Parliamentary Studies最新文献

{"title":"„Tragedija“, bet „labai naudinga“ – Liublino unijos vertinimai naujausioje lietuvių istoriografijoje","authors":"Gintautas Sliesoriūnas","doi":"10.51740/PS.VI30.727","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI30.727","url":null,"abstract":"Straipsnyje glaustai apibūdinamas vertinimų laukas, kur naujausioje lietuviškoje istoriografijoje, tiriančioje 1569 m. sudarytos Liublino unijos problematiką, daugiau ar mažiau vyrauja bendras sutarimas, o kur ryškėja nauji istorikų vertinimų skirtumai. Aptariant šią problemą, pirmiausiai kreipiamas dėmesys į tai, kaip lietuvių istoriografijoje apibūdinama Liubline įkurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė. Taip pat bandoma atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad tebetrūksta kryptingų mokslinių tyrimų, galinčių įtikinamai pagrįsti naujausioje lietuviškoje istoriografijoje ir ypač viešajame diskurse bei didaktiniuose tekstuose populiarėjančią tezę, kad 1569 m. sudaryta Liublino unija išgelbėjo Lietuvą nuo neišvengiamos aneksijos ar „pasidavimo Maskvai“.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121827660","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – valstybės modernizacijos grandis (1572–1587 metai)","authors":"Jūratė Kiaupienė","doi":"10.51740/PS.VI30.725","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI30.725","url":null,"abstract":"Straipsnyje parodoma, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas, po 1569 m. Liublino unijos su Lenkijos Karalyste buvęs teisiškai nesankcionuota institucija, Abiejų Tautų Respublikos Seimo sudėtyje atgaivino savarankišką veiklą, telkė politinę tautą atstovauti Lietuvos valstybės interesams sudėtinėje Lenkijos ir Lietuvos Respublikoje. Pabrėžiama, kad pirmas tarpuvaldis, prasidėjęs 1572 m. vasarą po paskutinio Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovo Žygimanto Augusto mirties, užklupo Abiejų Tautų Respublikos Seimą nepasirengusį. Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje formavosi įvairios politinių interesų grupės, buvo šaukiami suvažiavimai. Lietuvoje politinių sprendimų teisę ir pareigą prisiėmė politinei tautai gerai pažįstami didikai, formaliai nebeegzistuojančios, bet iš politinio gyvenimo neišnykusios Ponų Tarybos nariai, pradėję savarankišką, su Lenkijos parlamentarais nederintą veiklą. Atlikus šaltinių analizę, pagrindžiama prielaida, kad 1572–1587 m. savarankiškai veikusi parlamentinė institucija Seimas pratęsė XVI a. pirmoje pusėje pradėtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės modernizacijos procesą, tapo jo politine ir idėjine siela.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"12 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132338059","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Neparašyta istorija: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Užsienio reikalų komisija (pagrindiniai veiklos aspektai)","authors":"Asta Petraitytė-Briedienė","doi":"10.51740/PS.VI30.730","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI30.730","url":null,"abstract":"1990 m. kovo 20 d. buvo įkurta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (vėliau pervadintos į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą) Užsienio reikalų komisija (toliau – URK), ji veikė iki 1992 m. lapkričio 11 dienos. Šioje komisijoje buvo 18 narių, o pirmas pirmininkas Emanuelis Zingeris. Pagrindinis URK tikslas buvo tarpparlamentiniai ryšiai, o per juos – siekti Lietuvos pripažinimo ir sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę. Ypač sudėtingi buvo pirmieji Nepriklausomybės metai (1990–1992), kai trūko tarptautinių ryšių, lėšų, diplomatinės patirties. Komisijos nariai vykdavo susitikti su užsienio šalių parlamentarais ir politikais, patys juos priimdavo Lietuvoje. Megzdami oficialius ir neoficialius ryšius, steigdami biurus (jie vėliau virto ambasadomis), komisijos nariai įrodinėjo Lietuvos teisę į laisvę, į valstybingumą, siekė, kad mūsų šalis grįžtų į tarptautinę politiką. Tai tik keli straipsnyje akcentuojami aspektai, o kiti ir daug išsamesni Užsienio reikalų komisijos istorijos tyrimai galėtų papasakoti apie laiką, kai atgimstančioje Lietuvoje buvo „diplomatijos Laukiniai Vakarai“.