Parliamentary Studies最新文献

Apie doros ir idealios politinės santvarkos provaizdį 论美德形象与理想政治秩序

Parliamentary Studies Pub Date : 2023-11-27 DOI: 10.51740/ps.33.7

Kęstutis Šapoka

{"title":"Apie doros ir idealios politinės santvarkos provaizdį","authors":"Kęstutis Šapoka","doi":"10.51740/ps.33.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.33.7","url":null,"abstract":"Aptariamoje Justino Dementavičiaus monografijoje „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“ (Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2023) pateikiama konservatyvios centro dešinės ideologinės vaizduotės Lietuvoje panorama. Gilinamasi ne į praktinę partinę politiką, o į centro dešinės ideologijos tradiciją nuo XIX a. pabaigos iki nūdienos. Knygoje pasitelkus paradigminį intelektualą ar jų grupes profesionaliai išskleidžiama Lietuvos centro dešinės idėjų istorija, vykusiai išryškinami skirtumai tarp krikščioniškosios demokratijos ir konservatizmo, katalikiško tautiškumo ir „kosmopolitinio (vakarietiško)“ konservatizmo pasaulėžiūros ir ideologijos, parodoma, kaip pasaulėžiūra virsta ideologija. Monografijoje trūksta gilesnio pagrindimo, kodėl pasirinktas tirti centro dešinės politinės vaizduotės Lietuvoje atvejis. Šio pagrindimo vengimas turi savo kainą: monografijoje suformuojamas įspūdis, jog alternatyvių ideologijų ‒ liberaliosios ir socialistinės ‒ nė nereikia, nes viską, tai yra tradicijas ir inovatyvų veržlumą, tvirtą požiūrį ir laikyseną bei dvasinius idealus, apima teisingas konservatizmas.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"70 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-11-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139233372","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje 艺术--立陶宛的民间抵抗运动。历史课电影

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-30 DOI: 10.51740/ps.32.5

Rūta Šermukšnyte, Justina Sabonaitytė, Dalius Vinciūnas

{"title":"Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje","authors":"Rūta Šermukšnyte, Justina Sabonaitytė, Dalius Vinciūnas","doi":"10.51740/ps.32.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.32.5","url":null,"abstract":"2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos mokyklose tapo itin aktualus pilietiškumo ir jo dalies – pilietinio pasipriešinimo – ugdymas. Atlikti tyrimai rodo, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose nepakankamas. Dažniausiai tai fragmentiška istorijos, politologijos, etikos ir kitų sričių žinių samplaika. Mokytojai tam skiria ne itin daug dėmesio, be to, trūksta patrauklių mokymo priemonių. Matydami šias spragas, didaktikos teoretikai ir praktikai ieško šiuolaikiškų formų šiai tematikai perteikti. Viena jų – istorinių filmų demonstravimas per pamokas. Tad straipsnio tikslas – aptarti pilietinio pasipriešinimo temų spektrą istorijos bendrosiose ugdymo programose, teoriškai ir praktiškai pagrįsti istorinių filmų potencialą kalbant apie pilietinį pasipriešinimą per istorijos pamokas. Empirinis tyrimas – tai Vilniaus gimnazijos mokinių, dalyvavusių istorijos pamokoje, kurioje buvo rodomas ir analizuojamas vaidybinis istorinis filmas „Emilija iš Laivės alėjos“, anketinė apklausa. Jos analizė rodo, kad istorinio filmo peržiūra ir aptarimas per pilietinio pasipriešinimo pamoką pasiteisino. Tai padėjo pateikti gyvą, konkretizuotą ir net sukrečiantį pilietinio pasipriešinimo sovietmečiu vaizdą, pajusti empatiją su sovietmetį išgyvenusiais žmonėmis, aktualizavo pilietinio pasipriešinimo temą. Kita vertus, mokinių atsakymai rodo, kad pilietiniu laikomas bet koks pasipriešinimas esamai tvarkai, vyraujančioms tendencijoms ir vertybėms. Toks daugiareikšmis suvokimas, tikėtina, sietinas su tuo, kad istorijos programose pilietinis pasipriešinimas nepateikiamas kaip atskiras pažinimo objektas. Tai rodo, kad istorijos ir pilietinio ugdymo didaktikose būtina konceptualizuoti ir aktualizuoti pilietinį pasipriešinimą kaip savarankišką praeities ir dabarties pasaulio fenomeną.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"150 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134492720","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

