Parliamentary Studies最新文献_第2页

Commemoration of the 30th Anniversary of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania as a Parliamentary Library: The International Research Conference ‘Political Leadership in a Parliamentary Democracy’ 纪念Martynas图书馆成立30周年Mažvydas立陶宛国家图书馆作为议会图书馆:“议会民主中的政治领导”国际研究会议

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.780

Daiva Janavičienė, Darius Žiemelis

引用次数: 0

Višegrado politinių tautų suverenumas 2008–2019 m: nuo piktnaudžiavimo neokaringąja demokratija iki pusiau karingosios demokratijos

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.776

Joanna Rak

{"title":"Višegrado politinių tautų suverenumas 2008–2019 m: nuo piktnaudžiavimo neokaringąja demokratija iki pusiau karingosios demokratijos","authors":"Joanna Rak","doi":"10.51740/ps.vi31.776","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi31.776","url":null,"abstract":"Straipsnyje, remiantis karingosios demokratijos teorija ir kokybine šaltinių analize, siekiama išsiaiškinti, koks Vyšegrado šalyse (Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija) buvo nacionalinės teisės ir neokaringosios demokratijos santykis ir kaip jis paveikė šių politinių tautų suverenumą 2008–2019 metais. Svarbu suprasti, kokių apsaugos priemonių buvo imtasi ir kuriomis iš jų buvo siekiama apsaugoti demokratines socialines struktūras Višegrado šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiekvienos iš Višegrado šalių nacionalinėje teisėje tiriamuoju laikotarpiu buvo numatytos neokaringosios ir pusiau karingosios demokratijos priemonės. Neokaringosios priemonės jau buvo nebeaktualios, nes buvo nukreiptos į apsaugą nuo idėjų ir politinių grupių, kurios tiek Vyšegrado šalyse, tiek visoje Europoje nebuvo plačiai remiamos. Tiriamuoju laikotarpiu veikiantys reglamentai Vyšegrado šalyse nepadėjo jų politinėms tautoms apsisaugoti nuo antidemokratiškų jėgų įsigalėjimo, nepadėjo veiksmingai neutralizuoti naujų populistinių grupių ir hibridinės intervencijos. Pusiau karingųjų priemonių taikymas formuojant politinę tautą buvo paliktas savieigai, ir tai pakenkė Višegrado šalių suverenumui. Viena vertus, antidemokratiškai veikiantys subjektai buvo laikomi demokratijos priešais. Kita vertus, taikant veikiančius reglamentus, iš politinės sferos buvo pašalintos demokratinės jėgos. Kitaip tariant, kiekvienas, kurio pažiūros ir veiksmai nesutapo su valdančiųjų partijų politine darbotvarke arba aiškiai prieštaravo jų interesams, galėjo tapti demokratijos priešu.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"4 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122450497","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Bibliography of the Lithuanian Parliamentarism: From March 2021 to March 2022 立陶宛议会参考书目:2021年3月至2022年3月

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.781

Virgilija Beganskaitė

引用次数: 0

Parlamentų antropologija XX ir XXI amžių sandūroje: metodologiniai iššūkiai ir tendencijos

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.773

Emma Crewe

引用次数: 0

Lietuvos politinių partijų ir nepriklausomų politinių pilietinių judėjimų sekėjų „Facebooke“ polinkis į politinę poliarizaciją ir informacinio šulinio formavimąsi

