Simona Bubnytė, Greta Gedvilaitė, R. Liutkevičienė
{"title":"Optinis neuritas. Kas naujo?","authors":"Simona Bubnytė, Greta Gedvilaitė, R. Liutkevičienė","doi":"10.37499/lbpg.1133","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1133","url":null,"abstract":"Optinis neuritas (ON) – tai procesas, pažeidžiantis regos nervą, dažniausiai siejamas su išsėtine skleroze, optinio neuromielito spektro sutrikimu arba kitais sutrikimais. Ligos patogenezė skiriasi priklausomai nuo to, ar ON yra tipinis, ar atipinis. Dažniau pasireiškiantis – tipinis ON, kuris dažniausiai yra būdingas reprodukcinio amžiaus grupei bei dažnesnis moteriškosios lyties atstovėms. Labai svarbu kiekvieną ON atvejį vertinti individualiai ir taikyti gydymą, atsižvelgiant į kiekvieną pacientą. Dažniausiai taikomas gydymas – didelės kortikosteroidų dozės. Straipsnio tikslas. Apžvelgti literatūros šaltiniuose aprašomus optinio neurito etiologiją, patogenezę, rizikos veiksnius, epidemiologiją bei gydymo galimybes.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"33 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121530800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Rokas Ereminas, Rytis Rimdeika, Loreta Pilipaitytė, Eglė Ereminienė
{"title":"Riešo tunelinio sindromo chirurgijos svarba ankstyvai širdies amiloidozės diagnostikai. Literatūros apžvalga","authors":"Rokas Ereminas, Rytis Rimdeika, Loreta Pilipaitytė, Eglė Ereminienė","doi":"10.37499/lbpg.1135","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1135","url":null,"abstract":"Širdies amiloidozė – tai reta, tačiau vis dažniau diagnozuojama patologija, kuriai bū dinga nenormalus baltymo – amiloido – kaupimasis širdies, nervų sistemos ir kituose audiniuose. Liga dažniausiai nustatoma vėlyvoje stadijoje, kai gydymas neveiksmingas. Tikslas. Pateikti pagrindinius širdies amiloidozės tipus, jų klinikinius požymius bei apibendrinti mokslininkų atliktų studijų duomenis apie ankstyvos ligos diagnostikos svarbą ir galimybes, atliekant sinovijos histologinį tyrimą chirurginio riešo tunelinio sindromo (RTS) gydymo metu. Metodai. Iš 19 publikacijų atrinkti ir apibendrinti pastarųjų penkerių metų mokslinėje literatūroje pateiktų 10 studijų duomenys. Išvados. Sergantiesiems abipusiu riešo tuneliniu sindromu, histologinis sinovijos tyrimas chirurginio gydymo metu leidžia anksti – 5–10 metų iki negrįžtamos organų pažaidos – diagnozuoti širdies amiloidozę, tokius ligonius siųsti tikslingam tyrimui ir, anksti pradėjus specifinį ligos gydymą, pasiekti geresnės ligos prognozės.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"138 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122645264","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Pacientų slaugos aspektai prieš ir po laparoskopinės tulžies pūslės šalinimo operacijos. Rekomendacijos bendruomenės ir išplėstinės praktikos slaugytojams pirminės sveikatos priežiūros grandyje","authors":"Rūta Ambraziūnienė, Ieva Viliūšytė, Elena Jurkutė, Arūnė Norvilaitė, Lina Spirgienė, Ramutė Micevičienė","doi":"10.37499/lbpg.1137","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1137","url":null,"abstract":"Keičiantis žmonių socialiniam gyvenimo būdui ir mitybos įpročiams, daugėja tulžies pūslės ligų atvejų. Tulžies akmenys, tulžies pūslės polipai, cholecistitas yra vienos dažniausių kliniškai pasireiškiančių tulžies pūslės ligų, o labiausiai paplitę – tulžies akmenys ir cholecistitas [1]","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"161 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121610159","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kūdikių atpylinėjimas","authors":"Jolita Statkuvienė","doi":"10.37499/lbpg.1140","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1140","url":null,"abstract":"Gastroezofaginis refliuksas (GER) yra normalus fiziologinis reiškinys, pasireiškiantis daugiau nei pusei sveikų kūdikių. Tai dar dažnai vadinama „regurgitacija“ arba atpylimu, kuomet po maitinimo vyksta nedidelis arba gausesnis motinos pieno ar adaptuoto kūdikių mišinio ištekėjimas per lūpų kampą. Medicinoje šis fiziologinis reiškinys vadinamas GER arba refliuksu [5]. Papildomas tyrimas ir gydymas nereikalingas, nes šis reiškinys dažniausiai išnyksta savaime, kūdikiui augant. Tam tikrais sudėtingesniais atvejais gydymui rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"8 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132279993","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Aurimas Rapalavičius, Ieva Apanavičiūtė, Tomas Rašinskis
