24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys最新文献

{"title":"UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJŲ ĮPROČIŲ TVARKYTI DIDELIŲ GABARITŲ IR BUITYJE SUSIDARANČIAS PAVOJINGĄSIAS ATLIEKAS TYRIMAS","authors":"Inga Jakštonienė, Ingrida Pliopaitė Bataitienė, Nijolė Rukštelienė","doi":"10.3846/aainz.2021.10","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.10","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojami Utenos rajono savivaldybės gyventojų apklausos, kuria siekiama išaiškinti respondentų įpročius tvarkyti didelių gabaritų ir buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, rezultatai. Nustatyta, kad 95 % respondentų mano, kad rūšiuojant atliekas saugoma gamta, mažėja atliekų tvarkymo išlaidos, ir tik maža dalis apklaustųjų buvo skeptiški šiuo klausimu. Deja, realybėje tai įgyvendinti sekasi nelengvai, nes net 21 % respondentų teigia niekada nesinaudojantys šia atliekų surinkimo paslauga, net trečdalis respondentų dalį pavojingųjų atliekų išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, o šeštadalis didelių gabaritų atliekas tiesiog palieka prie buitinių atliekų konteinerių. Nepaisant šių problemų, respondentai gerai vertina UAB ,,Utenos komunalininkas“ ir kitų atliekų tvarkytojų darbą.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"100 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134159656","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"HIDRAULINIŲ SMŪGIŲ ANALIZĖ SLĖGINIUOSE NUOTEKŲ TINKLUOSE","authors":"Aleksandr Nevdach, Mindaugas Rimeika","doi":"10.3846/aainz.2021.15","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.15","url":null,"abstract":"Šiame straipsnyje nagrinėjamas hidraulinio smūgio susidarymas, jo atsiradimo priežastys, apžvelgiami hidraulinių smūgių sumažinimo būdai. Straipsnyje pateikiami hidraulinio smūgio teoriniai pagrindai ir skaičiavimo metodika. Hidrauliniam smūgiui analizuoti ir apsaugos priemonėms parinkti sudaromas nuotekų slėginės linijos hidraulinis modelis. Tyrimai atliekami veikiančiuose nuotekų slėginiuose tinkluose. Hidraulinio smūgio nuotekų tinkluose prevencijai naudojamos slėgio bangos slopinimo priemonės, padedančios išvengti avarijų tinkle ir prailginančios tinklų eksploatavimo trukmę.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"47 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132381732","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"RENATŪRALIZUOTŲ UPIŲ EKOLOGINIS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS PAGAL ICHTIOFAUNOS TAKSONOMINĘ SUDĖTĮ IR GAUSĄ","authors":"Justina Gervytė, Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė","doi":"10.3846/aainz.2021.07","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.07","url":null,"abstract":"XX a. Europoje upės buvo tiesinamos dėl laivybos, potvynių reguliavimo, o Lietuvoje – dėl žemių sausinimo darbų. Tiesinant upes keitėsi jų morfologija – suformuota pagilinta, trapecinės formos vaga. Tokia dirbtinai suformuota upė nebeatlieka savo funkcijų, didėja aplinkos tarša. Visa tai neigiamai veikia upės florą ir fauną. Lietuvoje, siekiant pagerinti upių ekologinę būklę, vis labiau įgyvendinami upių renatūralizavimo darbai naudojant bioinžinerines priemones – rąstus, ak- menų metinius, kurie formuoja natūralią upės vagą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas renatūralizuotų upių ekologinės būklės įvertinimas pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą, nes būtent žuvys apibūdinamos kaip vandens kokybės indikatoriai, atspindintys aplinkos pokyčius bei esamą būklę. Ichtiofaunos taksonominei sudėčiai ir gausai nustatyti buvo naudojamas Lietuvos žuvų indeksas. Tyrimai buvo atliekami Vašuokos, Vyžuonos ir Viešintos renatūralizuotose ir reprezentatyviose upių atkarpose. Tiriamųjų upių atkarpose buvo užfiksuota 13 žuvų rūšių, nustatytas Lietuvos žuvų indeksas, kurio vertė palyginta su upių ekologinės būklės kriterijų vertėmis.