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"96 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128857227","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lietuvos kariuomenė Steigiamojo Seimo rinkimų išvakarėse ir Rinkimų įstatymo pakeitimas","authors":"Aušra Jurevičiūtė","doi":"10.51740/PS.VI29.157","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI29.157","url":null,"abstract":"Straipsnyje supažindinsime su Lietuvos kariuomene kūrimosi ir kovų su bolševikais ir bermontininkais metu. Daugiausia dėmesio skirsime 1920 m. vasario 22–24 d. Priešvalstybiniam sukilimui, nes jis buvo ypač svarbus dėl balsavimo teisės suteikimo kariams ir besikuriančios kariuomenės įvaizdžiui bei karių motyvacijai. Sukilimo rengėjais buvo įvardijami lenkai, bolševikai ir vokiečiai. Jiems visiems buvo naudinga nestabili padėtis Lietuvoje, kad nebūtų išrinktas Steigiamasis Seimas ir kitos valstybės nepripažintų Lietuvos kaip demokratiškais pagrindais sukurtos valstybės. Analizuojant karinę ir oficialiąją spaudą, atskleidžiamas kariuomenės požiūris į rinkimus ir karių dalyvavimą juose, ypač po maišto. Supažindinama su 15 karių, išrinktų į Steigiamąjį Seimą, trumpomis biografijomis, darbais šiame Seime, įvardijama, kiek buvo karininkų, kareivių, savanorių, Vyties Kryžiaus ordino kavalierių.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"2 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133884610","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"The Tactics of the Women‘s Movement in the 4th Parliament Election","authors":"V. Jurėnienė","doi":"10.51740/PS.VI27.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI27.7","url":null,"abstract":"1927 was significant for the women’s movement because it was necessary to review the goals and their implementation methods in the women’s movement while adapting to altered political conditions. On 6 December 1928, the government issued an order that made it necessary to reregister organisations and pointed out that members of an association could be persons who were 21 or older. In this political environment, the activities of the Lithuanian catholic women’s organisation became more passive and shifted towards the areas of culture and education. It passed on taking care of women’s affairs to other women’s organisations. During the 30s, it underwent a crisis, and the Lithuanian Women’s Council was positioned not as a political or charity organisation but as an ideological organisation that had a goal of educating and encouraging women to be interested in culture, develop their sense of responsibility (for the society, family and country) and protect women’s affairs. Financial support from the government allowed the Council to develop relations and represent the Lithuanian women’s movement on the international scale. This was an important factor of the development and unification of the women’s movement but not its trengthening. The active Lithuanian Women’s Union was forced to limit its activities after the upheaval. During the 30s of the 20th century, Lithuanian women’s movement displayed consolidation of all three areas (catholic, democratic and social-democratic) when attempting to solve issues related to women’s representation in the 4th Seimas, prostitution, position of women and children in families, piece and other issues. Lithuanian history does not include very many analyses of elections to the 4th Seimas and the tactics applied by the Lithuanian Nationalist Union that limited all possibilities for female representatives to become members of the parliament. This shows that this political power created a mirage