{"title":"Parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos architektūros aspektu","authors":"Karolina Jašinskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.144","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.144","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje tiriamos parodų architektūros ir kuratorinės programos sąveikos. Jos nagrinėjamos ne kaip vieno tikslo siekianti duali sistema, bet kaip dvi atskiros sistemos, kurios ne visada užtikrina vientisą parodos turinio artikuliaciją. Būtent architektūrinės ir kuratorinės programų neatitiktis atsiduria tyrimo dėmesio centre, nes praktikoje pastebima, kad tokių parodų yra bene daugiausia. Manytina, kad taip atsitinka todėl, kad parodų salių architektūrinė sandara dažnai nėra lanksti tam tikriems kuratoriniams scenarijams. Straipsnyje siūloma į tai žiūrėti ne kaip į problemą, bet į galimybę, kaip būtų galima tai taikyti sąmoningai ir produktyviai. Tyrimui atskleisti pasirinkti keli metodai, kurie taikomi tiek teorinėje, tiek praktinėje tyrimo dalyse.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42509520","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų","authors":"Aleksandra Aleksandravičiūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.134","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.134","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje apžvelgiamas bendrasis Nepriklausomybės trisdešimtmečio, 1990–2020 m., Lietuvos dailėtyros vaizdas: institucinio ir akademinio gyvenimo permainos, metodologinių prieigų spektro pokyčiai, menotyros leidiniai ir autoriai. Šios apžvalgos tikslas – įvertinti esamą situaciją ir skatinti diskusiją užklausiant, ar Lietuvoje jau susiformavo sava dailėtyros mokykla? Jei taip, kokie jos ypatumai, kaitos etapai? Ar dailės istorijos naratyvo pokyčius galime laikyti naujo dailėtyros etapo simptomu? Mokyklos klausimas analizuojamas remiantis keliais kriterijais, kuriais įprasta vadovautis konstatuojant atskiros mokslo ar meno mokyklos buvimą. Lietuvių dailėtyrininkų tekstai, daugiausia knygos, aptariami naudojant kritinę tyrimo metodų analizę. Straipsnyje analizuojamų leidinių atranka ir išvados kviečia diskusijai; teiginių subjektyvumas neišvengiamas, nes šiuolaikinė Lietuvos dailės istorijos istorija iki šiol nebuvo sistemingai tyrinėta, o trisdešimt metų – per trumpas laiko tarpas, kad atsisijotų visi reikšmingiausi dalykai ir atsivertų vykusių procesų visuma.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44248651","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Dailės paroda kovų dėl atminties lauke","authors":"Giedrė Jankevičiūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.136","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.136","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnis grindžiamas įsitikinimu, kad Lietuvos kultūros lauke vis labiau pastebimos istorinės dailės parodos ir didėjanti jų įtaka visuomenei gali lemti dailės istorijos ir jos konteksto apmąstymų ribas: ugdo žiūrovų jautrumą artefaktams, skatina ir iš dalies tenkina kultūros istorijos, visuomenės ir politikos pažinimo poreikį. Imanentiška meno savybė – nuolatinis vizualaus artefakto judėjimas iš (visiško) nematomumo į (dalinį) matomumą – skatina svarstymus apie meno parodos reikšmę ir poveikį, perteikiant „nepatogią“, todėl nutylėtą, iškreiptą atmintį. Kol praeities fragmentas neatpažįstamas, jis negali būti aktualus. Paroda, supažindindama žiūrovą akis į akį su pamirštos tikrovės artefaktais, ją priartina, nuspalvina, išryškina. Straipsnyje, pateikiant atvejo studiją – teksto autorės kuruotas parodas, skirtas Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos menui ir meniniam gyvenimui, siekiama bent iš dalies atsakyti į klausimą, kiek aktualus, paveikus ir prasmingas yra „nepatogių“ istorinių temų komunikavimas meno parodoje, kurios neatsiejama dalimi yra katalogas. Pateikiami pasirinktų parodų organizavimo motyvai, trumpai apibūdinamas jų turinys, struktūra, sklaidos formos ir metodai.