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"65 3 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121811206","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"KLIMATO KAITOS ĮTAKA KAUNO RAJONO PAVIRŠINIO VANDENS BŪKLEI","authors":"Žaneta Ališauskienė, Laimas Česonienė, Daiva Šileikienė","doi":"10.3846/aainz.2021.01","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.01","url":null,"abstract":"Darbe nagrinėjama klimato kaitos įtakos paviršinio vandens būklei problema. Darbo tikslas – įvertinti klimato kaitos poveikį Kauno rajono paviršinio vandens būklei. Atliekant tyrimą buvo vertintos vidutinės metinės temperatūros ir kritulių kiekio dina-mika 1949–2020 m. Kauno rajone (Kauno meteorologijos stoties duomenimis). Įvertinus vidutinės metinės temperatūros dina-miką, nustatyta vidutinės metinės temperatūros didėjimo tendencija (R2 = 0,30). Labiausiai temperatūra didėjo kovo (R2 = 0,20), liepos (R2 = 0,11) ir rugpjūčio (R2 = 0,16) mėnesiais. Vidutinio metinio kritulių kiekio tiesinės didėjimo tendencijos nenustatyta (R2 = 0,01). Labiausiai kritulių kiekis didėjo sausio (R2 = 0,20) ir spalio (R2 = 0,20) mėnesiais, mažėjo balandį (R2 = 0,12) ir rugpjūtį (R2 = 0,11). Paviršinių vandens telkinių būklės tyrimai Kauno r. savivaldybės teritorijoje atlikti 30-yje vandens telkinių 2008–2020 m. Pagal BDS7, bendrojo fosforo ir bendrojo azoto vertes vandens telkiniai Kauno rajone dažniausiai atitinka viduti-nes ekologinės būklės klasės vertes. Norint įvertinti klimato sąlygų ir vandens kokybės rodiklių ryšį, apskaičiuoti koreliacijos koeficientai. Rezultatai rodo, kad kuo didesnė vidutinė metinė temperatūra, tuo mažesnės pH vertės (vanduo rūgštesnis), dides-nės NH4, N ir suspenduotų medžiagų vertės vandenyje. Kuo didesnis iškritusių kritulių kiekis, tuo didesnės NH4 vertės vande-nyje, mažesnis ištirpusio deguonies kiekis. Rezultatai rodo, kad klimato kaita daro neigiamą poveikį paviršinio vandens būklei.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123252242","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"BIOAKTYVIŲJŲ SKYSTŲJŲ AZOTO-KALCIO-MAGNIO TRĄŠŲ GAVIMAS IR SAVYBĖS","authors":"Eglė Didžiulytė, Rasa Šlinkšienė, Danguolė Jakimavičiūtė","doi":"10.3846/aainz.2021.04","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.04","url":null,"abstract":"Skystosios trąšos – tai įvairūs tirpalai, gaunami mineralinių trąšų gavybos proceso metu arba specialiai sumaišius vandeninius tirpalus, kurie neturi neištirpusių medžiagų. Šiose trąšose maisto medžiagų santykis parenkamas konkrečiai pagal augalų mitybos biologines savybes ir fiziologinius poreikius. Didelę įtaką augalo augimui ir vystymuisi turi hormoninė sistema, veikianti ląstelėje, audinyje ir visame augale. Norint pakeisti augalo augimą ir vystymąsi tam tikra linkme, naudojami augimo reguliatoriai, kurie pakeičia augalo hormonus bei jų kiekį skirtingose augalo dalyse. Tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurių net labai nedideli kiekiai sukelia gana didelius pokyčius augalų augimo ir vystymosi procesuose. Šios medžiagos didina augalų atsparumą ligoms, kenkėjams ir nepalankioms klimato sąlygoms, skatina geresnį maisto medžiagų pasisavinimą, todėl sumažinamas reikalingas trąšų kiekis ir taip bent iš dalies