Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų

Q4 Arts and Humanities

Acta Academiae Artium Vilnensis Pub Date : 2022-12-30 DOI:10.37522/aaav.107.2022.134

Aleksandra Aleksandravičiūtė

{"title":"Lietuvos dailės pasakojimas po trisdešimties metų","authors":"Aleksandra Aleksandravičiūtė","doi":"10.37522/aaav.107.2022.134","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"\n\n\nStraipsnyje apžvelgiamas bendrasis Nepriklausomybės trisdešimtmečio, 1990–2020 m., Lietuvos dailėtyros vaizdas: institucinio ir akademinio gyvenimo permainos, metodologinių prieigų spektro pokyčiai, menotyros leidiniai ir autoriai. Šios apžvalgos tikslas – įvertinti esamą situaciją ir skatinti diskusiją užklausiant, ar Lietuvoje jau susiformavo sava dailėtyros mokykla? Jei taip, kokie jos ypatumai, kaitos etapai? Ar dailės istorijos naratyvo pokyčius galime laikyti naujo dailėtyros etapo simptomu? Mokyklos klausimas analizuojamas remiantis keliais kriterijais, kuriais įprasta vadovautis konstatuojant atskiros mokslo ar meno mokyklos buvimą. Lietuvių dailėtyrininkų tekstai, daugiausia knygos, aptariami naudojant kritinę tyrimo metodų analizę. Straipsnyje analizuojamų leidinių atranka ir išvados kviečia diskusijai; teiginių subjektyvumas neišvengiamas, nes šiuolaikinė Lietuvos dailės istorijos istorija iki šiol nebuvo sistemingai tyrinėta, o trisdešimt metų – per trumpas laiko tarpas, kad atsisijotų visi reikšmingiausi dalykai ir atsivertų vykusių procesų visuma.\n\n\n","PeriodicalId":36620,"journal":{"name":"Acta Academiae Artium Vilnensis","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Acta Academiae Artium Vilnensis","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37522/aaav.107.2022.134","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"Q4","JCRName":"Arts and Humanities","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Straipsnyje apžvelgiamas bendrasis Nepriklausomybės trisdešimtmečio, 1990–2020 m., Lietuvos dailėtyros vaizdas: institucinio ir akademinio gyvenimo permainos, metodologinių prieigų spektro pokyčiai, menotyros leidiniai ir autoriai. Šios apžvalgos tikslas – įvertinti esamą situaciją ir skatinti diskusiją užklausiant, ar Lietuvoje jau susiformavo sava dailėtyros mokykla? Jei taip, kokie jos ypatumai, kaitos etapai? Ar dailės istorijos naratyvo pokyčius galime laikyti naujo dailėtyros etapo simptomu? Mokyklos klausimas analizuojamas remiantis keliais kriterijais, kuriais įprasta vadovautis konstatuojant atskiros mokslo ar meno mokyklos buvimą. Lietuvių dailėtyrininkų tekstai, daugiausia knygos, aptariami naudojant kritinę tyrimo metodų analizę. Straipsnyje analizuojamų leidinių atranka ir išvados kviečia diskusijai; teiginių subjektyvumas neišvengiamas, nes šiuolaikinė Lietuvos dailės istorijos istorija iki šiol nebuvo sistemingai tyrinėta, o trisdešimt metų – per trumpas laiko tarpas, kad atsisijotų visi reikšmingiausi dalykai ir atsivertų vykusių procesų visuma.

查看原文本刊更多论文

本文概述了1990年至2020年三十世纪立陶宛的总体独立工作。这项调查的目的是评估现有情况；促进辩论；询问立陶宛是否已经建立了自己的研究学院。如果是，它的特点是什么，变化的阶段是什么？我们能认为历史叙事的变化是这部新作品的症状吗？学校问题是根据一些标准进行分析的，这些标准在确定是否存在单独的科学或艺术学校方面指导不力；。在立陶宛语a；daile a；researcher a；文本，主要是书籍，讨论使用批判性a；方法a；分析a；。第8条分析；出版；国家元首或政府首脑的选择和讨论呼吁；以及迄今为止，立陶宛的历史还没有得到系统的调查，第三次已经得到了系统的调查。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Acta Academiae Artium Vilnensis Arts and Humanities-Visual Arts and Performing Arts

CiteScore

0.10

自引率

0.00%

发文量