Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje

Parliamentary Studies Pub Date : 2022-12-30 DOI:10.51740/ps.32.5

Rūta Šermukšnyte, Justina Sabonaitytė, Dalius Vinciūnas

{"title":"Menas – pilietiniam pasipriešinimui Lietuvoje. Filmas istorijos pamokoje","authors":"Rūta Šermukšnyte, Justina Sabonaitytė, Dalius Vinciūnas","doi":"10.51740/ps.32.5","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos mokyklose tapo itin aktualus pilietiškumo ir jo dalies – pilietinio pasipriešinimo – ugdymas. Atlikti tyrimai rodo, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose nepakankamas. Dažniausiai tai fragmentiška istorijos, politologijos, etikos ir kitų sričių žinių samplaika. Mokytojai tam skiria ne itin daug dėmesio, be to, trūksta patrauklių mokymo priemonių. Matydami šias spragas, didaktikos teoretikai ir praktikai ieško šiuolaikiškų formų šiai tematikai perteikti. Viena jų – istorinių filmų demonstravimas per pamokas. Tad straipsnio tikslas – aptarti pilietinio pasipriešinimo temų spektrą istorijos bendrosiose ugdymo programose, teoriškai ir praktiškai pagrįsti istorinių filmų potencialą kalbant apie pilietinį pasipriešinimą per istorijos pamokas. Empirinis tyrimas – tai Vilniaus gimnazijos mokinių, dalyvavusių istorijos pamokoje, kurioje buvo rodomas ir analizuojamas vaidybinis istorinis filmas „Emilija iš Laivės alėjos“, anketinė apklausa. Jos analizė rodo, kad istorinio filmo peržiūra ir aptarimas per pilietinio pasipriešinimo pamoką pasiteisino. Tai padėjo pateikti gyvą, konkretizuotą ir net sukrečiantį pilietinio pasipriešinimo sovietmečiu vaizdą, pajusti empatiją su sovietmetį išgyvenusiais žmonėmis, aktualizavo pilietinio pasipriešinimo temą. Kita vertus, mokinių atsakymai rodo, kad pilietiniu laikomas bet koks pasipriešinimas esamai tvarkai, vyraujančioms tendencijoms ir vertybėms. Toks daugiareikšmis suvokimas, tikėtina, sietinas su tuo, kad istorijos programose pilietinis pasipriešinimas nepateikiamas kaip atskiras pažinimo objektas. Tai rodo, kad istorijos ir pilietinio ugdymo didaktikose būtina konceptualizuoti ir aktualizuoti pilietinį pasipriešinimą kaip savarankišką praeities ir dabarties pasaulio fenomeną.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"150 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Parliamentary Studies","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.51740/ps.32.5","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lietuvos mokyklose tapo itin aktualus pilietiškumo ir jo dalies – pilietinio pasipriešinimo – ugdymas. Atlikti tyrimai rodo, kad pilietiškumo ugdymas Lietuvos mokyklose nepakankamas. Dažniausiai tai fragmentiška istorijos, politologijos, etikos ir kitų sričių žinių samplaika. Mokytojai tam skiria ne itin daug dėmesio, be to, trūksta patrauklių mokymo priemonių. Matydami šias spragas, didaktikos teoretikai ir praktikai ieško šiuolaikiškų formų šiai tematikai perteikti. Viena jų – istorinių filmų demonstravimas per pamokas. Tad straipsnio tikslas – aptarti pilietinio pasipriešinimo temų spektrą istorijos bendrosiose ugdymo programose, teoriškai ir praktiškai pagrįsti istorinių filmų potencialą kalbant apie pilietinį pasipriešinimą per istorijos pamokas. Empirinis tyrimas – tai Vilniaus gimnazijos mokinių, dalyvavusių istorijos pamokoje, kurioje buvo rodomas ir analizuojamas vaidybinis istorinis filmas „Emilija iš Laivės alėjos“, anketinė apklausa. Jos analizė rodo, kad istorinio filmo peržiūra ir aptarimas per pilietinio pasipriešinimo pamoką pasiteisino. Tai padėjo pateikti gyvą, konkretizuotą ir net sukrečiantį pilietinio pasipriešinimo sovietmečiu vaizdą, pajusti empatiją su sovietmetį išgyvenusiais žmonėmis, aktualizavo pilietinio pasipriešinimo temą. Kita vertus, mokinių atsakymai rodo, kad pilietiniu laikomas bet koks pasipriešinimas esamai tvarkai, vyraujančioms tendencijoms ir vertybėms. Toks daugiareikšmis suvokimas, tikėtina, sietinas su tuo, kad istorijos programose pilietinis pasipriešinimas nepateikiamas kaip atskiras pažinimo objektas. Tai rodo, kad istorijos ir pilietinio ugdymo didaktikose būtina konceptualizuoti ir aktualizuoti pilietinį pasipriešinimą kaip savarankišką praeities ir dabarties pasaulio fenomeną.

查看原文本刊更多论文

艺术--立陶宛的民间抵抗运动。历史课电影

2022 年，俄罗斯入侵乌克兰，公民教育及其组成部分--公民抵抗--成为立陶宛学校的一个关键问题。研究表明，立陶宛学校的公民教育不足。它大多是历史、政治学、伦理学和其他知识领域的零散组合。教师不太重视公民教育，也缺乏有吸引力的教学工具。鉴于这些差距，教学理论家和实践者正在寻找传播这些主题的现代形式。其中之一就是在课堂上放映历史电影。本文旨在讨论一般历史课程中有关公民抵抗运动的主题范围，并从理论和实践上论证历史电影在历史课堂中有关公民抵抗运动的潜力。实证研究是对维尔纽斯体育馆的学生进行问卷调查，这些学生参加了历史课，在历史课上放映并分析了历史故事片《Emilija iš Laivės alėja》。分析表明，在公民抵抗课上放映和讨论历史影片证明是成功的。它有助于生动、具体、甚至令人震惊地展现苏联时期公民抵抗运动的情况，让学生对苏联时期的幸存者产生共鸣，并将公民抵抗运动这一主题与时俱进。另一方面，学生的回答表明，任何对现有秩序、主流趋势和价值观的反抗都被视为公民反抗。这种模棱两可的认识可能是由于历史课程没有将公民抵抗作为一个单独的知识对象。这表明有必要在历史和公民教育教学中将公民抵抗作为过去和当今世界的一种独立现象加以概念化和现实化。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

Parliamentary Studies

自引率

0.00%

发文量