sprendžiamos ekosistemos tvarumo problemos. Vienos iš tokių bioaktyviųjų medžiagų – aminorūgštys, jos gali būti įterptos į dirvožemį arba užpurkštos ant augalų lapų. Aminorūgštys lengvai absorbuojamos ir tiesiogiai naudojamos baltymų sintezėje, todėl augale greitai pašalinamas maisto medžiagų trūkumas. Skystųjų trąšų gamybos technologijoje parenkant jų cheminę sudėtį, labai svarbus rodiklis yra druskų tarpusavio suderinamumas ir tirpumas, o viena iš pagrindinių skystąsias trąšas apibūdinančių savybių – kristalizacijos temperatūra. Atliekant įvairių druskų sistemų tirpumo tyrimus, pagal sočiųjų tirpalų, besikristalizuojančių 0 ℃ temperatūroje, koncentraciją, galima nustatyti galimą skystųjų trąšų sudėtį. Šiame darbe dolomitą skaidant azoto rūgštimi, gautą tirpalą neutralizuojant amoniakiniu vandeniu ir pridedant azoto turinčių komponentų, buvo pagamintos skystosios azoto-kalcio-magnio trąšos, kurių efektyvumui padidinti naudotas aminorūgščių koncentratas „Naturamin-WSP“. Laboratorinėmis sąlygomis pagaminti trąšų bandiniai su skirtinga aminorūgščių koncentracija ir nustatytos svarbiausios bioaktyviųjų skystųjų trąšų savybės: cheminė sudėtis, kristalizacijos tem peratūra, pH, klampa ir kt.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"6 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114620796","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"BIOGENINIŲ MEDŽIAGŲ SRAUTŲ, PATENKANČIŲ Į EŽERUS PER Į JUOS ĮTEKANČIAS UPES, KANALUS IR GRIOVIUS, ANALIZĖ","authors":"Indrė Prišaitė, Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė, Andrius Litvinaitis","doi":"10.3846/aainz.2021.17","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.17","url":null,"abstract":"Mažas savaiminis ežerų apsivalymas, greitėjantys eutrofikacijos procesai ir prastėjanti vandens kokybė rodo, kad paviršiniai vandens telkiniai yra neigiamai paveikti antropogeninės taršos. Moksliniuose darbuose mažai nagrinėtas ir atliktas skirtingų ežerų, kurie turi tam tikrų savo ypatybių dėl antropogeninių veiksnių ir fizinių-geografinių sąlygų, vertinimas. Tyrimų objektu pasirinkti trys ežerai: Papis, prie kurio vykdoma ūkinė veikla ir yra žuvininkystės tvenkinių, Didžiulis, kurio ypatybė – žuvininkystės tvenkiniai, ir Kampuolis, aplink kurį nevyksta jokia ūkinė veikla, tačiau dėl nenustatytų priežasčių ežeras neatitinka geros būklės. Prie Papio ežero imami septyni mėginiai, įrengiami du hidrometriniai postai vandens lygiui matuoti. Prie Didžiulio ežero imami keturi mėginiai ir įrengiami keturi hidrometriniai postai, o prie Kampuolio imami trys mėginiai ir įrengiami trys hidrometriniai postai. Biogeninių medžiagų koncentracijos nustatomos HANNA daugiaparametriu fotometru, o jų srautai nustatomi nubraižius vagos ir slėnio dalies profilius. Specifinės priemonės ežerų ekologinei būklei pagerinti parenkamos individualiai kiekvienam vandens telkiniui, priklausomai nuo nustatytos problemos. Tyrimo laikotarpiu atlikti 102 vandens kokybės tyrimai 14 tyrimo vietų kovo–gegužės ir rugsėjo gruodžio mėnesiais. Nustatyta, kad apkrovos biogeninėmis medžiagomis tyrimo laikotarpiu kito dėsningai metų laiko ir žemės plotų naudojimo intensyvumo atžvilgiu. Parinktos priemonės nustatytiems taršos šaltiniams pašalinti. Papio ežero problemoms spręsti siūloma sustiprinti žuvininkystės tvenkinių kontrolę ir užtikrinti maksimalų buitinių nuotekų išvalymą. Kampuolio ežerui siūloma platinti pakrančių apsaugines juostas. Taip pat rekomenduotina atkurti Didžiulio ežero vandens lygį į patvankos projektinį vandens lygį. Kampuolio ežero baseine, siekiant išsiaiškinti realią situaciją, galimai buvusio sąvartyno teritorijoje siūlytina atlikti preliminarųjį ekogeologinį tyrimą, įvertinant grunto ir požeminio vandens taršą.