1945 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Amerikos lietuvių kongresas Čikagoje ir jo reikšmė JAV lietuvių politinei veiklai

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-30 DOI: 10.51740/ps.32.6

Juozas Skirius

{"title":"1945 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Amerikos lietuvių kongresas Čikagoje ir jo reikšmė JAV lietuvių politinei veiklai","authors":"Juozas Skirius","doi":"10.51740/ps.32.6","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.32.6","url":null,"abstract":"Po Antrojo pasaulinio karo Amerikos lietuvių tarybos (ALT) iniciatyva 1945 m. pabaigoje Čikagoje sušaukiamas pirmas visuotinas Amerikos lietuvių kongresas (toliau – Kongresas). Jo nutarimų pagrindu JAV lietuvių organizacijos pasiruošė tolesniam darbui laisvinant Lietuvą. Istoriografijoje detalesnės ir gilesnės analizės Kongreso parengimo ir sušaukimo klausimu neturime, neatskleista Kongreso nutarimų reikšmė. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad Kongreso sušaukimui įtakos turėjo Potsdamo konferencijos 1945 m. nutarimai, skausmingai palietę Lietuvos reikalą bei JAV diplomatijos pareigūnų išsakytos pastabos, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių klausimas būsiąs galutinai nuspręstas rengiamoje Taikos konferencijoje. Todėl 1945 m. rugpjūčio pabaigoje ALT vadovybė (L. Šimutis, P. Grigaitis, M. Vaidyla) galutinai apsisprendė šaukti Čikagoje Kongresą metų pabaigoje. Vis dėlto Kongrese taip ir nedalyvavo JAV lietuvių tautininkų organizacijos. Jų norui Kongresą organizuoti lygiais pagrindais su ALT nepritarė šios organizacijos vadovybė. Kongresas priėmė keletą svarbių nutarimų rezoliucijų forma, tarp jų išskirtinis reikalavimas atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, išvesti iš jos okupacinę kariuomenę, surengti demokratinius rinkimus. JAV lietuviai įsipareigojo visapusiškai remti ir teikti pagalbą Lietuvai ir jos gyventojams, lietuviams pabėgėliams ir tremtiniams. Parengti dokumentai buvo viešinami spaudoje, teikiami JAV valdžios atstovams, šiems daromas spaudimas prieš Taikos konferenciją. Rezoliucijos tapo JAV lietuvių tolesnės veiklos savotiška programa. Kongresas, kuriam pritarė ir dalis tautininkų, dar labiau telkė JAV lietuvius tolesniam darbui laisvinant Lietuvą.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"58 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124633644","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Mnemonic Conflicts and Cooperation in Memory Politics: Development of Narratives about Historical Traumas in Lithuania after 1991 记忆政治中的记忆冲突与合作:1991年后立陶宛历史创伤叙事的发展

