24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys最新文献

EXPERIMENTAL RESEARCH ON APPLICATION OF YEAST IN HEAVY METAL REMOVAL FROM POLLUTED WATER 酵母在污水重金属脱除中的应用实验研究

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.23

Monika Stonkutė

引用次数: 0

AMONIAKO NAUDOJIMO LAIVŲ DYZELINIUOSE VARIKLIUOSE PERSPEKTYVOS TYRIMAI 关于在船用柴油机中使用氨的前景的研究

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.05

Martynas Drazdauskas, Sergėjus Lebedevas

引用次数: 0

BIRIŲJŲ TRĄŠŲ GAVIMAS NAUDOJANT ĮVAIRIAS ORGANINĖS KILMĖS ATLIEKAS

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.19

Dovilė Ragauskaitė, Rasa Šlinkšienė

{"title":"BIRIŲJŲ TRĄŠŲ GAVIMAS NAUDOJANT ĮVAIRIAS ORGANINĖS KILMĖS ATLIEKAS","authors":"Dovilė Ragauskaitė, Rasa Šlinkšienė","doi":"10.3846/aainz.2021.19","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.19","url":null,"abstract":"Tarptautinės kavos organizacijos duomenimis, 2020 m. pasaulyje buvo suvartota daugiau negu 107 kg kavos pupelių. Daugiau-sia kavos suvartojama Europoje. Pradinio kavos apdorojimo ir gėrimo ruošimo metu susidaro daug įvairių atliekų: kavos uogų minkštimas, sidabrinė odelė, kavos tirščiai. Šiose atliekose yra daug įvairių cheminių elementų, tačiau jos vis dar nėra maksima-liai naudojamos pramonėje antriniams produktams gauti. Šiame darbe ištirtos ir įvertintos kavos tirščių, susidarančių tiek viešojo maitinimo įstaigose, tiek buityje, naudojimo granuliuotų trąšų gamyboje galimybės. Mokslinių tyrimų metu gauti rezultatai rodo, jog kavos tirščiuose yra ne tik pagrindinių augalų maisto medžiagų: azoto, fosforo bei kalio, tačiau juose aptinkama ir antrinių (kalcio, magnio, sieros) ir mikroelementų pėdsakų. Šio tyrimo metu iš kavinių surinkti kavos tirščiai buvo granuliuojami labora-toriniu būgniniu granuliatoriumi-džiovykla, papildomai iš anksto jų neapdorojus, t. y. nedžiovinus. Tokiu būdu siekiama išveng-ti papildomų energinių sąnaudų ir supaprastinti sandėliavimo sąlygas. Granulėms gauti buvo naudojami įvairios drėkinamosios-rišamosios medžiagos (vanduo, ortofosforo rūgštis ir kt.). Įvertinant maisto medžiagų poreikį augaluose, granuliuotoms trąšoms keliamus reikalavimus ir vien tik kavos tirščių granuliavimo rezultatus, buvo parinkti ir į granuliuoti ruošiamą žaliavų mišinį de-dami kitų organinės kilmės medžiagų priedai. Tyrimo metu nustatytos gauto granuliuoto produkto fizikinės savybės: granulio-metrinė mišinio sudėtis, piltinis tankis, drėgmės kiekis, prekinės frakcijos granulių stipris bei 10 % vandeninio tirpalo pH vertės.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117150448","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

KAUNO MARIŲ POVEIKIS NEMUNO VANDENS BŪKLEI

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.13

Martynas Karols, Laimas Česonienė

引用次数: 0

THE COUPLING OF THE SYSTEM DYNAMICS MODEL WITH GIS TO VISUALISE THE POTENTIAL OF RENEWABLE ENERGY 系统动力学模型与gis的耦合，以可视化可再生能源的潜力

