MAŽO NAŠUMO ĮRENGINIŲ EFEKTYVUMO ŠALINTI IŠ NUOTEKŲ AZOTO JUNGINIUS TYRIMAS

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys Pub Date : 2020-10-27 DOI:10.3846/aainz.2021.21

Paulius Šaltenis, Aušra Mažeikienė

{"title":"MAŽO NAŠUMO ĮRENGINIŲ EFEKTYVUMO ŠALINTI IŠ NUOTEKŲ AZOTO JUNGINIUS TYRIMAS","authors":"Paulius Šaltenis, Aušra Mažeikienė","doi":"10.3846/aainz.2021.21","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Šiuo metu apie 24 % Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai, iš jų 74 % nuotekas tiesiog kaupia specialiose surinkimo duobėse. Per pastaruosius penkerius metus, atlikęs patikrinimus, Aplinkos apsaugos departamentas nustatė apie 30 % netinkamo individualaus nuotekų tvarkymo atvejų. Jei dėl aplinkosauginių ar ekonominių priežasčių netikslinga nuotekų tvarkyti centralizuotai, jos gali būti tvarkomos individualiai. Tam reikalingi efektyvūs nuotekų valymo įrenginiai, kuriais išvalytos nuotekos atitiktų LR nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų mažo našumo (0,9 m3/d.) Lietuvoje gaminamų įrenginių efektyvumas šalinti iš nuotekų azoto junginius. Pastebėta, kad mažo našumo įrenginiais išvalytose nuotekose likdavo nedidelė amonio azoto arba nitratų azoto koncentracija, jų koncentracija priklauso nuo pradinės nevalytų nuotekų Kjeldalio azoto koncentracijos. Abu tirtieji įrenginiai azoto junginius iš nuotekų šalino 75–80 % efektyvumu, bendrojo azoto likutinė koncentracija (<25 mg/l) išvalytose nuotekose atitiko reglamento reikalavimus.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"59 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.21","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Abstract

Šiuo metu apie 24 % Lietuvos gyventojų nuotekas tvarko individualiai, iš jų 74 % nuotekas tiesiog kaupia specialiose surinkimo duobėse. Per pastaruosius penkerius metus, atlikęs patikrinimus, Aplinkos apsaugos departamentas nustatė apie 30 % netinkamo individualaus nuotekų tvarkymo atvejų. Jei dėl aplinkosauginių ar ekonominių priežasčių netikslinga nuotekų tvarkyti centralizuotai, jos gali būti tvarkomos individualiai. Tam reikalingi efektyvūs nuotekų valymo įrenginiai, kuriais išvalytos nuotekos atitiktų LR nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus. Šiame straipsnyje analizuojamas dviejų mažo našumo (0,9 m3/d.) Lietuvoje gaminamų įrenginių efektyvumas šalinti iš nuotekų azoto junginius. Pastebėta, kad mažo našumo įrenginiais išvalytose nuotekose likdavo nedidelė amonio azoto arba nitratų azoto koncentracija, jų koncentracija priklauso nuo pradinės nevalytų nuotekų Kjeldalio azoto koncentracijos. Abu tirtieji įrenginiai azoto junginius iš nuotekų šalino 75–80 % efektyvumu, bendrojo azoto likutinė koncentracija (<25 mg/l) išvalytose nuotekose atitiko reglamento reikalavimus.

查看原文本刊更多论文

求助全文

约1分钟内获得全文求助全文

来源期刊

24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys

自引率

0.00%

发文量