{"title":"Leukocitų telomerų ilgio ir ZNF676 bei CTC1 genų polimorfizmų sąsajos su trumparegystės pasireiškimu","authors":"Monika Duseikaitė, R. Liutkevičienė","doi":"10.37499/lbpg.1105","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1105","url":null,"abstract":"Trumparegystę galima apibrėžti kaip refrakcijos ydą, kuomet šviesos spinduliai, patenkantys į akį lygiagrečiai optinei ašiai, nukreipiami prieš tinklainę. Trumparegystė dažniausiai atsiranda dėl per ilgo akies obuolio, per didelės lęšiuko laužiamosios gebos arba stiklakūnio struktūros pokyčių. Trumparegystės atsiradimui ir progresavimui įtakos turi ne tik struktūriniai akies sandaros dalių pokyčiai, bet ir aplinkos bei genetinių veiksnių sąveika. Trumparegystė yra pagrindinis rizikos veiksnys daugeliui kitų akių patologijų, pvz., kataraktai, glaukomai, tinklainės atšokai ir amžinei geltonosios dėmės degeneracijai, taip pat tai viena iš pagrindinių aklumo priežasčių pasaulyje. Iki šiol buvo nustatyta daugiau nei 600 genetinių lokusų susijusių su trumparegyste. Nustatyta, kad vieno nukleotido polimorfizmai, tokie kaip ZNF676 rs412658 ir CTC1 rs3027234, bei santykinis leukocitų telomerų ilgis, yra statistiškai reikšmingai susiję su trumparegyste. Telomeros yra pasikartojančios, nekoduojančios DNR sekos, esančios chromosomų galuose, jos laipsniškai trumpėja kiekvieno mitozinio ląstelių dalijimosi metu. Telomerų trumpėjimas yra laikomas vienu iš mechanizmų, sąlygojančių žmogaus senėjimo ir su amžiumi susijusių ligų atsiradimą. Minėti genai (ZNF676 rs412658 ir CTC1 rs3027234) ir jų produktai dalyvauja svarbiuose ląstelės ciklo mechanizmuose, kuriuose reguliuoja telomerų ilgio pokyčius, apsaugodami telomeras nuo trumpėjimo.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124644576","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lėtinių neinfekcinių ligų valdymas pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Mokslinė esė","authors":"Aida Budrevičiūtė, Leonas Valius","doi":"10.37499/lbpg.1106","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1106","url":null,"abstract":"Didėjantis lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas – tai iššūkis daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemoms. Apie 80 proc. mirčių nuo lėtinių neinfekcinių ligų įvyksta besivystančiose šalyse, kuriose skiriamas nepakankamas dėmesys gyventojų sveikatai, jos rizikos veiksnių valdymui, netinkamam finansinių išteklių sveikatos priežiūrai paskirstymui [1].","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130096456","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Anemija vyresniame amžiuje","authors":"Rūta Minelgienė, Neringa Kazlauskienė, Viktorija Palšienė, Viktorija Gavelienė","doi":"10.37499/lbpg.1101","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1101","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Atlikus tyrimų analizę, įvertinti įvairių tipų anemijų paplitimą bei jų baigtis vyresniame amžiuje. Metodai. Sisteminė literatūros apžvalga, naudojantis kompiuterine bibliografine medicinine duomenų baze „PubMed“, vartojant reikšminius žodžius bei jų derinius. Remiantis įtraukimo ir atmetimo kriterijais, į tyrimą įtraukta 18 straipsnių. Tyrimo uždaviniai. 1. Apžvelgti anemijų paplitimą vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. 2. Įvertinti dažniausias anemijų priežastis vyresniame amžiuje. 3. Įvertinti anemijų baigtis bei įtaką vyresniame amžiuje. Rezultatai ir išvados. Anemijos paplitimas tarp vyresnio amžiaus žmonių svyruoja nuo 10 proc. iki 24 proc. Anemija dažniau nustatoma vyrams. Rizika susirgti anemija didėja su amžiumi. Pagrindinės anemijos priežastys vyresniame amžiuje yra lėtinės ligos sukelta bei geležies stokos anemija. Dažnai anemiją sukelia ne viena, bet kelios priežastys. Apie trečdaliu atvejų anemija lieka neaiškios kilmės. Anemija siejama su padidėjusiu mirtingumu, sumažėjusia raumenų jėga, silpnumu, blogesne gyvenimo kokybe, demencija, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"116 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122737058","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Paciento tyrimas, įtarus lytiškai plintančią infekciją","authors":"Ieva Lingytė, Ugnė Valančiūtė, Vesta Kučinskienė","doi":"10.37499/lbpg.1102","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1102","url":null,"abstract":"Pasaulyje