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.12

Marika Kacare, Ieva Pakere, Armands Gravelsins

引用次数: 1

VEIKLIOJO DUMBLO KATALAZINIO AKTYVUMO TYRIMAS

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.18

Miglė Puodžiūnaitė, Aušra Mažeikienė

引用次数: 0

REVIEW OF ORGANIC RANKINE CYCLE HEAT RECOVERY TECHNOLOGIES APPLICATION FOR MARINE DIESEL ENGINES 船用柴油机有机朗肯循环热回收技术应用综述

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.03

Tomas Čepaitis, S. Lebedevas

{"title":"REVIEW OF ORGANIC RANKINE CYCLE HEAT RECOVERY TECHNOLOGIES APPLICATION FOR MARINE DIESEL ENGINES","authors":"Tomas Čepaitis, S. Lebedevas","doi":"10.3846/aainz.2021.03","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.03","url":null,"abstract":"CO2 emissions from international shipping could increase between 50-250% by 2050 year. The EEDI (Energy Efficiency Design Index) is a key requirement for regulating CO2 emissions of maritime transport; a requirement was introduced in 2011 by the International Maritime Organization and came into force gradually. In recent studies it was investigated that no other technologies has the potential and reserves compared to Cogeneration systems. The article provides a short review of ship energy efficiency design index improving technologies and cogeneration systems application for maritime transport. A brief comparative analysis of cogeneration cycles is provided also. CO2 emissions from international shipping could increase between 50–250% by 2050 year. The EEDI (Energy Efficiency Design Index) is a key requirement for regulating CO2 emissions of maritime transport; a requirement was introduced in 2011 by the International Maritime Organization and came into force gradually. In recent studies it was investigated that no other technologies have the potential and reserves compared to Cogeneration systems. The article provides a short review of ship energy efficiency design index improving technologies and cogeneration systems application for maritime transport which have direct relation with CO2 emissions. A brief comparative analysis of cogeneration cycles is provided also.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"31 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114517180","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

MAŽO NAŠUMO ĮRENGINIŲ EFEKTYVUMO ŠALINTI IŠ NUOTEKŲ AZOTO JUNGINIUS TYRIMAS

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.21

Paulius Šaltenis, Aušra Mažeikienė

{"title":"MAŽO NAŠUMO ĮRENGINIŲ EFEKTYVUMO ŠALINTI IŠ NUOTEKŲ AZOTO JUNGINIUS TYRIMAS","authors":"Paulius Šaltenis, Aušra Mažeikienė","doi":"10.3846/aainz.2021.21","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.21","url":null,"abstract":"Šiuo metu apie 24 % Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai, iš jų 74 % nuotekas tiesiog kaupia specialiose surinkimo duobėse. Per pastaruosius penkerius metus, atlikęs patikrinimus, Aplinkos apsaugos departamentas nustatė apie 30 % netinkamo individualaus nuotekų tvarkymo atvejų. Jei dėl aplinkosauginių ar ekonominių priežasčių netikslinga nuotekų tvarkyti centralizuotai, jos gali būti tvarkomos individualiai. Tam reikalingi efektyvūs nuotekų valymo įrenginiai, kuriais išvalytos nuotekos atitiktų LR nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų mažo našumo (0,9 m3/d.) Lietuvoje gaminamų įrenginių efektyvumas šalinti iš nuotekų azoto junginius. Pastebėta, kad mažo našumo įrenginiais išvalytose nuotekose likdavo nedidelė amonio azoto arba nitratų azoto koncentracija, jų koncentracija priklauso nuo pradinės nevalytų nuotekų Kjeldalio azoto koncentracijos. Abu tirtieji įrenginiai azoto junginius iš nuotekų šalino 75–80 % efektyvumu, bendrojo azoto likutinė koncentracija (<25 mg/l) išvalytose nuotekose atitiko reglamento reikalavimus.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"59 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126360997","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

