Lithuanian General Practitioner最新文献

{"title":"Polinesočiųjų riebalų rūgščių įtaka uždegimui","authors":"Vaiva Bražinskienė","doi":"10.37499/lbpg.1126","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1126","url":null,"abstract":"Įprasta uždegimą gydyti bei jo sukeltą skausmą malšinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU). Problema ta, kad ilgalaikis šios grupės preparatų vartojimas kelia daug šalutinių poveikių ir verčia ieškoti kitų alternatyvų. Viena iš jų yra priešuždegiminė mityba, išsiskirianti omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių gausa. Koks omega-3 ir omega-6 nesočiųjų riebalų rūgščių vaidmuo uždegimo vystymosi procese, ar gali tinkamas jų santykis sustabdyti uždegimo progresavimą ir sumažinti arba net panaikinti NVNU poreikį ir kodėl ne visi nesočiųjų riebalų rūgščių preparatai yra veiksmingi, pabandysime aptarti šioje apžvalgoje.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"32 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115739242","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Alergija maistui","authors":"Jolanta Kudzytė","doi":"10.37499/lbpg.1128","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1128","url":null,"abstract":"Nepageidaujamos reakcijos į maistą yra labai dažnos, tačiau vykstantis imuninis atsakas, vadinama alergija maistui, sudaro tik labai nedidelę šių reakcijų dalį. Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo amžiaus (dažnai pasitaiko vaikams, retai suaugusiesiems) bei mitybos įpročių. Taigi, įvairių autorių duomenimis, alergija maistui atsiranda 8–10 proc. vaikų ir 2–4 proc. suaugusiųjų. Tačiau tarp atopiniu dermatitu sergančių vaikų alergija maistui pasitaiko žymiai dažniau – net 30–40 proc. vaikų ir 20 proc. suaugusiųjų.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"33 6","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121008131","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Demencija sergančių pacientų priežiūra pirminės sveikatos priežiūros grandyje","authors":"Julija Lapiniauskaitė, Deividas Margevičius, Karolis Baliutavičius","doi":"10.37499/lbpg.1119","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1119","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Apibūdinti ir įvertinti šeimos gydytojų bei slaugytojų patirtį, prižiūrint vyresnio amžiaus pacientus, sergančius demencija. Tyrimo metodai. Atliktas kokybinis objekto tyrimas, naudojant vinjetės (klinikinių situacijų) metodą: informantams, susipažinus su konkrečia situacija, buvo pateikti penki struktūrizuoto interviu klausimai, leidžiantys numatyti medikų veiksmus ir bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais. Gautų tyrimo duomenų analizei buvo naudotas teminės analizės metodas pagal Braun ir Clarke metodiką. Tyrimo dalyviai. Tiriamųjų imčiai nustatyti buvo taikyta kriterinė atranka. X rajone buvo atrinktos vyresnio amžiaus pacientus, sergančius demencija, prižiūrinčios medicinos įstaigos. Šiose įstaigose dirbantys gydytojai bei slaugytojai, prižiūrintys minėtus pacientus, sudarė visą tyrimo populiaciją, o tiriamųjų imtį – sveikatos priežiūros specialistai, savanoriškai sutikę dalyvauti tyrime. Tyrime dalyvavo 24 sveikatos priežiūros specialistai. Tyrimo rezultatai. Šeimos gydytojai ir slaugytojai, prižiūrintys vyresnio amžiaus pacientus, geba atpažinti bei diagnozuoti demenciją, tačiau jiems stinga patirties, numatant pacientų ilgalaikės priežiūros planą bei skiriant visavertį gydymą, pasiskirstant atsakomybes su kitų sričių specialistais.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130168476","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Senyvo amžiaus pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, griuvimų rizika. Rekomendacijos išplėstinės praktikos slaugytojams bendruomenėje","authors":"Lina Spirgienė, Guoda Burneikaitė, Odeta Kučikienė","doi":"10.37499/lbpg.1125","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1125","url":null,"abstract":"Griuvimai – tai vienas iš senyvo amžiaus žmonių geriatrinių sindromų, kuriuos sukelia daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Griuvimų problema sprendžiama kompleksiškai, dalyvaujant interdisciplininei komandai, atliekant išsamų geriatrinį paciento tyrimą, aptariant prevencijos priemones, sudarant slaugos ir priežiūros planą.