Acta Academiae Artium Vilnensis最新文献

{"title":"Pirmojo meno istoriko Giorgio Vasario įtaka Lietuvos dailės istorijai: Juozapas Saundersas apie Simoną Čechavičių","authors":"Austėja Šmigelskaitė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.139","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.139","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje aptariamas pirmasis Lietuvos dailės istorijos veikalas – profesoriaus, grafiko ir meno tyrinėtojo Juozapo Saunderso pranešimas apie dailininką Simoną Čechavičių, perskaitytas Vilniaus universitete 1815-ųjų lapkritį. Jis, pavadintas „Žinios apie Simono Čechavičiaus gyvenimą ir darbus“, laikomas dailės istorijos LDK tyrimų pradžia. Kaip ir XVI a. išleistuose italų dailininko, architekto ir pirmojo meno istoriko Giorgio Vasario Žymiausių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimuose, tapusiuose dailės istorijos tyrimų pirmavaizdžiu, Juozapas Saundersas savo pranešimu priminė apie užmarštin nugrimzdusį tapytoją, sukūrusį portretų ir religinių paveikslų, išryškino jo nuopelnus ir atskleidė menininko talentą. Vazariškosios tradicijos pavyzdžiu autorius savo pranešime siekė aptarti ne tik dailininko Čechavičiaus darbus, bet ir patį jo portretą – charakterį, požiūrį į kūrybą ir meną. Kaip ir Vasaris, Saundersas atkreipė dėmesį į menininko sielą, dorą, krikščionišką moralę, pabrėždamas jų įtaką kūrėjui. Pirmasis menotyrininkas Lietuvos istorijoje savo straipsnį iliustravo filosofinėmis mintimis apie meno bei menininko svarbą visuomenėje sekdamas savo pirmtako pėdomis.\u0000Šiame straipsnyje siekiama išanalizuoti Vasario suformuotos menininko biografijos užrašymo tradicijos įtaką, jos netiesiogiai suformuluotus meno istorijos principus, meno vertinimo kriterijus, kurie regimai atsispindi Saunderso pranešime apie Čechavičių.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43672525","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ir „Arbor Humanae Vitae“: apmąstant žmogaus gyvenimą","authors":"Jolita Liškevičienė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.118","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.118","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Tekste plačiau pristatoma ir nagrinėjama vieno Lietuvos menotyros apyvartoje nežinoto grafikos lakšto ikonografija. Tai nyderlandų graverio Theodooro Galle pagal LDK didiko Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio sumanymą išraižytas grafikos kūrinys, kuris gimė didikui bendradarbiaujant su Plantino-Moretus spaustuvininkais ir nyderlandų graveriais, kai spaudai buvo rengiamas garsios Radvilos Našlaitėlio knygos Kelionė po Jeruzalę aprašymas. Raižinyje persipina kelios temos – žmogaus gimties, gyvenimo, mirties ir amžinojo gyvenimo tema, taip pat galime įžvelgti Radvilos Našlaitėlio gyvenimo istoriją, atsispindi to laiko žmogaus gyvenimo vertybės, santykis su Šv. Raštu ir mąstymas apie amžinybę.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-09-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43600056","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Menama nukritusio lėktuvo ir lakūno kūnų sueitis (materijos reginiai)","authors":"Arturas Bukauskas","doi":"10.37522/aaav.106.2022.128","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.128","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Tekste, neturinčiame nei vizualinių iliustracijų, nei vaizdo įrašų, siūloma pajusti vaizdą kaip galimus žmogiškuosius ir nežmogiškuosius asambliažus ir numatyti galimas gyvybės formas, manipuliuojant laiko apraiškomis ir sukuriant sutartas realybes.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-06-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48422897","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gedimino sapnas dailėje: politinis ir kultūrinis kontekstas","authors":"Dovilė Barcytė, Ieva Burbaitė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.116","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.116","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Straipsnyje nagrinėjama mito apie Lietuvos sostinės Vilniaus įkūrimą recepcija dailės kūriniuose, tiksliau – Gedimino sapno siužeto ikonografija ir istorinis jos kontekstas, vertinant šio įvykio vaizdinius kaip siekį istorinėje sąmonėje įtvirtinti Gediminaičių dinastijos pradžią ir klestinčios nepriklausomos LDK su sostine Vilniuje įvaizdį, kartu atkreipiant dėmesį į jo svarbą formuojantis moderniajai lietuviškajai tapatybei. Tekste aptariami politiniai ir kultūriniai aspektai, turėję reikšmės Gedimino sapno motyvo vaizdavimo tradicijai susiformuoti ir kaitai dailės kūriniuose.