Parlamentų antropologija XX ir XXI amžių sandūroje: metodologiniai iššūkiai ir tendencijos

Parlamentai yra tarsi demokratijos sukurto tinklo branduoliai, sudėtingi dariniai, kur susitinka kultūra, psichologija, ekonomika ir politika, išrinktieji politikai tariasi su lobistais, rinkėjais ir vieni su kitais, vykdoma teisėkūra, atliekama stebėsena. Norint suvokti šios srities sudėtingumą, būtinas tarpdisciplininis požiūris. Žinant, kad politikos esmė yra santykiai, atrodo keista, kad tik nedaugelis antropologų yra išdrįsę tyrinėti parlamentus. Jų išvados atskleidė kasdienį užkulisinį demokratinės politikos vyksmą įvairiose šalyse, tačiau trūksta informacijos apie taikomus metodus. Straipsnyje apžvelgiami pastarųjų 35 metų antropologų etnografiniai tyrinėjimai, jie gretinami su politikos mokslų atstovų etnografinėmis studijomis siekiant paaiškinti, kiek šių disciplinų teorijos papildo viena kitą, taip pat metodai ir pasiekimai. Antropologai, kompetentingi išsamiai vertinti atskirus parlamentus ir apibendrinti įvairiose vietose įvairiu metu stebimas tendencijas, bendradarbiaudami su kitų disciplinų atstovais, gali padėti parlamento studijoms tapti įvairiapusiškesniu moksliniu tyrinėjimu.