Kam įdomu, kur gyvena menininkas?

Tekstas apie meno kūrinius palieka pėdsakus. Bet kokia interpretacija ar vertinimas suponuoja galios ir žinojimo poziciją. Priklausomai nuo vertintojo įtakos, jis stipriau ar silpniau prilimpa ir įsipina į tolesnę kūrinio interpretaciją ir suvokimą. Kiek reikšminga aplinkybė, jei apie kūrinį kalba pats menininkas? Ar autentiškas menininko „gyvenamosios vietos architektūros“ liudijimas tarnauja meno kūrinio atvėrimo įrankiu ir yra paklausus? Jei pirminiu meno lauko vertės centru būtų laikomas ne sklandus istorinės inventorizacijos procesas ar simbolinės meno lauko vertės, o pats menas, jo mąstymo ir poveikio sistemos, tuomet autoriaus tekstas atrodytų vertingas. O gal pasakoti apie meną menu – meniniu tekstu? Meninis tekstas yra laisvas nuo vertinimo, rašymo apie meną kanonų, jis gali, bet neprivalo būti racionalus. Tačiau abstraktus menininko tekstas savo metafizika ir komplikuotu ryšiu su meno kūriniu gali dekonstruoti bet kokius jau turimus suvokimo trupinius ir tapti dar vienu iššūkiu suvokėjo vaizduotei. Čia iškyla dar vienas klausimas, ar kam įdomu sužinoti, kur gyvena meninin- kas? Ir ką su atsivėrusiu turiniu reikės daryti? Straipsnyje pateikiamos autorės meninio teksto ištraukos.