that was dispersed on the day of the election to the 4th Seimas, even though it allegedly satisfied the requirements of the women’s movement and showing the society it was represented. The article analyses the inability of women’s organisations to agree and suggest a representative to the Council of Lithuania as well as its weak representation of women in self-management. The article also discusses its causes and consequences.Aim of the article – having revealed the limitations of women’s activities in the national life during the 30s of the 20th century, to analyse the reasons of the defeat of the women’s movement in the 4th Seimas","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128623801","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lietuvos Respublikos Seimo aktualijų pateikimas Lietuvos rusakalbėje periodinėje spaudoje","authors":"Viktor Denisenko","doi":"10.51740/PS.VI27.12","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI27.12","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamas klausimas, kaip rusakalbiams skirtoje Lietuvos periodinėje spaudoje pateikiamos Lietuvos Respublikos Seimo darbo aktualijos. Analizuojami tyrimo, apimančio 2018 m. rugsėjo– gruodžio mėnesius, duomenys. Tyrimo objektas – trys pagrindiniai rusakalbiams skirti savaitraščiai, leidžiami Lietuvoje: „Litovskij kurjer“, „Obzor“ ir „Ekspress-nedelia“. \u0000Atliekant tyrimą nustatyta, kad Seimo aktualijos šiuose leidiniuose iš esmės pateikiamos remiantis antriniais šaltiniais, dažniausiai – naujienų agentūrų BNS ir Eltos pranešimais, kitų lietuviškų medijų publikacijomis. Kartais Lietuvos parlamento darbo aktualijos nušviečiamos ir remiantis Rusijos žiniasklaidos priemonių publikacijomis, tačiau tokie atvejai nėra dažni ir nedaro esminės įtakos bendram informacijos paveikslui. \u0000Kita vertus, nustatyta ir tai, kad publikacijose nušviečiami tik mažos Seimo narių dalies (14–23 proc. visų parlamento narių) darbai, iniciatyvos ir komentarai. Kai kuriuose tekstuose apie Seimo darbą rašoma apibendrintai: „Seimas svarstė...“, „Seimas nutarė...“ ir pan.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"72 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124407836","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lietuvos vyriausybės tremtyje organizavimas 1941–1943 m. JAV: Lietuvių tautinės tarybos įkūrimas","authors":"Juozas Skirius","doi":"10.51740/PS.VI29.163","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI29.163","url":null,"abstract":"Straipsnyje, remiantis archyviniais dokumentais ir to meto JAV lietuvių spauda, aptariamas istorinėje literatūroje dar dėmesio nesulaukęs bandymas sukurti Lietuvos vyriausybę tremtyje – Jungtinėse Amerikos Valstijose iš pasitraukusių 1939–1941 metais Lietuvos piliečių. Aptariamas jų telkimas į Lietuvos piliečių sąjungą ir kilusios problemos bei JAV lietuvių organizacijų (ypač Amerikos lietuvių tarybos), Lietuvos atstovų JAV ir prezidento A. Smetonos pozicijos tuo klausimu. Atskleidžiamos Lietuvių tautos tarybos sukūrimo peripetijos, veiklos užuomazgos ir sunykimas.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"24 3 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116632859","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Steigiamojo Seimo išrinkimas: lygių politinių teisių įsiteisėjimas valstybėje","authors":"Virginija Jurėnienė","doi":"10.51740/PS.VI29.159","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI29.159","url":null,"abstract":"Paskelbus Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą partijos kėlė kandidatus ir sudarinėjo rinkimų sąrašus. Apie 30 partijų ir organizacijų dalyvavo Steigiamojo Seimo rinkimuose. Daugelis jų kandidatų sąrašuose į Steigiamąjį Seimą moteris įtraukė į antrąjį ar trečiąjį dešimtuką. G. Petkevičaitė buvo vienintelė moteris, partijos kandidatų sąraše buvusi pirmoji. \u0000Moterys kandidatės į Steigiamąjį Seimą buvo išsilavinusios, daugiausia