{"title":"A Comparative Analysis of Catholic Educational Concepts: the Case of Jesuit and Fr. Luigi Giussani’s Concepts","authors":"Juozapas Labokas","doi":"10.15388/ACTPAED.42.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.42.3","url":null,"abstract":"Currently, value-based education occupies a leading position within the contemporary academic discourse on education. Catholic education holds a decent share in this overall discussion. This is partly due to the growing number of Catholics in Africa and Asia as well as globalization and secularization processes. Considering this fact, the philosophical underpinnings of Catholic education, its identity issues, and future perspectives are gaining more and more attention from the academic audience worldwide. In this study, an attempt was made to examine and compare two different concepts of Catholic education, one of Italian Catholic priest Fr. Luigi Giussani and that of the Jesuits. The research was aimed at analyzing and evaluating the similarities and differences of these concepts, revealing their interrelation. The analysis showed that these educational concepts have only slightly different goals and use different wording to define their aims. This situation is preconditioned by different historical-cultural contexts and experiences. In conclusion, Jesuit education tends to stress academic achievements and a value-based education approach, while Giussani’s concept emphasizes an interest in showing the importance and meaning of human reality and value education through its verification according to real-life needs. This allows to categorize Jesuit education as more traditionally-Catholic oriented while viewing Giussani’s concept as more suitable for Western secularized societies, which are not or less familiar with such notions as fate, religion, Christianity, God, etc. Despite the fact that these concepts employ different educational methods and approaches and have only slightly different goals, their interrelationship can be described as complementary rather than differentiated or competing.","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-07-12","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47144583","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Romai pagrindinėje mokykloje: tarp selektyvios izoliacijos ir visiškos niveliacijos","authors":"Ingrida Žemaitėlytė-Ivanavičė","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12375","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12375","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje pristatomas romų etninės grupės mokinių tapatumo mokyklos bendruomenei suvokimas ir raiška pagrindinės mokyklos kontekste. Svarstoma, kas yra tas romas mokinys pagrindinėje mokykloje? Ar tai, ką jis šiandien patiria mokykloje, turėtume manyti esant problema, ar per ilgą laiką pasiekto rezultato sėkme? Koks tapatumas formuojasi mokyklos bendruomenėje ir kokią įtaką daro elgesiui mokykloje? Ar galime šį procesą kontroliuoti ir ar turime tai daryti? Siekiant išsiaiškinti, kaip romai suvokia savo grupę, savo tapatumą, santykį su kita – mokyklos kultūra – ir to suvokimo raišką, pasitelktas etnografinis tyrimas. Mokiniai stebėti jų kasdienėje mokymosi ir bendravimo erdvėje – mokykloje.","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44578691","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"How Language Defines “Learning”: A Classroom View","authors":"A. Olsen","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12374","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12374","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000“Learning” is defined and constructed in classrooms as teachers and students interact through the use of language. As such, “learning” is situated language practices. Theories of socially- constructed uses of language and interactions provide foundation for this work. Through a microethnographic discourse analysis, the findings show a teacher and students constructing shared cultural models of “learning,” holding each other accountable to particular academic and pedagogical practices as well as uses of academic language. The teacher employed linguistic strategies to make visible and engage students in the academic language and “thinking” practices that counted as “learning.”","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44913403","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Plaukiant vienoje valtyje: apie Sandros Kairės daktaro disertaciją","authors":"Irena Stonkuvienė","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12380","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12380","url":null,"abstract":"[tekstas lietuvių kalba]","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48116584","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Apie mokytojų homunkulą, įsikūrusį mūsų mąstyme","authors":"Jūratė Litvinaitė","doi":"10.15388/ActPaed.41.12376","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ActPaed.41.12376","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnis skirtas mokytojo vaizdiniui, įsisavintam paties mokytojo, ir vaizdiniui, paplitusiam bendrabūvyje – pačių mokytojų požiūriu – bei šio vaizdinio įtakai mokytojo profesinei veiklai nagrinėti. Straipsnyje mokytojo vaizdinys suvokiamas ne kaip psichologinis, bet kaip sociologinis konstruktas, besiformuojantis dėl egzogeninių veiksnių. Manytina, kad egzistuoja aiškus žinojimas, kas yra ,,tikras mokytojas“, paplitę diskursai, detalizuojantys, koks turįs būti geras mokytojas, kaip jis turi elgtis, atrodyti, bei kas yra geras ,,mokytojavimas“. Analizuojama sociologo Z. Norkaus pasiūlyta sąvoka ,,sociologinis homunkulas“ ir pagal ją konstruojama nauja – mokytojo homunkulo – sąvoka. Ji pasitelkiama mokytojo suvokiniui, paplitusiam tiek pačių mokytojų savivokoje, tiek apskritai bendrabūvyje, įvardyti. Pasitelkiant naujajai švietimo sociologijai priskiriamus mokslininkų darbus, aiškinamasi, kokios priežastys formuoja mokytojų homunkulą ir kaip tai atsiliepia profesinei veiklai. Remiantis 2017–2018 m. atliktu empiriniu tyrimu (jame dalyvavo 16 mokytojų ir 5 mokyklų direktoriai) nagrinėjama, koks yra mokytojo Lietuvoje homunkulas, kaip jis konstruoja patį mokytoją kaip patyrimą bei kitų socialinių agentų lūkesčius ir reikalavimus mokytojui. Straipsnis baigiamas išvada, kad mokytojo homunkulas labai veikia mokytojų savivoką ir turi įtakos mokytojų laikysenai kitų socialinių agentų atžvilgiu bei pastarųjų laikysenai mokytojų atžvilgiu ir jų profesinei veiklai vertinti.","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42492172","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Post-tyrimas ugdymo moksluose: ontologinės ir epistemologinės įžvalgos","authors":"Justina Garbauskaitė-Jakimovska","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12373","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12373","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Šiuo straipsniu siekiama plėsti mokslinį diskursą post tyrimų metodologijos tema. Straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės postmodernizmo, poststruktūralizmo ir posthumanizmo idėjos ir jų perkėlimas į mokslinius tyrimus ugdymo srityje, kintantis požiūris į duomenis, filosofijos svarbą, tyrimų atlikimo procedūras ir duomenų pristatymą. Pagrindinės idėjos iliustruojamos užsienio mokslininkų atliktų tyrimų pavyzdžiais.","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44472091","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Using Participatory Action Research to Teach Community Practice in a Post-Truth Era","authors":"M. Christensen, I. Trout, B. Perez","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12372","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12372","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000This project focuses on the learning experiences of master of social work students in an advanced community practice course. The primary pedagogical method for the class was participatory action research, specifically the photovoice method. The MSW students completed a photovoice project focused on campus sexual violence in which they recruited students, outside the class, as participants. As coursework, students generated reflection papers, responses to readings, and focus group notes. These artifacts constituted the data for this project. The data analysis included grounded theory methods and a focus on post-truth politics, from which three categories emerged: (a) supporting cultural competence, (b) facilitating self-awareness (c) and viewing truth as multifaceted.","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46621877","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Apie Simonos Kontrimienės daktaro disertaciją „humanistinio dvasingumo ryšys su auklėjimo šeimoje patirtimis“","authors":"Vilija Targamadzė","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12379","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12379","url":null,"abstract":"[tekstas lietuvių kalba]","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48677656","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lytiškumo ugdymas kaip galimybė dekonstruoti heteronormą: mokytojų turimo žinojimo ir nuostatų analizė","authors":"Akvilė Giniotaitė","doi":"10.15388/ACTPAED.41.12377","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ACTPAED.41.12377","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Neheteroseksualios realybės galimybė Lietuvos istorijoje ir tradicijoje ilgą laiką buvo ignoruojama ir slopinama įstatymais, o pati tema yra virtusi tabu. Sisteminis vienos tiesos kultivavimas kuria normatyvią visuomenę ir nustumia alternatyvias buvimo žmogumi formas. Postmodernizmas problemina epistemologines struktūras ir hierarchijas, kviečiama mąstyti apie švietimą asmens ir struktūros lygmenimis. Šiame straipsnyje, pasitelkiant interviu su mokytojais analizę, siekiama ištirti mokytojų turimą žinojimą ir lytiškumo ugdymo nuostatas ir jomis perteikiamą žinojimą mokiniams lytiškumo temomis bei aptarti galimybę dekonstrukcijos metodą naudoti heteronormatyviai visuomenei .","PeriodicalId":36797,"journal":{"name":"Acta Paedagogica Vilnensia","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-01-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44226309","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}