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-30 DOI: 10.51740/ps.32.2

Dovilė Budrytė

{"title":"Mnemonic Conflicts and Cooperation in Memory Politics: Development of Narratives about Historical Traumas in Lithuania after 1991","authors":"Dovilė Budrytė","doi":"10.51740/ps.32.2","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.32.2","url":null,"abstract":"This article is focused on the most visible narratives about Lithuania’s trauma experiences—deportations under Stalin, the anti-Soviet partisan war and the Holocaust. These hegemonic traumatic experiences were essential for the processes of Lithuanian statehood since 1991. ‘Separate memories’ about the Soviet crimes, associated with the deportations under Stalin and anti-Soviet partisan war, and the Holocaust, were developed in Lithuania. Even though these memories are associated with separate memory regimes, they intersect and often conflict with each other. How were memory regimes, associated with these hegemonic memories, develop? Which actors affected the development of these regimes in separate trajectories? How did these memory regimes get into conflict, and what were the consequences of these conflicts? Is multidirectional memory, when different traumatic experiences ‘talk’ to each other, possible in Lithuania? The goal of the article is to survey the dominant memory regimes in Lithuania and assess their influence on the development of the Lithuanian statehood. The main research findings highlight the importance of geopolitical developments and international actors for the processes of mnemonic conflicts and mnemonic cooperation locally. In the case of Lithuania, major geopolitical developments coincided with the creation of major trauma narratives. The participation of international actors in the creation of major trauma narratives has resulted in both mnemonic conflicts and mnemonic cooperation.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"42 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114209175","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Disinformation Narratives in Public Communication of Lithuanian Political Leaders during the COVID-19 Pandemic 2019冠状病毒病大流行期间立陶宛政治领导人公共传播中的虚假叙事

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-30 DOI: 10.51740/ps.32.3

Liutauras Ulevičius

引用次数: 0

Lietuvos parlamentarizmo bibliografija: 2022 m. balandis – 2023 m. birželis

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-29 DOI: 10.51740/ps.32.8

Virgilija Beganskaitė

引用次数: 0

Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos ir atmintys. Apie tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejui

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-29 DOI: 10.51740/ps.32.7

Agnė Jurgelėnaitė, Darius Žiemelis

{"title":"Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos ir atmintys. Apie tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejui","authors":"Agnė Jurgelėnaitė, Darius Žiemelis","doi":"10.51740/ps.32.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.32.7","url":null,"abstract":"Komunistinių režimų žlugimas bei demokratijos įsigalėjimas buvusiose sovietinėse Vidurio ir Rytų Europos šalyse yra vienas svarbiausių XX a. pabaigos pasaulio įvykių, lėmusių tolimesnį pasaulio tvarkos pasikeitimą. Nuo šio istorinio lūžio praėję metai Vidurio ir Rytų Europos šalyse (taip pat ir Lietuvoje) vadinami transformacijų laiku, per kurį pasikeitė valdžia, institucijos, visuomenė. Šis Naujausiųjų laikų Lietuvos valstybės laikotarpis ir buvo reflektuojamas 2022 m. spalio 25 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Konferenciją inspiravo ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio, kurio indėlis į šio laikotarpio procesus neabejotinai reikšmingas, 90 metų jubiliejus. Konferencijos tema – Lietuvos valstybingumo raida nuo nepriklausomybės atgavimo iki nūdienos – analizuota šiais aspektais: Lietuva iš jos vadovų perspektyvos; Lietuva ir jos politinės ateities vizijos išeivijos svarstymuose; skirtingi posovietinės transformacijos bruožai; kelias į pilietinę visuomenę; atminties ir atminties institucijų transformacijos. Perskaityti pranešimai padėjo geriau suvokti, kaip Lietuvos piliečiai ir jiems atstovaujantys politikai supranta valstybingumą, valstybės kūrimo procesą, galiausiai, kokia Lietuva matoma šiuolaikiniame globaliame pasaulyje.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-29","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124503545","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Communicating Democracy: The Discourse of Political Leaders of the Baltic States 传播民主:波罗的海国家政治领导人的话语

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-29 DOI: 10.51740/ps.32.4

Līga Romāne-Kalniņa

引用次数: 0

Nepriklausomos reguliavimo agentūros bei politiniai ir administraciniai santykiai šiuolaikinėse Europos demokratinėse valstybėse: keletas hipotetinių įžvalgų

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.775

Cyril Benoît

引用次数: 0

Garbės konsulo tarnyba okupuotai ir laisvai Lietuvai

Parliamentary Studies Pub Date : 2021-12-31 DOI: 10.51740/ps.vi31.778

Audronė Veilentienė

引用次数: 0