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.777

Justina Januškevičiūtė

{"title":"Lietuvos politinių partijų ir nepriklausomų politinių pilietinių judėjimų sekėjų „Facebooke“ polinkis į politinę poliarizaciją ir informacinio šulinio formavimąsi","authors":"Justina Januškevičiūtė","doi":"10.51740/ps.vi31.777","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi31.777","url":null,"abstract":"Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje vis dažniau dalinamasi politinėmis naujienomis socialinėse medijose. Tačiau ligi šiol nebuvo atlikta mokslinių tyrimų, padedančių įvertinti šios platformos svarbą politinio turinio kūrimui ir vartojimui. Socialinių tinklų kontekstas bei vyraujantis selektyvus turinys ypač veikia labiausiai pažeidžiamas, aiškių politinių pažiūrų neturinčias žmonių grupes. Dėl to didėja politinė poliarizacija, formuojasi informaciniai šuliniai. Straipsnyje, remiantis tyrimais, apibrėžiami politinių naujienų vartojimo pokyčiai, tiesiogiai nulemti socialinių medijų platformų aplinkos. Įvardijamos priežastys bei sąlygos, kurioms esant tikėtinas informacinių šulinių formavimasis socialinėse medijose. Šio proceso apraiškoms identifikuoti pasitelktas aštuonių Lietuvos politinių partijų ir politinių pilietinių judėjimų „Facebooko“ paskyrų auditorijos informacinės elgsenos empirinis tyrimas. Jis atliktas 2021 m. gegužės 1 d. – birželio 30 d., kai buvo akivaizdūs skirtingų politinių pažiūrų auditorijų susidūrimai ir iniciatyvos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad auditorijos linkusios į politinę poliarizaciją, joms būdingi informacinio šulinio bruožai. Politiniai pilietiniai judėjimai, skirtingai nei politinės partijos, labiau linkę į politinę poliarizaciją bei pasižymi ryškesniais informacinio šulinio bruožais. Ši auditorija labiau linkusi laikytis išankstinių nuostatų, o tai neišvengiamai veda link kraštutinių nuomonių.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124811760","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Parlamentų ir teisminių institucijų indėlis į pagrindinių teisių apsaugą: glaudesnio sąryšio link

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.774

Guillaume Tusseau

{"title":"Parlamentų ir teisminių institucijų indėlis į pagrindinių teisių apsaugą: glaudesnio sąryšio link","authors":"Guillaume Tusseau","doi":"10.51740/ps.vi31.774","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi31.774","url":null,"abstract":"Dabartiniame konstitucionalizme ginti pagrindines teises nuo daugumos despotizmo pirmiausia buvo patikėta teisėjams, vėliau – ir nepriklausomoms institucijoms. Tačiau pastaruoju metu į šią veiklą vėl įsitraukia parlamentai, čia atlikę nepamirštamą istorinį vaidmenį; jų gebėjimai prilygsta atitinkamiems teisminių institucijų gebėjimams. Tarptautiniu mastu augant politiniam sąmoningumui, atgijo parlamentų, parlamentarų ir parlamentų tarnybų domėjimasis šia tema, o pagrindinių teisių apsauga tapo bendra atsakomybe. Įstatymų priėmimas, vykdomosios valdžios kontrolė, biudžeto tvirtinimas, svarstytinų pasiūlymų, ataskaitų teikimas, tyrimas – visos šios tradicinės parlamentų funkcijos gali prisidėti prie teisių apsaugos. Tokia apsauga savotiškai nuspalvina kasdienę asamblėjų veiklą dėl piliečių politinių teisių įgyvendinimo. Esama ir iniciatyvesnio požiūrio: siekiant išskirti šią autentišką parlamento misiją, steigiami specializuoti instituciniai dariniai (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Jungtinis žmogaus teisių komitetas). Ar tai iš tiesų padeda formuoti bendrą tarpinstitucinę jautrumo pagrindinėms teisėms kultūrą, empiriniu lygmeniu diskutuotina.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128416239","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Kelios pastabos apie informacinį aprūpinimą politinei lyderystei

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.772

Andrius Vaišnys

引用次数: 0

The Forgotten Politician and Lawyer of the First Republic of Lithuania Pranas Viktoras Raulinaitis and His Secret 1952 Manuscript About the Lithuanian National Sovereignty (Excerpt) 立陶宛第一共和国被遗忘的政治家和律师普拉纳斯·维克托拉斯·劳里奈蒂斯及其1952年关于立陶宛国家主权的秘密手稿(节选)

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.779

Dovilė Sagatienė, Pranas Viktoras Raulinaitis

引用次数: 0

Liublino unijos tvarumo problema valstybės centralizacijos akivaizdoje: Lietuvos bajorijos pozicijos (tarp Ketverių metų seimo ir Gardino seimo)

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-07-14 DOI: 10.51740/PS.VI30.726