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-06-03","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47674853","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Albrechto Dürerio „Sapno“ realizmas","authors":"Giedrė Mickūnaitė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.126","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.126","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Albrechto Dürerio 1525 m. sapno reprezentacija trikdo beprecedenčiu paprastumu ir tikslumu, kuris skatina nagrinėti ne tiek patį kūrinį, kiek jo istorinį kontekstą. Straipsnyje, apžvelgus ankstesnes interpretacijas, sapną perteikianti akvarelė ir atpasakojimas nagrinėjami Renesanso žiūros ir vaizdavimo sampratų kontekste išryškinant dailininko spręstą vizijos mimezės uždavinį.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45205243","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Sapnai","authors":"Wincenty Sleńdziński, Rūta Janonienė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.130","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.130","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Publikuojamas šaltinis – dailininko Vincento Slendzinskio sapnai, jo paties užrašyti 1868 m. gyvenant tremtyje Charkove. Rankraštis saugomas Slendzinskių galerijoje Balstogėje tarp kitų dailininko archyvo dokumentų ir literatūrinių kūrinių. Literatūrinė dailininko kūryba (taip pat ir sapnai) originalo kalba yra publikuota 2006 m. parengtoje rinktinėje. Čia skelbiamas sapnų aprašymų vertimas iš lenkų į lietuvių kalbą. Publikaciją parengė Rūta Janonienė.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48716128","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Už laiko ribų: „Sapnavau Japoniją“","authors":"Skaidra Trilupaitytė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.127","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.127","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Šiame tekste aptariamas sapnas Mindaugo Lukošaičio kūryboje. Į piešinių ciklą Sapnavau Japoniją žvelgiama ne tiek analizuojant piešinio kaip dailės kūrinio savybes, bet labiau per siaubo literatūros klasiko Howardo Phillipso Lovecrafto ir jo plėtotos „keistosios fantastikos“ prizmę. Šis žanras leidžia kalbėti apie nežmogiškos (t. y. žmogui niekaip nepažinios) realybės pojūtį, kuris sunkiai apibūdinamas remiantis viena disciplina. Pastanga apie tai aiškintis gali būti traktuojama ir kaip savotiška „neakademinė“ prieiga prie meninio archetipo, kai siekiama rasti raktą į fantazijos, vaizduotės ir sapnų pasaulį. Straipsnio apibendrinime teigiama, jog istoriniu požiūriu vienas nuo kito nutolusiuose (ir vienas apie kitą nieko nežinojusių autorių) kūriniuose – literatūrinėje fikcijoje ir piešinių cikle – ryškėjantys analogiški meniniai archetipai gali prabilti kaip savotiški intertekstai, jungiantys archajines ir naujausias technologijas, mokslą ir meną. Šiuo atveju „keistosios fantastikos“ (arba „keistojo realizmo“) principai siūlo ne tiek anuliuoti modernybės pagimdytą žinojimą, kiek padėti suprasti tai, kas vis dar ne(pri)pažįstama.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46505692","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Sapnų prisiminimai","authors":"Józef Ignacy Kraszewski, Rūta Janonienė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.129","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.129","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Fantastinių vaizdinių, sapnų, svajų motyvai retai pastebimi Juozapo Ignaco Kraševskio (Józef Ignacy Kraszewski, 1812–1887) tapybos darbuose ar piešiniuose, tačiau gan dažni literatūrinėje kūryboje ir turėjo didelės įtakos romantizmo pasaulėjautos sklaidai kultūroje. Neretai jo veikaluose sapnas suvokiamas kaip ateities įvykių apreiškimo žmogui būdas. Pavyzdžiui, garsios lietuvių mitologija ir istorija paremtos poemos „Anafielas“ antroje dalyje, skirtoje Mindaugo temai, jau pačioje pradžioje įterpiami baisūs Lietuvos valdovo sapno vaizdiniai, per kuriuos atskleidžiama tragiška tautos ir paties valdovo lemtis – sapnas, „perplėšdamas juodos ateities skraistę“, Dievo valia, tampa simboline Lietuvos istorijos prefigūracija. Kita vertus, sapnai perkelia žmogų į kitą, dvasinę, realybę, daug įvairesnę ir