{"title":"Mykolo Sleževičiaus politinė veikla Pirmojo pasaulinio karo metais","authors":"Mindaugas Tamošaitis","doi":"10.51740/PS.VI28.144","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI28.144","url":null,"abstract":"Straipsnyje, remiantis gausiais šaltiniais, pagrindinis dėmesys skiriamas Mykolo Sleževičiaus politinei veiklai Pirmojo pasaulinio karo metais. Dėl neaiškių priežasčių istoriografijoje šio laikotarpio M. Sleževičiaus politinė veikla nebuvo tiriama. Tuo metu būsimo nepriklausomos Lietuvos ministro pirmininko veikla buvo aktyvi. Jam teko rūpintis nukentėjusių nuo karo lietuvių pabėgėlių šelpimu, išsakyti požiūrį dėl Lietuvos ateities Rusijos lietuvių seime Petrograde, išreikšti poziciją kilus dideliems nesutarimams Lietuvos socialistų liaudininkų partijoje, vadovauti Vyriausiajai lietuvių tarybai Rusijoje, viešai išreikšti ideologines pažiūras ir įžvalgas dėl Lietuvos nepriklausomybės perspektyvų 1918 m. pradžioje. Šiame straipsnyje analizuojama minėta M. Sleževičiaus veikla, o pabaigoje pateikiamos atlikto tyrimo išvados.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"123 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127343216","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Politinės komunikacijos profesionalizacija Lietuvoje: 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos atvejo analizė","authors":"Andrius Šuminas, Akvilė Kiliulytė","doi":"10.51740/PS.VI28.141","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/PS.VI28.141","url":null,"abstract":"Rinkimų kampanijos nuolat keičiasi, kasmet tampa vis sudėtingesnės, nes į jas įtraukiama vis daugiau įvairių komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistų, taikomi vis sudėtingesni poveikio ir tyrimų metodai, ilgėja pats politinių kampanijų vykdymo laikotarpis. Šie pokyčiai apibrėžiami politinės komunikacijos profesionalizacijos terminu, plačiai naudojamu tiek akademiniame diskurse, tiek profesiniame pasaulyje. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos politinių partijų komunikacijos profesionalizacijos apraiškos per 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją. Pirmiausia apibrėžiama politinės komunikacijos profesionalizacijos samprata ir charakteristikos, aptariami šio termino skirtumai nuo amerikonizacijos ir modernizacijos terminų. Vėliau pristatomi tyrimo, kuriame dalyvavo Lietuvos politinių partijų rinkiminių štabų vadovai, rezultatai. Aptariama, kaip partijos formavo rinkiminius štabus, kaip planavo ir vykdė komunikacinę veiklą, kodėl įtraukė arba neįtraukė į savo kampanijas išorinių ryšių su visuomene specialistų arba agentūrų","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"2008 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117048178","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Politikų ir žiniasklaidos sąveikos: cinizmas kaip politinės komunikacijos stilius","authors":"Renata Matkevičienė","doi":"10.51740/ps.vi26.29","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi26.29","url":null,"abstract":"Temos pasirinkimą paskatino pastaruoju metu tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje ryškėjanti kritiško politinių procesų vertinimo tendencija: analizuojant politinius procesus, vertinant valdžios ar politikų veiksmus, ypač politinių rinkimų kampanijas, pastebimas negatyvus, kritinis požiūris, reiškiamas tiek žiniasklaidos atstovų, politologų, visuomenės veikėjų, tiek ir pačių politikų. \u0000Negatyvumas pastebimas ir pačių politikų tarpusavio komunikacijos diskurse: apie konkurentus, ar tiksliau apie oponentus, jų kalbas, keliamas problemas dažnai atsiliepiama itin kritiškai, išsakant tik neigiamą nuomonę, nurodant tik neigiamus argumentus ar kritines pastabas. Žinoma, toks negatyvus politikos konstravimas daugiausia perimamas iš žiniasklaidos, nes retas kuris pilietis pats aktyviai dalyvauja politiniuose procesuose ir mato politikų tarpusavio bendravimą, netarpininkaujamą žiniasklaidos. Nors tai ir nėra tikroji realybė, o tik žiniasklaidos formuojamas politikos atspindys, tačiau dažniausiai remiantis būtent žiniasklaidos konstruojamu turiniu ir yra formuojama ir suformuojama visuomenės nuomonė apie politiką, politikus, politikos institucijas ir jų veiklą. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad žiniasklaida ne visuomet būna itin objektyvi realybės formuotoja. Turėdama savų interesų, žiniasklaida yra tendencinga, šališka politikos lauko atspindžio konstruotoja, tačiau akivaizdu ir tai, kad pati viena be politikų dalyvavimo ji negalėtų parengti politinio turinio, todėl ta politinė komunikacija, kurią pateikia žiniasklaida, yra politikų ir žiniasklaidos bendradarbiavimo ar (ne)su(si)tarimo rezultatas, iš dalies atspindintis politinius procesus ir, tikėtina, politinės komunikacijos pobūdį. \u0000Šiame straipsnyje bus analizuojamas cinizmas kaip politinės komunikacijos stilius ir jo raiškos žiniasklaidoje tiriant žiniasklaidoje pateikiamų politikų kalbų turinį. \u0000Straipsnyje pateikiama Delfi.lt skilties „Politikų akimis“ keleto metų straipsnių turinio kokybinė analizė ryškinant politinio cinizmo elementus.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122052795","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Liudos Vienožinskaitės-Purėnienės politinė ir profesinė veikla","authors":"Virginija Jurėnienė","doi":"10.51740/ps.vi26.33","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi26.33","url":null,"abstract":"XIX amžiaus pabaiga – XX amžiaus pirmoji pusė buvo reikšminga Lietuvos istorijoje ne tik dėl valstybės atkūrimo, Seimų veiklos, bet ir dėl moterų emancipacijos, jų pilietinių ir politinių teisių įtvirtinimo, visuomenės požiūrio į moters vaidmenį kaitos. Tai aiškiai išreikšta Liudos Purėnienės pilietinėje, politinėje ir visuomeninėje veikloje. Ši moteris dalyvavo svarbiausiuose atkuriamos ir atkurtos Lietuvos įvykiuose: Didžiajame Vilniaus Seime, Petrapilio lietuvių seime, I, II ir III Seimuose. Ji buvo aktyvi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) centro komiteto ir Socialdemokratų frakcijos III Seime narė. Aktyvistė į visuomeninę veiklą įsitraukė Pirmojo pasaulinio karo metais, dirbdama Nukentėjusiems nuo karo šelpti organizacijoje. Jos veiklos pėdsakai ryškūs ir teisės sistemoje: tai pirmoji moteris notarė ir advokatė ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. To meto visuomenėje tai buvo milžiniški pasiekimai ir kartu – didžiulis įvertinimas, žinant, kad teisininko karjera buvo laikoma vyriška profesija. Aktyvi L. Purėnienės veikla visuomenėje atsiskleidė organizuojant Kovo 8-osios šventimą, dirbant LSDP „Moterų sekcijoje“ ir redaguojant „Moterų skiltį“ laikraštyje „Social demokratas“. Autoritarinio režimo laikotarpiu L. Purėnienė buvo persekiojama, kalinama, ištremta dėl tiesios ir drąsios pozicijos, teisinės pagalbos žmonėms, nukentėjusiems nuo režimo, tačiau neturėjusiems pinigų advokatui pasisamdyti. Ši moteris labai anksti subrendo kaip politikė. 1936 metais, uždraudus partijų veiklą Lietuvoje, ji nutraukė politinę veiklą ir toliau dirbo tik advokato darbą. Pabrėžtina, kad nepriklausomoje ir okupuotoje Lietuvoje ji buvo persekiojama už politines pažiūras ir aktyvią profesinę veiklą. Galima teigti, kad du kalinimai ir ištrėmimas iš Kauno nepalaužė jos charakterio.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"43 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130212183","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Argumentavimo raiška Lietuvos politinių partijų vykdomoje lėšų rinkimo komunikacijoje","authors":"Arnas Aleksandravičius","doi":"10.51740/ps.vi26.30","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi26.30","url":null,"abstract":"Politinių partijų ir kandidatų vykdoma lėšų rinkimo komunikacija, turinti ilgametę tradiciją daugelyje Vakarų valstybių ir ypač Jungtinėse Valstijose, pastaraisiais metais yra vis ryškiau matoma ir Lietuvoje. Tarp galimų šios tendencijos priežasčių verta nurodyti ne tik besikeičiančią lėšų aukojimo kultūrą, bet ir svarbų įstatymų pakeitimą: siekiant skaidrumo, nuo 2012 m. sausio Lietuvos politinėms partijoms yra draudžiama gauti finansinę paramą iš verslo įmonių, tačiau yra leidžiama gauti finansinę paramą iš gyventojų, aukojančių 1 procentą pajamų mokesčio. Per pastaruosius