{"title":"Kolorektalinio vėžio prevencinės programos Lietuvoje ir pasaulyje","authors":"Aurimas Rapalavičius, Ieva Apanavičiūtė, Tomas Rašinskis","doi":"10.37499/lbpg.1132","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1132","url":null,"abstract":"Kolorektalinis vėžys – tai viena labiausiai paplitusių piktybinių ligų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Dauguma ligos atvejų yra sporadiniai, todėl, pasitikrinus laiku, ligą galima diagnozuoti ir gydyti dar ikivėžinėje būklėje. Įrodytas kolorektalinio vėžio prevencinių programų veiksmingumas, mažinant sergamumo ir mirtingumo rodiklius, todėl šiame straipsnyje aptariami Lietuvoje ir užsienio šalyse vykdomų programų pavyzdžiai, taikomi metodai ir rezultatai. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti Lietuvoje bei pasaulyje vykdomas prevencines kolorektalinio vėžio programos. Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama „UpToDate“, „PubMed“, „ScienceDirect“ duomenų bazėse. Dauguma apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 10 metų. Šiame straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Prevencinės kolorektalinio vėžio priemonės yra svarbios, siekiant laiku diagnozuoti vėžį ir ikivėžines būkles. Nepaisant skirtingų atrankinių patikros metodų, svyruojančių tikslinio amžiaus ribų, šalyse, kuriose pradėtos taikyti ilgalaikės patikros programos, sergamumo ir mirtingumo rodikliai nuolat mažėja. Aktyvus dalyvavimas patikros programose tiesiogiai koreliuoja su mažėjančių mirčių skaičiumi.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"13 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128800842","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Greta Jankauskaitė, Aušra Šaflerytė, Alvyda Malašauskienė, Birutė Karčauskienė, Greta Aladaitienė, Vidmantas Januškevičius
{"title":"Nuotolinių konsultacijų veiksmingumas, kontroliuojant arterinę hipertenziją","authors":"Greta Jankauskaitė, Aušra Šaflerytė, Alvyda Malašauskienė, Birutė Karčauskienė, Greta Aladaitienė, Vidmantas Januškevičius","doi":"10.37499/lbpg.1123","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1123","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti nuotolinių konsultacijų veiksmingumą, gydant arterinę hipertenziją. Tyrimo metodai. Mokslinių publikacijų buvo ieškoma naudojant „PubMed“ duomenų bazę. Atrinkti klinikiniai tyrimai, kuriuose vertinama nuotolinių konsultacijų reikšmė, sergant arterine hipertenzija, ir gauti rezultatai lyginami su kontroline grupe. Rezultatai. Pagal atmetimo ir įtraukimo kriterijus atrinkti aštuoni klinikiniai tyrimai. Iš analizuotų tyrimų penkiuose tyrimuose nustatyti statistiškai reikšmingi pokyčiai tarp nuotolinių konsultacijų ir kontrolinių grupių, vertinant sistolinio ir diastolinio arterinio kraujospūdžio sumažėjimą. Dviejuose tyrimuose statistiškai reikšmingai sumažėjo tik sistolinis kraujospūdis. Viename tyrime statistiškai reikšmingo kraujospūdžio pokyčio, lyginant su kontroline grupe, nenustatyta. Išvados. Nuotolinės intervencijos, gydant arterinę hipertenziją, leidžia statistiškai reikšmingai sumažinti vidutinį sistolinį ir diastolinį arterinį kraujo spaudimą.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"100 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117175826","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Ūminis kepenų nepakankamumas. Literatūros apžvalga ir klinikinio atvejo analizė","authors":"Aušra Stankaitytė, Aleksandr Marchockij","doi":"10.37499/lbpg.1120","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1120","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti dažniausiai literatūroje aprašomas ūminio kepenų nepakankamumo (ŪKN) priežastis, diagnostiką, gydymo galimybes ir jų veiksmingumą, susipažinti su ŪKN klinikiniu atveju. Tyrimo metodai. Literatūros apžvalga. Atrinkti straipsniai, kuriuose aprašomas ŪKN klinikinėje praktikoje. Apžvalga atlikta naudojantis elektroninėmis duomenų bazėmis „PubMed“ ir „UpToDate“. Straipsniai atrinkti pagal reikšminius žodžius ir jų derinius: acute liver failure, drug-induced liver injury, acetaminophen poisoning, hepatitis B virus, fulminant hepatic failure. Išanalizuoti mokslinių publikacijų literatūros šaltiniai, siekiant įvertini naujausią medžiagą. Rezultatai. ŪKN yra itin greitai progresuojanti ir gyvybei pavojinga būklė, kurią dažniausiai sukelia hepatotoksinių vaistų perdozavimas ir virusinės kilmės hepatitai. Liga diagnozuojama atsiradus ūminiam kepenų pažeidimui, sutrikus kepenų sintetinei funkcijai ir išsivysčius hepatinei encefalopatijai. ŪKN gydymas skirstomas į etiologinį ir simptominį, kai yra indikacijų, gali būti atliekama kepenų transplatacija.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"33 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131425548","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Julius Leonavičius, Goda Žemaitėlytė, Skaidra Valiukevičienė