turtingesnę nei konkrečių kasdienos įvykių sąlygotas „tikras“ gyvenimas. Tuo pačiu sapnai tampa anapusybės patyrimo forma ir, nepaisant to, kad kai kada priartėja prie mirties išgyvenimo (žinomas Kraševskio sapnas apie savo paties mirtį), rašytojo buvo suvokiami kaip įvykiai, svajos, „atsitikimai“, tampantys „kita, keistesne, ir, kas žino, ar ne laimingiausia gyvenimo dalimi“. Gyvenimo pabaigoje rašytojas kentėjo nuo miego sutrikimų, dažnai neatsimindavo sapnų, o įdomiausius fiksavo laiškuose broliui, be to, jų pagrindu parašė autobiografinį pasakojimą „Bemiegės naktys“, dalimis publikuotą savaitraštyje Tygodnik ilustrowany. Šiuose tekstuose rašytojas vartoja sąvoką „skaidrus, permatomas sapnas“, kuri apibūdina tam tikrą lyg hipnotinę būseną, negilaus miego ar pusiau miego, pusiau būdravimo laiką, pripildytą tikrovės vaizdų, sumišusių su sapnais. Tai nemaloni būsena, kai kūnas trokšta miego, o dvasia budi, kai baiminamasi beprotybės.\u0000\u0000\u0000\u0000Kraševskio autobiografinis apsakymas „Sapnų prisiminimai“ 1839 m. buvo publikuotas Poznanėje leistame kultūros savaitraštyje Tygodnik Literacki. Kūrinys parašytas Omelno dvare Voluinėje (dab. Ukraina, Lucko rajonas), kuriame Kraševskis su žmona Sofija Voronovičiūte (Woronowiczówna) gyveno 1838–1840 m., taigi priskiriamas ankstyvajam jo kūrybos laikotarpiui ir neturi „Bemiegiems naktims“ būdingos slogios nuotaikos, tačiau jame jau užčiuopiamos temos ir vaizdiniai, pasikartosiantys ir vėlesnių metų veikaluose.\u0000Tekstą iš lenkų į lietuvių kalbą išvertė ir publikaciją parengė Rūta Janonienė.\u0000\u0000\u0000\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44760744","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vario kalno valdovės virsmas: „Malachitinė dėžutė“ pasaulinėje EXPO’70 parodoje Osakoje","authors":"Rasa Janulevičiūtė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.119","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.119","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u00001970 m. pasaulinė EXPO paroda vyko Osakoje, Japonijoje. Sovietų Sąjungos paviljone buvo eksponuota Malachitinė dėžutė, kurią suprojektavo Tadas Baginskas (g. 1936), architektas ir dizaineris, Vilniaus dailės akademijos profesorius emeritas. Šiam projektui dailės kūrinių sukūrė ir kiti žymūs Lietuvos menininkai: Romualdas Mizgiris (g. 1940) ir Algimantas Mizgiris (1940–1990), Kazimiera Zimblytė (1933–1999), Gintautėlė Laimutė Baginskienė (1940–2021), Laimutis Ločeris (1929–2018), Arvydas Každailis (g. 1939). Sovietų Sąjungos paviljono ekspozicijos kontekste lietuvių menininkų Malachitinė dėžutė išsiskyrė originalia estetika, atsiskleidė savitas ją kūrusių menininkų braižas. Straipsnyje siekiama atkurti Malachitinės dėžutės ekspozicijos dizainą, nustatyti jos vietą Sovietų Sąjungos paviljone, aptarti dizaino koncepciją ir atskirus kūrinius, šio kūrinio ekspozicijos dizaino sąsają su Vario kalno valdovės, Malachitininkės, Malchito tarnaitės, Žaliaakės akmeninės mergelės, įvaizdžiu.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-13","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45612129","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Ar jėzuitai regi vizijas? Musninkų šv. Ignaco Lojolos paveikslas","authors":"Sigita Maslauskaitė-Mažylienė","doi":"10.37522/aaav.106.2022.124","DOIUrl":"https://doi.org/10.37522/aaav.106.2022.124","url":null,"abstract":"\u0000\u0000\u0000Baroko menas kaip jėzuitiško dvasingumo raiška, barokinė vizijų ir ekstazių ikonografija aptariami remiantis istoriografine perspektyva, šv. Ignaco Lojolos portreto geneze ir Musninkų bažnyčios šv. Ignaco Lojolos paveikslo ikonografija. Žymiausias šv. Ignaco Lojolos kūrinys Dvasinės pratybos (1535–1548) darė įtaką architektūrai ir menui, tačiau toji įtaka nebuvo vienareikšmiška. Musninkų šv. Ignaco Lojolos paveikslas siejasi su kanonizaciniu šventojo raižiniu, matomas sekimas „tikruoju“ romietiškuoju portretu, įžvelgiami Piligrimo pasakojimo La Stortos vizijos atributai. Paveikslas anksčiau netyrinėtas, patyręs pertapymų, visgi liudija kūrinio originalumą, praskleidžia užsakovo kun. Juozapo Šimkūno ir to laiko politinį istorinį kontekstą, parodo pastangas įdiegti šv. Ignaco Lojolos gerbimą XIX–XX a. sandūroje Musninkų parapijoje.\u0000\u0000\u0000","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-05-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49164857","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}