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"42 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133665006","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"KINTANČIOS KONCENTRACIJOS VEIKLIOJO DUMBLO PROCESAI: CHARAKTERISTIKA IR ANALIZĖ","authors":"Julita Šarko, Romuald Kaladiun, Aušra Mažeikienė","doi":"10.3846/aainz.2021.22","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.22","url":null,"abstract":"Nuotekų valymo įrenginių veikliojo dumblo darbas gali būti projektuojamas, optimizuojamas ir vertinamas taikant matematinį modeliavimą. Šio darbo tikslas – ištirti ilgalaikius (10 mėn. trukmės) mažojo individualaus NVĮ darbo duomenis, rasti priklau-somybes tarp parametrų ir patikrinti, ar yra galimybė optimizuoti vykstančius nuotekų valymo procesus taikant įprastus ASM (angl. Activated Sludge Model) modelius. Modeliuojant svarbiausi yra trys kinetiniai ir stechiometriniai kalibravimo parametrai: maksimalus heterotrofinis mikroorganizmų augimo greitis, aerobinis endogeninis heterotrofinės biomasės kvėpavimas ir aerobi-nis heterotrofinės biomasės prieaugis. Tarp šių parametrų turi būti dinaminė pusiausvyra, veikliojo dumblo koncentracija įrengi-nyje turi būti pastovi ir optimali. Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad mažo našumo NVĮ-102 aeracinėje kameroje išma-tuota veikliojo dumblo koncentracija nėra pastovusis dydis. Tyrimo metu ši koncentracija kito nuo 3 iki 6,9 g/l. Kintant veikliojo dumblo koncentracijai, kinta jo apkrova organinėmis medžiagomis (g BDS5/g dumblo sausosios medžiagos), tūrinė apkrova, grąžinamojo veikliojo dumblo debitas (m3/d.), grąžinamojo veikliojo dumblo koncentracija, grąžinamojo veikliojo dumblo pro-centinis kiekis, deguonies poreikis. Apibendrinus galima teigti, kad mažojo NVĮ darbui optimizuoti įprasti ASM modeliai nėra pritaikyti.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"25 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124239800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"AN OVERVIEW OF ARSENIC POLLUTION OVER FOUR NORTH-EAST COUNTRIES OF EUROPE INFLUENCED BY NATURAL AND ANTHROPOGENIC SOURCES","authors":"H. R. Hassan, G. Ignatavicius, V. Valskys","doi":"10.3846/aainz.2021.09","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.09","url":null,"abstract":"Arsenic (As) is one of the most important elements found in the environment. It is a toxic metalloid that is res-ponsible for the contamination of soil/sediments and water courses due to various natural and anthropogenic processes. This may lead to adverse effects on human health, therefore it is important to monitor and control. The objective of this paper is to summarize the literature on arsenic anomalies in soil/sediments and water of four North-East European countries; the measurements are reported for Finland, Sweden, Lithuania and Poland. The origin of most of the arsenic pollution is determined to be natural and mostly anthropogenic for these co-untries. The data reveal that As is present in matrices such as soil, sediments and water. This review highlights that the As concentration in drinking water or soil/sediments of the four countries exceeds the international standard limits. As at higher concentrations are associated with the mining region of Adak in the Västerbotten district of northern Sweden (e.g. groundwater upto 2900 μg/L; sediments upto 900 mg/kg).","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"25 