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114840090","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gliukozės pernašos baltymo (GLUT1) stygiaus sindromo klinikinės išraiškos","authors":"Urtė Andriušaitytė, R. Praninskienė","doi":"10.37499/lbpg.1121","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1121","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie gliukozės pernašos baltymo (GLUT1) stygiaus sindromo kliniką bei gydymo galimybes, kurios būtų aktualios šeimos gydytojui, gydančiam pacientą, sergantį GLUT1 stygiaus sindromu. Tyrimo metodai. Atlikta sisteminė literatūros apžvalga, kurios metu buvo išnagrinėti 34 moksliniai straipsniai, publikuoti per pastaruosius 10 metų. Mokslinių darbų paieška atlikta naudojant kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų bazę „PubMed“. Paieškoje vartoti šie reikšminiai žodžiai bei jų deriniai: glucose transporter-1 deficiency syndrome, SLC2A1 gene, epilepsy, ketogenic diet. Rezultatai. Šiuo metu identifikuoti 268 įgimti medžiagų apykaitos sutrikimai, priskiriami metabolinės etiologijos epilepsijoms. Vienas iš vis plačiau tyrinėjamų genetinių ir metabolinių sutrikimų yra itin refrakteriškas gydymui medikamentais gliukozės transporterio-1 (GLUT1) stygiaus sindromas. Kaip alternatyva medikamentams GLUT1 stygiaus sindromui gydyti ir pacientų kognityvinėms funkcijoms išsaugoti sėkmingai skiriama klasikinė ketogeninė arba modifikuota Atkinso dieta. Bendrosios praktikos gydytojams bei gydytojams specialistams svarbu žinoti šiam klasikiniam GLUT1 stygiaus sindromo fenotipui būdingą triadą: epilepsiją, judesių bei kognityvinius sutrikimus, nes, pasireiškus epilepsijos priepuoliams, gydymui neretai nesėkmingai skiriami įvairūs vaistų nuo epilepsijos deriniai, laiku nepritaikoma ketogeninė dieta arba neatliekami specifiniai smegenų skysčio ir genetiniai tyrimai. Dėl šių priežasčių GLUT1 stygiaus sindromas būna diagnozuojamas per vėlai ir išlieka svarbiu bendrosios praktikos gydytojų bei gydytojų neurologų iššūkiu.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"264 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116070996","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Šeiminė hipercholesterolemija ir staigi netikėta mirtis jaunoje populiacijoje","authors":"Ieva Meškinytė, Edvinas Misevičius, Asta Aukštakalnienė","doi":"10.37499/lbpg.1104","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1104","url":null,"abstract":"Šeiminė hipercholesterolemija (ŠH) yra genetinė liga, paplitusi visame pasaulyje. Ši liga ir jos gydymas yra aktuali tema šiomis dienomis, nes ŠH priskiriama dažniausiai autosominiu dominantiniu būdu paveldimai patologijai pasaulyje. Nors ŠH paplitimas didelis, tačiau daugumai pacientų ši liga nėra diagnozuojama, todėl nepradedama gydyti laiku. ŠH yra būdinga padidėjęs cholesterolio kiekis plazmoje, ypač didelis mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-C) kiekis. Žmonėms, sergantiems ŠH, yra nustatoma didesnė ankstyvos bei progresuojančios aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos rizika, kuri taip pat būdinga ir jaunai populiacijai – vaikams ir paaugliams. Nors staiga sustojusi širdis yra labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms ir yra viena pagrindinių mirties priežasčių šiame amžiuje, tačiau tai yra ir pagrindinė jaunų sportininkų mirties priežastis fizinio krūvio metu. Staigios išeminės mirties nepakankamas ištyrimas bei blogos baigtys kelia klausimą apie šios ligos pirminės ir antrinės prevencijos strategijas, jų indikacijas, įgyvendinamumą klinikinėje praktikoje bei ekonominę naudą. Ankstyvas šeiminės hipercholesterolemijos (ŠH) diagnozavimas, greitas bei agresyvus gydymas yra