{"title":"Vėlyvosios aknės klinikos savitumai ir gydymas","authors":"Julius Leonavičius, Goda Žemaitėlytė, Skaidra Valiukevičienė","doi":"10.37499/lbpg.1122","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1122","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Remiantis mokslinės literatūros apžvalga, išanalizuoti vėlyvosios aknės (angl. acne tarda) klinikines charakteristikas ir gydymo metodų veiksmingumą. Tyrimo metodai. Atlikta 2012–2022 m. mokslinių publikacijų analizė „PubMed“ ir „Google Scholar“ informacijos paieškos sistemose, vartojant reikšminius žodžius. Rezultatai. Acne tarda serga iki 45 proc. suaugusių moterų, įprastai – 25 metų ir vyresnės. Liga dažniausiai tęsiasi keletą metų ir neretai yra atspari įprastam aknės gydymui. Pagal ligos eigą ji skirstoma į persistuojančią, pasikartojančią bei vėlyvąją aknę. Dažniausiai ši aknės forma būna lengvos eigos ir komedonai bei uždegiminiai bėrimai pasireiškia skruostų, mandibuliarinėje, frontalinėje, temporalinėje srityse. Liga paūmėja patiriant stresą arba prieš mėnesines. Acne tarda gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir vartojamų vaistų, kurie skiriami įprastos aknės gydymui, reikalinga ir palaikomoji terapija vietiniais retinoidais arba azelaino rūgštimi. Išvados. Moterų acne tarda skiriasi nuo klasikinės aknės ligos eiga bei klinikiniais požymiais. Dėl ligos poveikio psichologinei sveikatai ir atsparumo įprastiems aknės gydymo variantams reikalingas individualus gydymas, orientuotas į klinikinius simptomus ir gyvenimo kokybės gerinimą.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115719888","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Austėja Bingelytė, Laura Liutkauskaitė, Sigita Liutkauskienė
{"title":"Anemijos ir geležies nepakankamumo gydymas pacientams, kurie serga vėžiu. ESMO klinikinės praktikos gairės","authors":"Austėja Bingelytė, Laura Liutkauskaitė, Sigita Liutkauskienė","doi":"10.37499/lbpg.1124","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1124","url":null,"abstract":"Anemija ir geležies nepakankamumas yra dažnos komplikacijos pacientams, sergantiems solidiniais arba piktybiniais hematologiniais navikais. ESMO (angl. European Society for Medical Oncology) klinikinės praktikos gairėse pateikiamos nuorodos anemijai įvertinti, taip pat rekomendacijos, kaip saugiai valdyti chemoterapijos sukeltą anemiją, naudojant eritropoezę stimuliuojamąsias medžiagas, leidžiamuosius arba geriamuosius geležies preparatus, eritrocitų masės perpylimą ir šių gydymo būdų derinius. Pagrindiniai anemijos valdymo tikslai – sumažinti arba pašalinti anemijos simptomus, ypač nuovargį, ir pagerinti gyvenimo kokybę, naudojant mažiausią invazinį gydymą, kuris būtų saugus.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"75 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116336912","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kaip galiu sumažinti gliukozės kiekio šuolius po valgio?","authors":"Sandrija Čapkauskienė","doi":"10.37499/lbpg.1127","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1127","url":null,"abstract":"Siekiant sumažinti lėtinių ligų riziką, labai svarbu išlaikyti gerą glikemijos kontrolę tiek žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu arba prediabetu, tiek ir visai visuomenei. Įvairios glikemijos kontrolės gerinimo strategijos apima gliukozės kiekį kraujyje mažinamųjų vaistų skyrimą, fizinio aktyvumo bei mitybos moduliavimą. Įdomu tai, kad koreguota mityba gali būti itin veiksminga, mažinant hiperglikemiją. Glikemijos po valgio reguliavimas yra sudėtingas fiziologinis ir biocheminis procesas, tačiau gali būti taikomos specifinės mitybos strategijos, siekiant sumažinti hiperglikemiją po valgio. Viena tokių yra maistinių medžiagų valgymo eiliškumas – pastaruoju metu tapusi mokslininkų ir medikų dėmesio ašimi.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"44 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-02-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121100153","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}