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125778045","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"THE APPLICATION OF WHEAT BRAN FOR THE REMOVAL OF COPPER IONS FROM POLLUTED WATER","authors":"Gideon Masedi Nii Ayi Lomoko, D. Paliulis","doi":"10.3846/aainz.2021.14","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.14","url":null,"abstract":"The purpose of the study underlying the present paper was to determine the adsorption of copper ions which happens to be one of the most important toxic heavy metals in the environment; for that purpose a test was carried out under laboratory conditions using wheat bran as adsorbent. The object of the test was to examine the effect of solution pH, contact time, adsorbent dose and initial copper ions concentration (2 mg/L to 20 mg/L) on adsorption yield and uptake. Three masses of wheat bran (0.5 g, 1.0 g and 2.0 g) were used for this experiment. 1.0 g of wheat bran gave a maximum adsorption efficiency at pH 5.0. At this pH, the adsorption efficiency for initial copper ions concentration of 5 mg/L was found to be 65.8% at room temperature for a contact time of 60 min. The adsorption of copper ions slowly reached equilibrium at 30 mins. With an adsorbent dose of 0.5 g of wheat bran, a maximum uptake of 0.277 mg/g of copper ions was recorded. With increasing mass of adsorbent dose from 0.5 g to 2.0 g. the adsorption uptake of copper ions decreased from 0.273 mg/g to 0.087 mg/g The highest removal efficiency of copper ions was found to be at a metal concentration of 5 mg/L. With the metal concentration increasing the adsorption of copper ions by 0.5 g of wheat bran decreased from 52.0% to 39.9%.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"42 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117278758","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"POTENCIALIAI UŽTERŠTO DIRVOŽEMIO VERTINIMAS GARAŽŲ TERITORIJOJE","authors":"Aušrinė Oniūnaitė, Vaida Šerevičienė","doi":"10.3846/aainz.2021.16","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/aainz.2021.16","url":null,"abstract":"Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Vilniaus mieste yra 751 užteršta teritorija. Tyrimui buvo pasirinkta garažų teritorija, esanti netoli vakarinio aplinkkelio, Loretos Asanavičiūtės gatvėje. Pasirinktoje vietoje buvo paimti 55 mėginiai iš kelių skirtingų gylių (0–10; 10–20; 20–30 cm) ir atlikti tyrimai. Nustatyti dirvožemio parametrai, tokie kaip dirvožemio drėgnis, bendrosios anglies kiekis, dirvožemio rūgštingumas (pH), ir ištirtas sunkiųjų metalų Pb, Cu, Cr, Mn, Zn kiekis dirvožemyje. Nustatyta, kad visuose tirtuose mėginiuose dirvožemio pH buvo silpnai šarminis (8,51–9,29), bendrosios anglies kiekis nedidelis – svyravo nuo 0,04 iki 1,88 %. Sunkieji metalai aptikti visame plote ir visuose tirtuose gyliuose (0–10 cm; 0–20 cm; 20–30 cm). Gautos reikšmės buvo lyginamos su HN 60:2015 normoje esančiomis didžiausiomis leidžiamomis ribinėmis vertėmis. Daugiausia teritorijoje vyravo švinas (326,67 mg/kg) ir cinkas (425,20 mg/kg). Kiti metalai – chromas (325,50 mg/kg), manganas (1376,67 mg/kg) ir varis (1443,50 mg/kg) – tik keliuose mėginiuose viršijo anksčiau minėtoje higienos normoje leidžiamąsias ribines vertes.","PeriodicalId":288490,"journal":{"name":"24-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos Aplinkos apsaugos inžinerija straipsnių rinkinys","volume":"59 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-10-27","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123838403","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}