{"title":"POLISTIRENINIO PUTPLASČIO KONSTRUKCIJŲ AKUSTINIŲ SAVYBIŲ TYRIMAI IR GERINIMAS NAUDOJANT PERDIRBTŲ PADANGŲ GUMOS PLOKŠTES","authors":"Edgaras Strazdas, Tomas Januševičius","doi":"10.3846/aainz.2021.24","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.24","url":null,"abstract":"Triukšmas – tai kenksmingas sveikatai, netvarkingas, įvairių dažnių ir stiprumo garso bangų mišinys. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis nemalonius pojūčius namų aplinkoje, todėl mokslininkai, bendradarbiaudami su projektuotojais, siekia sukurti gerai garsą izoliuojančias, ekonomiškai patrauklias ir ekologiškas statybines konstrukcijas. Eksperimentiniai tyrimai buvo atliekami akustinėje kameroje, esančioje Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje, vadovaujantis EN ISO 10140-2:2010 standartu, naudojant 1-os klasės, didelio tikslumo kalibruotą įrangą. Tyrimų metu ištirti 4 modulinių namų statyboje naudojami polistireninio putplasčio bandiniai. Bandiniai sudaryti iš 15 cm polistireninio putplasčio plokščių, skirtingo storio struktūrinio tinko ir bituminių čerpių. Tariamajam garso sumažėjimo koeficientui R’w pagerinti buvo panaudota inovatyvi perdirbtos padangų gumos plokštė, sudaryta iš gipskartonio plokštės ir perdirbtos padangų gumos kompozito. Eksperimentinių tyrimų metu nustatytas tariamasis garso sumažėjimo koeficientas R’w siekė 31,9–36,6 dB, o panaudojus inovatyvias perdirbtos padangų gumos plokštes, koeficientas padidėjo nuo 11,5 dB iki 14,2 dB. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad modulinių namų statyboje naudojamą konstrukciją iš polistireninio putplasčio būtų naudinga patobulinti pridedant gipskartonio plokštės ir perdirbtos padangų gumos kompozitą, taip pagerinant konstrukcijos garso izoliavimo savybes.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"37 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122000913","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"DEVELOPMENT OF THE AUTONOMOUS UNDERWATER NOISE RECORDER","authors":"D. Bagočius, Aleksas Narscius","doi":"10.3846/aainz.2021.02","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.02","url":null,"abstract":"An underwater noise is the most pervasive type of physical energy that spreads in underwater marine environment. The concerns regarding man-made underwater noise effects on the aquatic animals became prominent within scientific communities. The determination of underwater noise levels became very actual either for environmental monitoring or scientific research purposes. Various tools for acquisition of the underwater sound as well, modelling became available, although some techniques are costly and requires special considerations. One of the examples are the sound recording devices containing hydrophones along with digital sound acquisition systems used for recording of ambient (continuous) underwater sounds. By the date there are already developed the international and European standards for monitoring the long term (yearly) underwater continuous noise levels. However, the techniques known to be able to record the short and mid-term noise levels can serve for the research purposes greatly. In this research the cost efficient autonomous underwater sound recorder was developed, with the purpose to record an ambient underwater noise continuously and autonomously for the periods of up to 15 days, following the already known methods. In this paper we present the steps of the development of the autonomous recorder, its features and capabilities as well, calibration results of the underwater sound recording system.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"125 4 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129711123","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"NEAPDOROTŲ PADANGŲ TEKSTILĖS PLUOŠTO ATLIEKŲ GARSO SUGERTIES TYRIMAI","authors":"Robert Ružickij, Raimondas Grubliauskas","doi":"10.3846/aainz.2021.20","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.20","url":null,"abstract":"Perdirbant padangas, gumos granulės ir metalo pluoštas sėkmingai naudojami pakartotinai, tačiau padangų tekstilės pluošto (PTP) atliekos yra gana didelė problema. Mokslininkai vykdo tyrimus, bandydami šias padangų tekstilės pluošto atliekas, naudoti šiluminei izoliacijai, nes čia matomas didelis jų potencialas. Kadangi šiluminė izoliacija turi artimą ryšį su garso sugertimi, manoma, kad PTP sėkmingai tiktų panaudoti ir triukšmui patalpose mažinti. Tyrimo metodas remiasi ISO 10534-2 standartu, kuriuo būtų nustatytas medžiagos garso sugerties koeficientas α naudojant impedanso vamzdį. Tyrimo metu gauti rezultatai parodė, kad PTP atliekos turi geras garso sugerties savybes, garso sugerties koeficientas, esant žemiems dažniams 250–500 Hz, buvo 0,06–0,52, o esant aukštesniems dažniams – 1000–1600 Hz, sugerties koeficientas varijavo tarp 0,44–0,94. Šios medžiagos naudojimas būtų puiki alternatyva šiuo metu naudojamoms tradicinėms mineralinėms pluoštinėms medžiagoms.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"15 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131493189","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"SIEROS DIOKSIDO ŠALINIMO IŠ PATALPŲ ORO, NAUDOJANT KAMBARINĮ AUGALĄ – PELARGONIJĄ (LOT. PELARGONIA ZONALE), EKSPERIMENTINIAI TYRIMAI","authors":"Monika Gurklytė, Rasa Vaiškūnaitė","doi":"10.3846/aainz.2021.08","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.08","url":null,"abstract":"Didelę dalį savo laiko žmonės praleidžia uždarose patalpose. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, uždarose patalpose praleidžiama apie 90 % viso laiko, t. y. apie 70 % darbo vietose ir apie 20 % – namuose. Pagrindiniai patalpų oro ter-šalai yra neorganiniai junginiai, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros oksidai, ozonas ir kt. Patalpų oro kokybę galima page-rinti taikant botaninę filtraciją – kai kurie augalai turi didelį potencialą šalinant daugelį patalpų ore esančių teršalų. Šiam tyrimui buvo pasirinktas kambarinis augalas – pelargonija (lot. Pelargonia zonale). Po atliktų tyrimų buvo įvertinti rezultatai. Tyrimo metu išvalymo efektyvumas, esant pradinei SO2 koncentracijai (t. y. 68 µg/m³), siekė 95 % dirbtinėje šviesoje. Mažiausias išva-lymo efektyvumas – 78 % pasiektas tamsoje.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126321126","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}