Politinės komunikacijos profesionalizacija Lietuvoje: 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos atvejo analizė

Abstract

Rinkimų kampanijos nuolat keičiasi, kasmet tampa vis sudėtingesnės, nes į jas įtraukiama vis daugiau įvairių komunikacijos ir ryšių su visuomene specialistų, taikomi vis sudėtingesni poveikio ir tyrimų metodai, ilgėja pats politinių kampanijų vykdymo laikotarpis. Šie pokyčiai apibrėžiami politinės komunikacijos profesionalizacijos terminu, plačiai naudojamu tiek akademiniame diskurse, tiek profesiniame pasaulyje. Šiame straipsnyje analizuojamos Lietuvos politinių partijų komunikacijos profesionalizacijos apraiškos per 2016 m. Seimo rinkimų kampaniją. Pirmiausia apibrėžiama politinės komunikacijos profesionalizacijos samprata ir charakteristikos, aptariami šio termino skirtumai nuo amerikonizacijos ir modernizacijos terminų. Vėliau pristatomi tyrimo, kuriame dalyvavo Lietuvos politinių partijų rinkiminių štabų vadovai, rezultatai. Aptariama, kaip partijos formavo rinkiminius štabus, kaip planavo ir vykdė komunikacinę veiklą, kodėl įtraukė arba neįtraukė į savo kampanijas išorinių ryšių su visuomene specialistų arba agentūrų