Višegrado politinių tautų suverenumas 2008–2019 m: nuo piktnaudžiavimo neokaringąja demokratija iki pusiau karingosios demokratijos

Abstract

Straipsnyje, remiantis karingosios demokratijos teorija ir kokybine šaltinių analize, siekiama išsiaiškinti, koks Vyšegrado šalyse (Vengrija, Čekija, Slovakija, Lenkija) buvo nacionalinės teisės ir neokaringosios demokratijos santykis ir kaip jis paveikė šių politinių tautų suverenumą 2008–2019 metais. Svarbu suprasti, kokių apsaugos priemonių buvo imtasi ir kuriomis iš jų buvo siekiama apsaugoti demokratines socialines struktūras Višegrado šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kiekvienos iš Višegrado šalių nacionalinėje teisėje tiriamuoju laikotarpiu buvo numatytos neokaringosios ir pusiau karingosios demokratijos priemonės. Neokaringosios priemonės jau buvo nebeaktualios, nes buvo nukreiptos į apsaugą nuo idėjų ir politinių grupių, kurios tiek Vyšegrado šalyse, tiek visoje Europoje nebuvo plačiai remiamos. Tiriamuoju laikotarpiu veikiantys reglamentai Vyšegrado šalyse nepadėjo jų politinėms tautoms apsisaugoti nuo antidemokratiškų jėgų įsigalėjimo, nepadėjo veiksmingai neutralizuoti naujų populistinių grupių ir hibridinės intervencijos. Pusiau karingųjų priemonių taikymas formuojant politinę tautą buvo paliktas savieigai, ir tai pakenkė Višegrado šalių suverenumui. Viena vertus, antidemokratiškai veikiantys subjektai buvo laikomi demokratijos priešais. Kita vertus, taikant veikiančius reglamentus, iš politinės sferos buvo pašalintos demokratinės jėgos. Kitaip tariant, kiekvienas, kurio pažiūros ir veiksmai nesutapo su valdančiųjų partijų politine darbotvarke arba aiškiai prieštaravo jų interesams, galėjo tapti demokratijos priešu.