keletą metų ši galimybė tapo svarbia politinių partijų finansavimo dalimi, todėl daugelis politinių partijų aktyviai vykdo 1 procento pajamų mokesčio rinkimo komunikaciją, pateikdamos skirtingus argumentus, kodėl Lietuvos piliečiai turėtų joms aukoti 1 procentą pajamų mokesčio. Tyrimu siekiama išsiaiškinti Lietuvos politinių partijų vykdomoje lėšų rinkimo komunikacijoje naudojamų argumentavimo būdų specifiką ir argumentavimo tendencijas. Tyrimo metu atlikta 1 procento pajamų mokesčio rinkimo komunikacijos, kurią internete vykdo Lietuvos politinės partijos, kiekybinė turinio analizė, paremta teorine argumentavimo raiškos struktūra: racionalumo, emocingumo ir patikimumo įtikinėjimo kategorijomis. Analizuojami Lietuvos politinių partijų pateikti argumentai ir naudojami argumentavimo būdai, 2018 metų 1 procento pajamų mokesčio rinkimo kampanijos metu užfiksuoti trijose komunikacijos priemonėse: oficialiose politinių partijų interneto svetainėse, oficialiose politinių partijų paskyrose socialinių tinklų svetainėje „Facebook“ ir oficialiuose politinių partijų siunčiamuose elektroniniuose naujienlaiškiuose.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"93 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133436700","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lietuvos socialdemokratai ir Steigiamasis Seimas: dalyvavimas rinkimuose, rezultatai, frakcija","authors":"Gintaras Mitrulevičius","doi":"10.51740/ps.vi26.32","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi26.32","url":null,"abstract":"Straipsnyje remiantis įvairiais šaltiniais ir istoriografija aptariama istorinėje literatūroje kol kas pakankamo dėmesio nesulaukę tokie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) dalyvavimo Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo rinkimuose aspektai kaip dalyvavimo rinkimuose aplinkybės ir ypatybės, kandidatų sąrašai, rinkimų rezultatai, jų vertinimas ir tomis aplinkybėmis susiformavusi Steigiamojo Seimo Socialdemokratų frakcija.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"51 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127303849","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Būsimieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Didžiajame Vilniaus Seime","authors":"Vilma Bukaitė","doi":"10.51740/ps.vi25.47","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi25.47","url":null,"abstract":"1905 m. gruodžio 4–5 d. į Didįjį Vilniaus Seimą, paskatintą revoliucijos, vykusios daugelyje Rusijos žemių, taip pat ir dabartinėje Lietuvos teritorijoje, susirinko apie du tūkstančiai krašto gyventojų. Audringuose susirinkimuose lietuviai diskutavo ne tik apie Rusijos caro Nikolajaus II pasiūlyto būsimo parlamento, t. y. Dūmos, rinkimą. Kalbėta apie savivaldos aktualijas, iškilo ir krašto politinio savarankiškumo idėja. Didžiojo Vilniaus Seimo posėdžiuose dalyvavo 11 iš 20 būsimųjų 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Straipsnyje nagrinėjamas jų indėlis rengiant šį suvažiavimą ir išryškinamas politinis, idėjinis šio suvažiavimo ir Lietuvos Tarybos ryšys. Vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir veikliausių rengėjų buvo Jonas Basanavičius, turėjęs svarią tautinės kultūrinės veiklos patirtį, net 25 metus gyveno plačią politinę autonomiją turėjusioje Bulgarijoje. Antanas Smetona, Jonas Vileišis, Steponas Kairys dalyvavo rengiant suvažiavimą, pirmininkavo jo posėdžiams arba talkino formuluojant nutarimus. Po 10 metų jie tapo svarbiomis dešiniosios ir kairiosios politinės srovės figūromis, Vilniuje telkusiomis bendraminčius. Ne tik jie, bet ir Donatas Malinauskas, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis įgyvendino 1905 m. subrendusius sumanymus, dalyvaudami Vilniaus lietuvių visuomeniniame gyvenime. Kunigai Kazimieras Steponas Šaulys, Vladas Mironas, Alfonsas Petrulis rūpinosi lietuviškos tautinės minties sklaida savo parapijose. Saliamonas Banaitis jau 1905 m. rudenį įkūrė lietuvišką spaustuvę Kaune – pradėjo leisti religinę, šviečiamąją spaudą ir publicistiką. Stanislovas Narutavičius ėmėsi socialinio teisingumo idėjų įgyvendinimo savo gimtajame krašte. Jų atkaklumas ginant savas nuostatas ir kartu gebėjimas prireikus bendradarbiauti turėjo didelę įtaką Lietuvos Tarybos darbui 1917–1918 metais.