Rūta Šmigelskytė-Stukienė

{"title":"Liublino unijos tvarumo problema valstybės centralizacijos akivaizdoje: Lietuvos bajorijos pozicijos (tarp Ketverių metų seimo ir Gardino seimo)","authors":"Rūta Šmigelskytė-Stukienė","doi":"10.51740/PS.VI30.726","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI30.726","url":null,"abstract":"Straipsnyje atskleidžiama skirtingų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinių grupuočių laikysena unijos su Lenkijos Karalyste atžvilgiu šalyje vykstant intensyviems centralizacijos procesams. Analizei pasirinktas 1788–1793 m. laikotarpis, kurį ženklino reikšmingi valstybės valdymo pokyčiai: 1) Ketverių metų seimo laikotarpis (1788–1792), per kurį buvo priimta 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucija ir 1791 m. Abiejų tautų tarpusavio garantijos įstatymas (įžadas), 2) Ketverių metų seimo reformas naikinusios generalinės Abiejų Tautų konfederacijos veikla 1792–1793 m. ir 3) paskutinio Abiejų Tautų Respublikos seimo, veikusio Gardine 1793 m., veikla Lenkijos ir Lietuvos santykiams siekiant sugrąžinti status quo. 1794 m. sukilimo keliamos idėjos ir jame išryškėjusi takoskyra tarp Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės vadų šiame straipsnyje neaptariama. \u0000Atlikus istoriografijos bei aptariamo laikotarpio šaltinių analizę prieinama prie išvadų, kad XVIII a. paskutiniais dešimtmečiais Lenkijos ir Lietuvos unijos išsaugojimo siekiai buvo bendri visai Lietuvos bajorijai, nepriklausomai nuo to, kokiai politinės minties srovei atstovauta. 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijos priėmimas buvo reikšminga Lietuvos atstovų nuolaida, priimta įvertinus sudėtingą visos valstybės situaciją. Šios nuolaidos rezultatas buvo 1791 m. spalio 20 d. pasiektas kompromisas. Seimo priimtas Abiejų Tautų tarpusavio garantijos įstatymas naujai įtvirtino unijinį Lietuvos ir Lenkijos ryšį. Tačiau 1792 m. konfederacijos kūrėjai, ignoruodami Abiejų Tautų tarpusavio garantijos įstatymą, deklaravo atkuriantys Liublino unijos aktu nustatytus Lietuvos ir Lenkijos santykius bei sugrąžinantys visų Lietuvos institucijų atskirumą. Praktiškai eita netgi toliau – atskirtos nuo pat įsteigimo buvusios bendros institucijos. Ši politika atspindėjo konservatyviųjų prorusiškos orientacijos Lietuvos respublikonų programą. Lietuvos atstovų dėka 1793 m. Gardino seime buvo įtvirtintas dualistinis valstybės modelis.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"12 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124075161","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

JAV lietuvių tautininkų 1944 m. vasario 5–6 d. Seimo sušaukimas ir reikšmė

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-07-14 DOI: 10.51740/PS.VI30.728

Juozas Skirius

{"title":"JAV lietuvių tautininkų 1944 m. vasario 5–6 d. Seimo sušaukimas ir reikšmė","authors":"Juozas Skirius","doi":"10.51740/PS.VI30.728","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI30.728","url":null,"abstract":"JAV lietuvių tautininkų veikla Antrojo pasaulinio karo metais praktiškai netyrinėta, nors šaltinių pakanka. Per karą jie aktyviai veikė JAV, ypač propagandos srityje, per savo politinę organizaciją – Lietuvai vaduoti sąjungą. Motyvuodami, kad Amerikos lietuvių taryba (ALT) nerodo aktyvumo, o 1943–1944 metais sparčiai keičiasi padėtis Rytų fronte – Lietuvai gresia antroji bolševikinė okupacija – kėlė mintį, kad reikia šaukti Amerikos lietuvių seimą ir ruoštis kovai už Lietuvos laisvę. Tuo pačiu siekta ne tik telkti tautininkus, bet ir stiprinti jų autoritetą tarp JAV lietuvių. 1944 m. vasario 5–6 dienomis Niujorke sušauktas Amerikos lietuvių seimas buvo labiau JAV tautininkų renginys, bet Lietuvos diplomatų vertinimu – pavykęs. Seimo priimti nutarimai buvo pradėti vykdyti ir padėjo lengvinti Lietuvos ir lietuvių likimą. Informacija apie Lietuvą JAV visuomenei buvo naudinga raginant šios šalies valdžią nepripažinti Lietuvos okupacijos. Mūsų šalies likimas buvo aiškiai siejamas su JAV pozicija. Seimas stipriau konsolidavo tautininkus, jie ėmė daugiausia dėmesio skirti ne pačių vidaus problemoms spręsti ar ginčams su kitomis srovėmis, o politinei veiklai ir Lietuvos klausimui kelti.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-07-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124768629","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0