CIGAREČIŲ IR KAITINAMŲJŲ LAZDELIŲ FILTRŲ ATLIEKŲ SUKELIAMOS TARŠOS TYRIMAI IR VERTINIMAS

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.06

Monika Dukštaitė, A. Zigmontienė

{"title":"CIGAREČIŲ IR KAITINAMŲJŲ LAZDELIŲ FILTRŲ ATLIEKŲ SUKELIAMOS TARŠOS TYRIMAI IR VERTINIMAS","authors":"Monika Dukštaitė, A. Zigmontienė","doi":"10.3846/aainz.2021.06","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.06","url":null,"abstract":"Pasaulyje kiekvienais metais surūkoma daugiau nei 5,5 trilijonai cigarečių, kurios tam tikru būdu yra šalinamos. Dėl rūkalių įpročio numesti nuorūką bet kur, šios atliekos yra vienos dažniausiai randamų atliekų aplinkoje visame pasaulyje. Šios atliekos yra ne tik vizuali tarša, bet ir daro rimtą žalą gamtinei aplinkai dėl cigarečių filtruose susikaupusių metalų. Tyrimų tikslas – nustatyti iš cigarečių ir kaitinamųjų lazdelių filtrų į aplinką galinčių patekti metalų kiekius. Tyrimo objektai – cigarečių filtrai, kaitinamųjų lazdelių filtrai, sunkieji metalai (Cu, Mn, Pb, Cd, Cr, Zn). Eksperimentiniai tyrimai atlikti VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros laboratorijose, vadovaujantis LST EN 12457-4 standartu. Nustatyta, kad iš cigarečių filtrų daugiausia išsiplovė kadmio – 4,577±0,018 mg/kg, naudojant distiliuotą vandenį. Cinko, mangano ir chromo daugiausia išsiplovė iš cigarečių naudojant CaCl2 (pH = 6,1) tirpalą, atitinkamai 3,629±0,016 mg/kg, 2,328±0,005 mg/kg, 0,896±0,000 mg/kg. Vario ir švino daugiausia išsiplovė iš kaitinamųjų lazdelių atitinkamai 4,272±0,012 mg/kg naudojant distiliuotą vandenį ir 1,329±0,004 mg/kg naudojant CaCl2 tirpalą.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"148 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116563753","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

MELSVABAKTERIŲ BIOMASĖS KAIP BIOTRĄŠOS NAUDOJIMO GALIMYBĖS ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI PROCESAMS VALDYTI 蓝藻生物质作为控制农业植物生长和发育的生物肥料的潜在用途

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI: 10.3846/aainz.2021.11

Jurga Jankauskienė, Kornelija Buzytė, Ričardas Paškauskas

{"title":"MELSVABAKTERIŲ BIOMASĖS KAIP BIOTRĄŠOS NAUDOJIMO GALIMYBĖS ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ AUGIMO IR VYSTYMOSI PROCESAMS VALDYTI","authors":"Jurga Jankauskienė, Kornelija Buzytė, Ričardas Paškauskas","doi":"10.3846/aainz.2021.11","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.11","url":null,"abstract":"Žemės ūkio sektoriui tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslus. Gausiai naudojant sintetines ir organines trąšas, gamtiniuose vandenyse pastebimas nitratų koncentracijos didėjimas. Dideli kie-kiai trąšų išplaunama į vandenis, o tai visų pirma skatina spartų ir perteklinį vandens dumblių ir melsvabakterių žydėjimą upėse, ežeruose ir galiausiai jūrose. Todėl, dirbant nuosekliai ir deramai kontroliuojant miesto valymo įrenginius, buiti- nes, pramonines bei žemės ūkio nuotekas, taip pat siekiant kiek įmanoma atsisakyti sintetinių trąšų naudojimo žemės ūkyje, galima tikėtis šį nepageidautiną procesą suvaldyti. Fitoplanktono biomasės, kaip žaliosios trąšos, naudojimo galimybės mažai tyrinėtos. Eksperimentiniams tyrimams atlikti buvo pasirinkti trys dažniausiai Lietuvoje sėjamų žemės ūkio augalų – paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.), sėjamasis žirnis (Pisum sativum L.) ir sėjamasis rapsas (Brassica na- pus L.). Į augalų augimo substratą buvo įterpti skirtingi liofilizuotos fitoplanktono biomasės, surinktos iš Kuršių marių, kiekiai. Norint įvertinti fitoplanktono, kaip sintetinių trąšų alternatyvos, poveikį analizuotų augalų augimo ir vystymosi procesams, buvo atlikta biometrinių parametrų – antžeminės augalo dalies aukščio, žaliosios ir sausosios masės pokyčių analizė, taip pat fotosintetinių pigmentų – chl a, chl b kiekio ir chl a ir b santykio ir karotinoidų kiekio analizė. Tyrimai parodė, kad, sprendžiant vandens kokybės problemos gerinimo klausimus, surinktoji perteklinė fitoplanktono biomasė, kaip biostimuliatorius, gali būti naudojama augalininkystėje, taip pat skatinant alternatyvius tręšimo būdus ir mažinant sintetinių trąšų naudojimo mastą žemės ūkyje.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"38 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134466385","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0