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"102 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123213049","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Augustino Voldemaro veikla užsienio politikos srityje Steigiamojo Seimo laikotarpiu","authors":"Audronė Veilentienė","doi":"10.51740/ps.vi25.49","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi25.49","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojama prof. Augustino Voldemaro veikla ir pozicija užsienio politikos srityje Steigiamojo Seimo laikotarpiu. Kol buvo suformuotas Kazio Griniaus Ministrų kabinetas, prof. A. Voldemaras laikinai ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, vėliau buvo Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, o atsistatydinęs iš šių pareigų griežtai kritikavo krikščionių demokratų vykdomą užsienio politiką. Prof. A. Voldemaras daug prisidėjo formuojant Lietuvos užsienio politiką ir darė nemažą įtaką, net būdamas opozicijoje, tačiau ši jo veikla iki šiol yra mažai tyrinėta.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129944374","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Liaudininkai Seimų laikotarpiu (1920–1927): keletas istoriografijos dilemų","authors":"Danutė Blažytė-Baužienė","doi":"10.51740/ps.vi25.50","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi25.50","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariami pastarųjų metų humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, galintys daryti ir darantys įtaką labiau diferencijuotai parlamentarizmo raidos analizei, tarp jų Artūro Svarausko ir Mindaugo Tamošaičio darbai, skirti dviejų pagrindinių Lietuvos partijų – krikščionių demokratų ir liaudininkų – istorijos analizei. Krikščionių demokratų kaip normalios politinės jėgos vertinimas ir pirmenybės teikimas valstybės stabilumui prieš galimą jos suirimą ir chaosą, taip pat Modesto Kuodžio ypatingosios padėties įvedimo tyrimai leidžia patikslinti daugelį svarbių partijų darbo Seimuose aspektų. Antrojoje straipsnio dalyje per šią prizmę apžvelgiamos kelios kontroversijų keliančios Valstiečių liaudininkų partijos istorijos problemos: partijos rinkimų programų atitiktis valstybės raidos realijoms, koalicinių susitarimų sudarymo sąlygos ir jų nutraukimo, valdžios galių nesubalansuotumo konstituciniuose dokumentuose priežastys ir galima jų įtaka demokratijos netvarumui, pasaulėžiūrų priešpriešos kilmė ir įtaka dviejų didžiųjų politinių jėgų perskyrai.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128077381","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Didžiuojuosi Lietuva – Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrių palyginimas","authors":"Irmina Matonytė, Roberta Šiaudvytytė","doi":"10.51740/ps.vi25.51","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/ps.vi25.51","url":null,"abstract":"Tautinės tapatybės jausminė raiška nebūtinai kyla iš plačiai įsisąmonintų ir reflektuotų, bet vis dėlto iš daugiau ar mažiau aiškiai atpažįstamų kolektyvinių vertybių, simbolių, istorinės atminties akcentų etc. Piliečių tapatinimasis su tam tikra valstybe ir jos bendruomene neatsiranda „pagal nutylėjimą“, o yra nuolat kuriamas ir tapatybė labai priklauso nuo stipraus ar silpno vienijančio naratyvo, valstybės vardu vykdomos viešosios politikos sprendimų, valstybės situacijos ir pasiekimų tarptautinėje bendruomenėje ir pan. Straipsnis paremtas tyrimo, kokius Lietuvos – kaip valstybės ir socialinės-kultūrinės visumos (įsivaizduojamosios bendruomenės) – bruožus šalies gyventojai bei politinis elitas laiko vertais pasididžiavimo ir pagarbos, rezultatais. Pateikiami ir interpretuojami pagrindiniai Lietuvos politinio elito ir gyventojų požiūrių sutapimai ir skirtumai.","PeriodicalId":443984,"journal":{"name":"Parliamentary Studies","volume":"121 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-06-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116643566","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