lytiškai plintančiomis infekcijomis kasdien užsikrečia daugiau nei milijonas žmonių [1]. Daugiau nei 50 proc. lytiškai plintančių infekcijų yra besimptomės arba jų simptomai neišreikšti [2]. Laiku nediagnozuotos ir negydomos šios infekcijos gali sukelti ilgalaikių ir sunkių komplikacijų. Sunkiausios iš jų: priešlaikinis gimdymas, negimdinis nėštumas, nevaisingumas, vidaus organų pažaida, kaip neurosifilis, kardiosifilis [3]. Pagrindiniai lytiškai plintančių infekcijų rizikos veiksniai: lytiniai santykiai be barjerinės kontracepcijos, dažna lytinių partnerių kaita, alkoholio ir (arba) narkotikų vartojimas prieš lytinius santykius [4]. Siekiant mažinti lytiškai plintančių infekcijų plitimą, svarbi savalaikė ir prieinama diagnostika, remiantis specialia apklausa, objektyviu tyrimu ir, svarbiausia, laboratoriniais tyrimais. Straipsnyje pateikiamos rekomendacijos įvairių sričių gydytojams specialistams, dalyvaujantiems lytiškai plintančių infekcijų priežiūroje, kaip organizuoti paciento konsultaciją, kai įtariamos šios infekcijos.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"16 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132616431","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Negatyvūs šizofrenijos simptomai. Diagnostiniai iššūkiai","authors":"Justina Žaltauskienė, Kristina Dambrauskienė","doi":"10.37499/lbpg.1086","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1086","url":null,"abstract":"Šizofrenija yra psichozinio spektro psichikos sutrikimas; viena iš dešimties dažniausių ilgalaikės negalios priežasčių pasaulyje [1]. Šizofrenija pasireiškia mąstymo, emocijų, valios, suvokimo, kognityviniais sutrikimais, dėl kurių kyla socialinio ir profesinio funkcionavimo bei rūpinimosi savimi problemų [1]. Sergant šizofrenija, atsiradę neigiami simptomai turi žalingą poveikį paciento fizinei ir emocinei gerovei, gyvenimo kokybei; be to, sukelia ilgalaikę negalią [8]. Straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, kai buvo klaidingai nustatytas afektinio spektro sutrikimas, dėl to pacientas penkerius metus negavo tinkamo gydymo. Ryškėjant šizofrenijos simptomatikai, sutriko paciento psichosocialinė adaptacija.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116841809","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kokios priežastys gali lemti nutukimą vaikystėje?","authors":"Indrė Gustaitytė","doi":"10.37499/lbpg.1089","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1089","url":null,"abstract":"Nutukimas – tai lėtinė liga, susijusi su riebalų pertekliumi organizme. Vaikų amžiuje nutukimas nustatomas, kai svorio ir ūgio rodiklis, vertinant augimo kreivėmis, yra didesnis arba lygus 97 procentilei.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124729196","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Eglė Urbonavičiūtė, Aušra Monstavičienė, Greta Aladaitienė, Kamilija Briedė
{"title":"Atopinis dermatitas šeimos gydytojo darbe","authors":"Eglė Urbonavičiūtė, Aušra Monstavičienė, Greta Aladaitienė, Kamilija Briedė","doi":"10.37499/lbpg.1083","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1083","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie atopinio dermatito kliniką bei gydymo galimybes, kurios būtų naudingos šeimos gydytojui gydant pacientą, sergantį atopiniu dermatitu. Tyrimo metodai. Atliekant sisteminę literatūros apžvalgą, buvo išnagrinėtas 51 mokslinis darbas ir straipsnis. Mokslinių darbų paieška atlikta naudojant kompiuterinę bibliografinę mokslinių darbų bazę „PubMed“, klinikinę duomenų bazę „UpToDate“, mokslo informacijos sistemą „CRIS“. Paieškoje buvo vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: atopic dermatitis, management of atopic dermatitis, diagnostic of atopic dermatitis. Rezultatai. Atopinis dermatitas yra lėtinė atsinaujinanti uždegiminė odos liga, kuriai būdinga kintama odos išbėrimų morfologija ir ligos eiga. Atopinio dermatito patogenezė yra sudėtinga. Manoma, jog liga išsivysto dėl genetinių, imuninių organizmo pokyčių ir aplinkos veiksnių, sukeliančių odos barjero disfunkciją. Atopinis dermatitas diagnozuojamas remiantis Hanifin Rajkakriterijais bei atsižvelgiant į paciento ir šeimos ligos istoriją. Bendras ligos sunkumas turi būti nustatytas įvertinus