Apie mokytojų homunkulą, įsikūrusį mūsų mąstyme

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnis skirtas mokytojo vaizdiniui, įsisavintam paties mokytojo, ir vaizdiniui, paplitusiam bendrabūvyje – pačių mokytojų požiūriu – bei šio vaizdinio įtakai mokytojo profesinei veiklai nagrinėti. Straipsnyje mokytojo vaizdinys suvokiamas ne kaip psichologinis, bet kaip sociologinis konstruktas, besiformuojantis dėl egzogeninių veiksnių. Manytina, kad egzistuoja aiškus žinojimas, kas yra ,,tikras mokytojas“, paplitę diskursai, detalizuojantys, koks turįs būti geras mokytojas, kaip jis turi elgtis, atrodyti, bei kas yra geras ,,mokytojavimas“. Analizuojama sociologo Z. Norkaus pasiūlyta sąvoka ,,sociologinis homunkulas“ ir pagal ją konstruojama nauja – mokytojo homunkulo – sąvoka. Ji pasitelkiama mokytojo suvokiniui, paplitusiam tiek pačių mokytojų savivokoje, tiek apskritai bendrabūvyje, įvardyti. Pasitelkiant naujajai švietimo sociologijai priskiriamus mokslininkų darbus, aiškinamasi, kokios priežastys formuoja mokytojų homunkulą ir kaip tai atsiliepia profesinei veiklai. Remiantis 2017–2018 m. atliktu empiriniu tyrimu (jame dalyvavo 16 mokytojų ir 5 mokyklų direktoriai) nagrinėjama, koks yra mokytojo Lietuvoje homunkulas, kaip jis konstruoja patį mokytoją kaip patyrimą bei kitų socialinių agentų lūkesčius ir reikalavimus mokytojui. Straipsnis baigiamas išvada, kad mokytojo homunkulas labai veikia mokytojų savivoką ir turi įtakos mokytojų laikysenai kitų socialinių agentų atžvilgiu bei pastarųjų laikysenai mokytojų atžvilgiu ir jų profesinei veiklai vertinti.