pagrindiniai aspektai, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių komplikacijų bei didelio ankstyvo jaunų žmonių mirtingumo, sukelto ŠH. Ši diagnozė remiasi daugybe klinikinių diagnostikos kriterijų, patvirtintų visame pasaulyje, įskaitant DLCN (angl. Dutch Lipid Clinical Network). Diagnozė gali būti pagrįsta ir nustačius mutacijas patologiniuose genuose. Didžioji dalis (70–95 proc.) susirgimų ŠH yra lemiami vieno patologinio heterozigotinio varianto viename iš trijų genų (APOB, LDLR, PCSK9). ŠH gali būti gydoma keičiant dietą, gyvenimo būdą, taikant gydymą statinais. Publikuotų tyrimų duomenimis, šie gydymo būdai gali tik sulėtinti ligos progresavimą, tačiau negali veiksmingai gydyti ligos. Monokloninių antikūnų prieš PCSK9 sukūrimas – tai revoliucinis ŠH gydymo būdas. PCSK9 inhibitoriai žymiai sumažina neigiamų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų baigčių riziką. Nors Lietuvoje šie vaistai jau yra, tačiau vis dar nėra kompensuojami. Apibendrinus atvejo kontrolės tyrimų rezultatus, galima daryti išvadą, kad pacientai, kuriems pasireiškia staigi mirtis už ligoninės ribų, neturi „palankaus“ lipidų profilio, tačiau dažnai turi mažesnį nei apatinė normos riba lipidų (BC, MTL ir TG) kiekį. Taip pat manoma, kad nėra reikšmingo ryšio tarp didesnio lipidų (BC, MTL ir ne DTL) kiekio serume ir staigios netikėtos mirties. Tam, kad galėtų būti taikomos geriausios staigios netikėtos mirties prevencijos priemonės, ši sritis turėtų būti dar labiau tyrinėjama.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"3 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115575486","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Privačiose ir valstybinėse įstaigose dirbančių šeimos gydytojų nuomonė apie nuotolines pacientų konsultacijas","authors":"Gabrielė Dzindzelėtaitė, Eglė Kirtiklytė, Daina Krančiukaitė-Butylkinienė","doi":"10.37499/lbpg.1099","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1099","url":null,"abstract":"Nuotolinės pacientų konsultacijos yra neatsiejama pirminės asmens sveikatos priežiū- ros įstaigų (PSPĮ) paslaugų dalis, kuri ypatingą reikšmę įgijo COVID–19 pandemijos laikotarpiu. Šis laikotarpis sąlygojo nuotolinių konsultacijų plėtrą bei sukėlė diskusijas tarp privačiose ir valstybinėse įstaigose dirbančių šeimos gydytojų. Tyrimo tikslas. Palyginti šeimos gydytojų, dirbančių privačiose ir valstybinėse įstaigose, nuomonę apie pacientų nuotolines konsultacijas. Tyrimo metodai. Tyrimas buvo vykdomas 2022 m. vasario–2022 m. birželio mėn. Respondentų nuomonei apie nuotolinių konsultacijų vykdymo tvarką, jų kokybę ir plėtrą išsiaiškinti buvo sudarytas originalus straipsnio autorių klausimynas, skirtas šeimos gydytojams, dirbantiems privačiose, valstybinėse ir abiejose PSPĮ. Tyrime dalyvavo 243 respondentai. Visų surinktų duomenų statistinei analizei atlikti naudojamos „Microsoft Office Excel 365“ ir „SPSS 27.0“ statistinės programos. Skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai p < 0,05. Rezultatai. Visų trijų respondentų grupių nuomonė apie nuotolinių pacientų konsultacijų vykdymo tvarką (laiką nuo paskutinio vizito, pakartotinį nuotolinių konsultacijų teikimą, pacientų identifikavimą ir geriausią nuotolinės konsultacijos būdą) statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Šeimos gydytojų nuomonė, nepriklausomai nuo darbovietės, apie nuotolinių konsultacijų kokybę skyrėsi dėl nuotolinių konsultacijų trukmės (p = 0,01). Nuomonė tarp šeimos gydytojų, dirbusių privačiose įstaigose, ir šeimos gydytojų, dirbusių abiejose įstaigose, dėl nuotolinės konsultacijos tinkamumo informuoti pacientą apie blogus tyrimo rezultatus statistiškai reikšmingai išsiskyrė (p = 0,047). Statistiškai reikšmingas skirtumas šiuo aspektu nustatytas ir tarp valstybinėse bei abiejose įstaigose dirbusių šeimos gydytojų (p = 0,02). Pagal kitus kriterijus (ligų diagnozavimo tikslumą, gydymo kokybę, klaidų tikimybę, bendravimo sunkumus bei nuotolinių konsultacijų privalumus) šeimos gydytojų nuomonės sutapo. Daugelis respondentų nurodė, kad nuotolinių konsultacijų plėtra yra reikalinga ir SMS žinutė yra vienas iš tinkamiausių plėtros būdų. Išvados. Šeimos gydytojai, dirbantys tik privačiose įstaigose, nurodė ilgesnę nuotolinės konsultacijos trukmę, kaip veiksmingą nei šeimos gydytojai, dirbantys valstybinėse arba abiejose. Šeimos gydytojai, dirbantys abiejose įstaigose, dažniau pažymėjo, kad skirtumo tarp nuotolinių ir kontaktinių konsultacijų nėra, informuojant pacientą apie blogus tyrimo rezultatus, o privačiose ir valstybinėse įstaigose dirbantys šeimos gydytojai – rečiau.