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47671010","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas","authors":"Erika Grigoravičienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.138","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.138","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Dailės kūrinių interpretacijos metodologijai ir teorinėms priei goms skirtame straipsnyje svarstoma, kaip remiantis šiuolaikine materia listine filosofija, pirmiausia – Bruno Latouro ir Donnos J. Haraway teo rijomis, plėtoti įžemintą ir spekuliatyvią kontekstinės interpretacijos versiją. Haraway situatyvaus žinojimo paradigmoje dailės kūrinys būtų simpoetinis bendrininkas, kompanionas, įgalintas kartu mąstyti, kelti ne rimą, jungtis į dalinio, įkūnyto ir įvietinto žinojimo tinklus, gedėti, ugdyti atsako galią. Jis ne iliustruoja, o siūlo istorijas, taip pat ir dailės istorijos pasakojimus. Kartais ir ne naujausi dailės kūriniai padeda kartu mąstyti ir Haraway nusakyta prasme – apie rūšių bendrabūvį chtulucene, įvairių padarų giminystę. Aptarus diskursyvias kūrinių emancipacijos, į(si)tinkli nimo ir veikmės sąlygas, antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas Antano Gudaičio kūrybos atvejis.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46405716","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lietuvos dizaino istorijos kuravimas","authors":"Lolita Jablonskienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.135","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.135","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje, taikant parodų istorijos ir diskurso analizės prieigas, nagrinėjamas Lietuvos dizaino istorijos rašymas parodose nuo XX a. pabaigos, išryškinant kuratorystės reikšmę dizaino raidos naratyvams konstruoti ir aptariant jų viešą recepciją atminties aspektu. Parodos Art deco Lietuvoje (1998), Modernizacija. XX a. 7–8 dešimtmečių Baltijos šalių menas, dizainas ir architektūra (2011), Art deco Kaune 1919–1940. Namų jausmas (2015), Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918−2018, Taikomoji dailė ir dizainas. 1918–2018, Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja (visos 2018) ir kitos suformavo bei pristatė visuomenei „trūkstamą“ Lietuvos dizaino objektų rinkinį, steigė ir plėtojo naujus teorinius diskursus, susidūrė su Naujausiųjų laikų atminties politikos iššūkiais, teikė impulsų vietos identiteto konstravimo procesams.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45851729","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kam įdomu, kur gyvena menininkas?","authors":"Eglė Grėbliauskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.143","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.143","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Tekstas apie meno kūrinius palieka pėdsakus. Bet kokia interpretacija ar vertinimas suponuoja galios ir žinojimo poziciją. Priklausomai nuo vertintojo įtakos, jis stipriau ar silpniau prilimpa ir įsipina į tolesnę kūrinio interpretaciją ir suvokimą.\u0000Kiek reikšminga aplinkybė, jei apie kūrinį kalba pats menininkas?\u0000Ar autentiškas menininko „gyvenamosios vietos architektūros“ liudijimas tarnauja meno kūrinio atvėrimo įrankiu ir yra paklausus?\u0000Jei pirminiu meno lauko vertės centru būtų laikomas ne sklandus istorinės inventorizacijos procesas ar simbolinės meno lauko vertės, o pats menas, jo mąstymo ir poveikio sistemos, tuomet autoriaus tekstas atrodytų vertingas.\u0000O gal pasakoti apie meną menu – meniniu tekstu? Meninis tekstas yra laisvas nuo vertinimo, rašymo apie meną kanonų, jis gali, bet neprivalo būti racionalus. Tačiau abstraktus menininko tekstas savo metafizika ir komplikuotu ryšiu su meno kūriniu gali dekonstruoti bet kokius jau turimus suvokimo trupinius ir tapti dar vienu iššūkiu suvokėjo vaizduotei. Čia iškyla dar vienas klausimas, ar kam įdomu sužinoti, kur gyvena meninin- kas? Ir ką su atsivėrusiu turiniu reikės daryti?\u0000Straipsnyje pateikiamos autorės meninio teksto ištraukos.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43154878","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Šiuolaikinis menas Lietuvos televizijoje: agentai ir vaidmenų mainai","authors":"Jogintė Bučinskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.137","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.137","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje aptariamos įvairios šiuolaikinio meno pristatymo tele vizijoje strategijos, tiesiogiai susijusios pirmiausia su meną pristatančiųjų vaidmenimis, televizinės medijos ir meninės praktikos pokyčiais. Teigiama, kad audiovizualiniam turiniui organizuoti įtakos turi tarp meno lauko ir auditorijos tarpininkaujantys agentai (žurnalistai, menotyrininkai, meni ninkai, kuratoriai, prodiuseriai, meno institucijos etc.). Remiantis Pierre’o Bourdieu meno sociologijos idėjomis, televizijos ir šiuolaikinio meno lauko bei jo dalyvių santykiai matomi kaip nuolatinės derybos dėl kūrybos vieši nimo ir meno lauko dalyvių matomumo, socialinės prasmės ir meno vertės kūrimo, kultūrinio kapitalo kaupimo, vizualaus kultūrinės atminties archy vavimo, kitaip tariant – tinkamiausio meno reprezentacijos būdo, kurį lemia agento užimama pozicija nagrinėjamame lauke. Iliustruojant pavyzdžiais, analizuojamos kalbėjimo apie meną televizijoje ypatybės, šių laukų tarpusa vio įtakos, kritinės praktikos, skirtingi formatai, atsižvelgiama į vadinamųjų agentų vaidmenį formuojant kintantį televizijos kaip informacinės ir kūry binės priemonių statusą.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46417233","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kas yra „nacionalinis kinas“? Kanonas, transnacionalinis ir ankstyvasis kinas","authors":"Lina Kaminskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.141","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.141","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje analizuojama „nacionalinio kino“ koncepcija, jos samprata tarptautinėje ir lietuviškoje kinotyroje. Pristatomi pagrindiniai autoriai, formavę ir praplėtę „nacionalinio kino“ istoriografinį diskursą (Andrew Higson, John Hill, Stephen Croft ir kt.), analizuojama ne tik „nacionalumo“ reikšmės kaita, bet ir kino – aptariami rečiau lietuviškoje kinotyroje aptinkami aspektai: auditorija, platinimas ir rodymas. Aiškinamasi, ką naujo kinotyrai suteikia pakitusi „nacionalinio kino“ samprata, atsižvelgiant į šiuolaikinius transnacionalinio ir pasaulio kino tyrimus. Tarptautinė dinamika lyginama su lietuviškuoju kontekstu (Marijona Malcienė, Laimonas Tapinas, Živilė Pipinytė), nurodomi pastarosios trūkumai. Remiantis konkrečiu ankstyvojo kino laikotarpiu Lietuvoje, demonstruojami praplėstos, perkrautos „nacionalinio kino“ sampratos privalumai. Pirmą kartą konceptualiai pagrindžiamas ir pasiūlomas Lietuvos kino ištakų datavimas.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46721829","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Moterų dailės ugdymas pagal Stasę Gudonytę-Bizokienę: asmenybė kaip istorijų šaltinis","authors":"Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.140","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.140","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnio tikslas – pristatyti pedagogės ir privačios mokyklos savininkės Stasės Gudonytės-Bizokienės (1896–1943) veiklą tarpukario dailės švietimo (konkrečiai – moterų ugdymo) srityje, apibūdinti jos nuveiktų darbų svarbą to laikotarpio Lietuvos pedagogikos ir kultūros kontekste. Remiantis archyviniais dokumentais ir šeimos narių prisiminimais, pasitelkus kompleksiškai taikomą istorinę-kultūrinę, socialinę ir faktografinę metodologiją, siekiama rekonstruoti mokyklos steigėjos įtaką kultūriniams procesams. Tai ne tik atvejo studija, bet ir bandymas per gyvenimo viešumon patekusios asmenybės veiklą atkurti svarbius praeities dailės ir kultūros įvykius.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44211797","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Gyvenimo praėjęs pusę kelio – tu knygą išsileiski pagaliau!","authors":"Marta Vosyliūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.145","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.145","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Plati ir neaprėpiama konferencijos tema „Kaip papasakoti apie meną“ susiaurės kiekvieno pasakotojo naratyve bei praktikose. Svarbu pasidžiaugti, kad Vilniaus dailės akademija (toliau – VDA) pakvietė dalyvauti ne tik mokslo darbuotojus ir teoretikus, bet ir neinstitucinius meno kūrėjus. Vienas mano pirminių impulsų dalyvauti buvo amžinas rašančių menininkų siekis neatiduoti upės plaukimo atsitiktinumams, institucijoms ir neperiodiškai pasirodančioms menininkų knygoms ar straipsnių rinkiniams. Sulaukusi 40 metų amžiaus, aš manau, kad menininkui svarbiausia yra turėti savo knygą, nesvarbu, kokiais būdais ir metodais ją išleisti, nesvarbu, kokiam velniui parsiduoti, nes kapitalizmo labirintuose „tikslas pateisina priemones“.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42242201","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