objektyvius požymius ir subjektyvius simptomus, remiantis klasikine atopinio dermatito sunkumo vertinimo skale SCORAD (angl. Scoring of Atopic Dermatitis). Terapiniams tikslams pasiekti reikalingas daugiapakopis požiūris, daugiausia dėmesio skiriant niežėjimui mažinti ir ligos kontrolei pasiekti. Pacientai turi būti informuoti apie pagrindinę odos priežiūrą ir vengti provokuojamųjų veiksnių. Paūmėjus ligai arba esant lėtiniams ar pasikartojantiems pažeidimams, reikėtų apsvarstyti vietinio poveikio priešuždegiminius vaistus. Pasireiškus sunkiam atopiniam dermatitui ir nepakankamam vietinio gydymo bei fototerapijos atsakui, tikslingas sisteminis gydymas.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"18 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121779580","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Hepatito C profilaktinio tyrimo svarba suaugusiesiems","authors":"Alanas Gališauskas, Renata Milašiūtė, Danielius Serapinas","doi":"10.37499/lbpg.1084","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1084","url":null,"abstract":"Hepatitas C – tai užkrečiama virusinė liga, kuri sukelia kepenų uždegimą, pažeidimas gali progresuoti iki kepenų cirozės arba vėžio. Šiame straipsnyje apžvelgiamas hepatito C paplitimas, klinikinės išraiškos bei diagnostika, profilaktinio tyrimo svarba Lietuvoje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išsikėlė tikslą sumažinti lėtinių virusinio hepatito atvejų skaičių iki 10 proc. bei sumažinti mirtingumą iki 35 proc., lyginant su 2015 m. duomenimis. Lėtinis hepatitas C yra besimptomė liga, kol nepažeidžiamos kepenys; dažnas sergantysis nė neįtaria, jog yra užsikrėtęs. Profilaktiniu hepatito C tyrimu galima ištirti visus rizikos grupėje esančius žmones, kurie nejaučia ligos simptomų, ir užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"20 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115914296","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Giedrė Stanevičė, E. Machtejevienė, Ilona Aldakauskienė, Rasa Tamelienė, Vidmantas Barauskas, Aušra Lukošiūtė-Urbonienė
{"title":"Paciento kelias nuo įsčių iki operacinio stalo: daugiadalykės gydytojų komandos svarba","authors":"Giedrė Stanevičė, E. Machtejevienė, Ilona Aldakauskienė, Rasa Tamelienė, Vidmantas Barauskas, Aušra Lukošiūtė-Urbonienė","doi":"10.37499/lbpg.1085","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1085","url":null,"abstract":"Nuo 2 iki 4 proc. visų nėštumų yra susiję su įgimta vaisiaus patologija. Sužinojus apie vaisiaus patologiją, nėščioji ir jos artimieji patiria nerimą, baimę, liūdesį, susiduria su įvairiais psichologiniais sunkumais. Nustačius arba įtarus vaisiaus raidos ydą, svarbu suteikti pacientei ir jos artimiesiems visavertę pagalbą bei užtikrinti kuo geresnę priežiūrą ir gydymą būsimam naujagimiui. Tam labai svarbi daugiadalykė gydytojų komanda, kuri prižiūri nėščiąją ir vaisių nėštumo laikotarpiu, atlieka reikalingus tyrimus, stebi vaisiaus būklę, sprendžia dėl gydymo nėštumo laikotarpiu arba po gimimo bei gimdymo taktikos. Kartu dirbanti gydytojų specialistų komanda – tai saugumas ir visavertė pagalba šeimai ir jų naujagimiui.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128057707","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Uždarojo ir atvirojo tipo akių traumos","authors":"Paulina Steniulytė, Daiva Stanislovaitienė","doi":"10.37499/lbpg.1081","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1081","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Nustatyti uždarojo ir atvirojo tipo akių traumų klinikines baigtis. Metodai. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, išanalizuotos 106 atvirojo ir uždarojo tipo akių traumas patyrusių pacientų gydymo stacionare asmens sveikatos istorijos. Rezultatai ir išvados. Uždarojo tipo akių traumų galutinis regos aštrumas buvo geresnis nei patyrusiųjų atvirojo tipo akių traumas. Akies obuolio sumušimą, kai nėra reliatyviojo aferentinio vyzdžio defekto ir gerą pradinį regos aštrumą galime vertinti kaip palankius akių traumų prognozės veiksnius, nes šiais atvejais nustatytas geras galutinis regos aštrumas.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"92 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126845219","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