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"44 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116458625","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Galvos smegenų išeminis insultas. Skiepų nuo COVID-19 įtaka kitų rizikos veiksnių kontekste","authors":"Barbora Puzonaitė, Radvilė Būgaitė, Jolanta Sauserienė","doi":"10.37499/lbpg.1103","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1103","url":null,"abstract":"Žiniasklaida pateikia ir analizuoja įvairius sveikatos sutrikimų atvejus, kuriuos sieja su skiepais nuo COVID-19. Tai didina visuomenės baimę skiepytis. Dėl šios priežasties itin svarbu remtis klinikinės praktikos mokslinių tyrimų duomenimis, pagal kuriuos galima teigti, kokios nepageidaujamų reakcijų rizikos vyrauja iš tiesų, o kas yra tik visuomenės bauginimo priemonė. Tyrimo tikslas. Nustatyti rizikos veiksnius, kurie gali turėti įtakos galvos smegenų išeminio insulto (GSII) pasireiškimui po vakcinacijos nuo COVID-19 įvairių rūšių vakcinomis. Tyrimo metodas. Mokslinės literatūros apžvalga atlikta įtraukiant literatūrą anglų kalba, kurios viso teksto variantai galėjo būti prieinami per „Medline“ („PubMed“) duomenų bazę. Sisteminei analizei tinkamomis laikytos publikacijos, kuriose analizuojami atvejai po vakcinacijos nuo COVID-19, kuomet pasireiškė tromboembolinė komplikacija – galvos smegenų išeminis insultas. Atvejuose turėjo būti nurodyta vakcinacijos rūšis, laikotarpis, per kurį pasireiškė ši komplikacija, paciento, patyrusio komplikaciją, amžius bei gretutinės ligos. Pritaikius visus įtraukimo ir atmetimo kriterijus, į sisteminę literatūros apžvalgą įtraukti aštuoni straipsniai. Rezultatai. Didžioji dauguma pacientų buvo vyresnio amžiaus ir dar prieš COVID-19 vakcinaciją sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tačiau dauguma autorių teigia, jog negalima atmesti galimo priežastinio ryšio tarp COVID-19 vakcinacijos ir GSII pasireiškimo. Randama reikšmingų sąsajų su po vakcinacijos pasireiškusia imunine trombozine trombocitopenija, kuri gali būti siejama su GSII pasireiškimu. Išvados. Remiantis analizuotais atvejais, didesnė rizika GSII pasireiškimui po vakcinacijos nuo COVID-19 pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie dar prieš COVID-19 vakcinaciją sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Negalima atmesti ir kitų gretutinių ligų, kurios taip pat gali turėti įtakos GSII. Didesnė tromboembolinių komplikacijų rizika būdinga asmenims, kuriems po vakcinacijos pasireiškė imuninė trombozinė trombocitopenija. Tarp mokslininkų vyrauja prieštaringos nuomonės dėl galimo priežastinio ryšio tarp COVID-19 vakcinacijos ir GSII. GSII, kaip pačios COVID-19 ligos komplikacija, pasireiškia vidutiniškai 1,5 proc. atvejų. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Lietuvoje užregistruoti 20 047 insultu sergantys asmenys, o tai atitinka 7,14 atvejų tūkstančiui gyventojų [1]","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"18 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125965361","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Namuose pacientus slaugančių artimųjų, globėjų poreikiai","authors":"Lina Spirgienė, Liveta Tamošaitytė","doi":"10.37499/lbpg.1107","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1107","url":null,"abstract":"Daug rašoma apie namuose slaugomus pacientus, jų priežiūrą, sveikatos priežiūros specialistų vaidmenį, tačiau dažnai