netekėjusios, einančios pareigas ir matomos visuomenėje. Dauguma kandidačių buvo aktyvios moterų judėjimo lyderės, žinomos visuomenininkės. Dar vienas bendras bruožas jaunas amžius – daugelis buvo iki 30 metų. \u0000Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–15 dienomis. Iš 150 parlamentarų 8 (5,3 proc.) buvo moterys. Pagal Lietuvos krikščionių demokratų bloko sąrašą buvo išrinktos M. Draugelytė-Galdikienė, E. Spudaitė-Gvildienė, M. Lukošiūtė (Lukošytė), V. Mackevičaitė, O. Muraškaitė-Rašiukaitienė, S. Stakauskaitė, pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą – G. Petkevičaitė-Bitė ir F. Bortkevičienė. Socialdemokratai neturėjo nė vienos moters parlamentarės. \u00001920 m. gegužės 15 d. Kaune, miesto teatre, darbą pradėjo Steigiamasis Seimas. Iki nuolatinio prezidiumo sudarymo jam vadovavo G. Petkevičaitė-Bitė, sekretoriavo O. Muraškaitė-Račiukaitienė. Tai buvo ne tik moterų judėjimo laimėjimas, bet ir viso moterų indėlio į visuomenės ir valstybės gyvenimą įvertinimas. G. Petkevičaitė sveikinimo kalbos pradžioje akcentavo politinių teisių moterims suteikimą kaip atlygį už ilgą ir sąmoningą veiklą atkuriant valstybę. Taip ji siekė išsklaidyti dalies visuomenės nuostatą, jog Lietuvos moterys rinkimų teises gavo labai lengvai. \u0000Parlamentarės dalyvavo Švietimo bei Knygyno, Sveikatos, Darbo ir Socialinės apsaugos bei Bibliotekos komisijų darbe.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115667843","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lietuvos Steigiamojo Seimo Seniūnų sueiga: vyresniųjų konvento veiklos gairės","authors":"Vilma Akmenytė-Ruzgienė","doi":"10.51740/PS.VI29.160","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI29.160","url":null,"abstract":"Lietuvos Steigiamajame Seime be kitų struktūrinių vienetų veikė Seniūnų sueiga, suburta Steigiamojo Seimo Prezidiumo iniciatyva opiausiems Seimo darbo organizavimo klausimams spręsti: Seimo posėdžių organizavimo, Seimo statuto, Seimo narių darbo sąlygų, teikti siūlymus Seimui dėl Seimo komisijų veiklos ir kt. Seniūnų sueigą sudarė visų frakcijų atstovai, ryškūs, skirtingos visuomeninės ir politinės patirties, skirtingo išsilavinimo, skirtingų profesijų.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"85 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126252637","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Rusijos Federacijos prezidento V. Putino naratyvų ideologiniai mechanizmai Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje","authors":"Jolanta Zabarskaitė","doi":"10.51740/PS.VI27.11","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI27.11","url":null,"abstract":"Šiame straipsnyje nagrinėjami semantiniai kalbos procesai, kurie gali daryti įtaką vieno ar kito reiškinio, proceso, asmenybės suvokimui ir vertinimui. Aptariamos kalbos ir mąstymo santykio problemos, kalbos vaidmuo formuojant pasaulėvaizdį, pakitusios ir kitaip organizuojamos kalbos funkcijos XXI amžiuje, galimas kalbos semantinių procesų panaudojimas hibridiniuose karuose. Keliamas klausimas, ar gebama atpažinti nesąmoningą ir (arba) pusiau sąmoningą kalbos suvokimo reiškinį, kai per žodžių reikšmių ir asociacijų semantinius mechanizmus sukuriama ideologinė implikacija, daranti įtaką reiškinio, asmenybės, įvykio vertinimui. Ideologinės implikacijos atsiradimo ir veikimo per konkretaus žodžio semantiką mechanizmams atskleisti pasirinkta žiniasklaida, nes ji yra viena svarbiausių viešosios kalbos erdvių. Atlikta atvejo analizė – įvertintas leksikos ir semantikos vaidmuo kuriant naratyvą apie Lietuvai reikšmingos geopolitinės kaimynės – Rusijos – prezidentą Vladimirą Putiną informaciniuose portaluose www.delfi.lt, www.lrytas.lt, www.15min.lt.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"15 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-12-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129536619","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}