yra pamirštami slaugomų namuose pacientų artimieji, globėjai. Šiame kontekste artimieji, globėjai atlieka įvairias funkcijas: koordinuoja priežiūrą, transportuoja, padeda laikytis gydymo ir slaugos režimo, palengvina pacientų bendravimą gydytojų vizitų metu, išsaugodami ryšį, užtikrindami tiksliai perduodamą informaciją, atstovauja paciento interesus [18, 25, 28]. Artimųjų, globėjų poreikių nustatymas pirminėje sveikatos priežiūros srityje yra labai svarbus, standartizuoto artimųjų, globėjų vertinimo integravimas į praktiką reikalauja suderintų politikos pokyčių, praktikos darbo eigos peržiūros ir tarpdisciplininio po- žiūrio į tinkamų vertinimo priemonių kūrimą [19].","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"49 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116540664","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Antibiotikų skyrimas Lietuvoje. Tarptautinių publikacijų apžvalga","authors":"Austė Bandzaitė, Agnė Gudaitė-Staškūnė, Lina Jaruševičienė","doi":"10.37499/lbpg.1100","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1100","url":null,"abstract":"Augantis antimikrobinis rezistentiškumas (AMR) – viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Kliniškai pagrįstas antibiotikų skyrimas yra reikšmingas kovos su AMR komponentas. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti tarptautinių publikacijų, pateikiančių Lietuvos gydytojų antibiotikų skyrimo praktiką, spektrą. Metodika. Atliekant sisteminę apžvalgą, mokslinių straipsnių paieška vykdyta duomenų bazėje „PubMed“, atrenkant 2006–2020 m. anglų ir lietuvių kalbomis publikuotus straipsnius, vartojant reikšminius žodžius: antibiotikai ir Lietuva. Straipsnių paieška atlikta nuo 2021 m. sausio iki kovo mėn. Pagal apibūdintus paieškos kriterijus iš viso rasti 326 straipsniai. Atrinkti tinkami 59 straipsniai suskirstyti į šešias grupes: 1) jautrumas antibiotikams, pokyčių dinamika, paplitimas; 2) atsparumas antibiotikams; 3) profesinė praktika; 4) pacientų tyrimai; 5) gyvūnų tyrimai; 6) neklasifikuojami. Šiame straipsnyje pasirinkta apžvelgti profesinės praktikos grupę, kurią sudarė 11 straipsnių. Rezultatai. Lietuvoje stebimas antibiotikų vartojimo augimas vaikų populiacijoje: 10 metų laikotarpiu (2003–2012 m.) ambulatorinėje grandyje vaikams (0–18 metų) skiriamų antibiotikų kiekis padidėjo 8,40 proc., išrašomų antibiotikų receptų skaičius išaugo 5,96 proc. Siauro spektro antibiotikai Lietuvoje skiriami retai. 2003–2012 m. Lietuvoje dažniausiai buvo pasirenkami plataus spektro antibiotikai – tai makrolidai, kurių vartojimas 10 metų laikotarpiu išaugo 5,9 karto. Vaikų infekcijoms gydyti dažniausiai pasirenkami antibiotikai yra antros kartos cefalosporinai. Pagal indikacijas antibiotikai tinkamai buvo skiriami 42,9 proc. atvejų, tačiau tik 9,5 proc. visų atvejų antibiotikai buvo skiriami laikantis racionalaus gydymo antibiotikais rekomendacijų. Tarptautiniame kontekste Lietuva daugiausia lyginta su Latvija ir Švedija. Palyginus su Švedija, Lietuvoje skiriama per mažai fenoksimetilpenicilino. Atlikta apžvalga leido identifikuoti veiksnius, susijusius su sprendimu skirti antibiotikus: nustatyta diagnozė, atlikti tyrimai, gydytojų amžius, klinikinės gairės. Išvados. Lietuvoje stebimas antibiotikų skyrimo didėjimas tarptautiniame kontekste. Per mažai pasirenkama fenoksimetilpenicilino, per dažnai pasirenkama plataus spektro antibiotikų. Antibiotikų skyrimas dažnai neatitinka indikacijų pagal diagnozes. Antibiotikų skyrimas dažniausiai pasirenkamas neatliekant svarbių diagnostinių tyrimų, kurie leistų identifikuoti labiausiai tikėtiną sukėlėją. Kai gydytojų amžius yra vyresnis ir darbo patirtis ilgesnė, didėja tikimybė, kad pacientui bus skiriamas plataus spektro antibiotikas. Klinikinių gairių nesilaikymo problema išlieka viena esminių tarp Lietuvos gydytojų.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"2015 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127773886","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}