Pulmonology and allergology最新文献

{"title":"2 tipo kvėpavimo takų uždegimas ir jo slopinimas biologiniais vaistais sergant astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga","authors":"Jolita Palačionytė, Kęstutis Malakauskas","doi":"10.37499/pia.761","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.761","url":null,"abstract":"Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra uždegiminės kvėpavimo takų ligos, kurių paplitimas visame pasaulyje didėja. Kiekvienai iš šių ligų būdingas heterogeniškumas, tai yra ne tik skirtinga ligos klinikinė eiga, bet ir ligos patogenezė bei atsakas į gydymą. Suprasti astmos ir LOPL heterogeniškumą, nustatyti ligos fenotipą ir endotipą ypač svarbu siekiant individualizuoti šių ligų gydymą. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys skiriamas 2 tipo (angl. type 2) kvėpavimo takų uždegimui, kuriam būdinga eozinofilija. 2 tipo kvėpavimo takų uždegimo nepakankamas valdymas lemia sunkesnę ligos eigą, atsparumą vaistams, dažnus ligos paūmėjimus ir blogesnę gyvenimo kokybę. Nemažai gerai žinomų biologinių žymenų yra susieti su 2 tipo kvėpavimo takų uždegimu, o jų panaudojimas klinikinėje praktikoje yra ypač svarbus. Šioje apžvalgoje pateikiami apibendrinti duomenys apie 2 tipo kvėpavimo takų uždegimo išsivystymo kelius, biologinių žymenų svarbą ir poreikį, naujausias prieš 2 tipo kvėpavimo takų uždegimą nukreiptas gydymo galimybes.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114788563","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Paveldima angioedema: patogenezė, diagnostika ir genetinės konsultacijos vaidmuo klinikinėje praktikoje","authors":"Lina Kievišienė, Rasa Ugenskienė, B. Šitkauskienė","doi":"10.37499/pia.762","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.762","url":null,"abstract":"Paveldima angioedema (PAE, angl. hereditary angioedema, HAE) – tai reta paveldima liga, kuriai būdingi pasikartojantys poodžio arba pogleivio audinių tinimo epizodai dėl kraujagyslių išsiplėtimo ir padidėjusio jų pralaidumo. Dažniausiai pažeidžiamos sritys: veido, galūnių oda, virškinamasis traktas, kvėpavimo takai. Gali vystytis gyvybei pavojinga būklė – gerklų edema. Liga klasifikuojama į tris tipus, pastarieji – į smulkesnius potipius. Yra žinomi keli genai, susiję su PAE vystymusi. Didėjant naujos kartos sekoskaitos tyrimų prieinamumui, plečiasi genetinės PAE diagnostikos ir šių pacientų priežiūros galimybės. Geresnis sveikatos priežiūros specialistų supratimas apie PAE priežastis, kliniką ir diagnostiką gali pagerinti pacientų, sergančių PAE, gydymo baigtis. Straipsnio tikslas – aptarti PAE epidemiologiją, klasifikaciją, patogenezę, genetinį ligos pagrindą, klinikinės raiškos savitumus, diagnostikos ir tyrimo principus.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131528372","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Skiepai nuo COVID-19, sergant alerginėmis ligomis, kai skiriamas gydymas biologiniais vaistais","authors":"Ieva Bajoriūnienė","doi":"10.37499/pia.759","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.759","url":null,"abstract":"Sergant lėtinio uždegimo odos arba kvėpavimo takų ligomis, atopiniu dermatitu, lėtine spontanine dilgėline ar astma, nepageidaujamų ir alerginių reakcijų rizika į skiepus nuo SARS-CoV-2 viruso sukeltos ligos (COVID‐19) nepadidėja. Biologiniai vaistai, tokie kaip dupilumanas, omalizumabas, benralizumabas, mepolizumabas, skiriami gydyti sunkios eigos alergines ligas, yra veiksmingi ir saugūs netgi COVID‐19 pandemijos akivaizdoje. Sergantiesiems sunkios eigos alerginėmis ligomis ir gydomiems biologine terapija rekomenduojami skiepai nuo COVID‐19 vienos savaitės intervalu tarp vaistinių preparatų injekcijų.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"9 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125454162","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Sunki nealerginė astma: ar visada nealerginė?","authors":"Laura Malinauskienė, Linas Griguola, Kęstutis Černiauskas, Anželika Chomičienė","doi":"10.37499/pia.757","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.757","url":null,"abstract":"Pripažįstama, kad atopija yra astmos rizikos veiksnys, tačiau dėl alergijos vaidmens astmos, ypač sunkios astmos patogenezei vis dar diskutuojama. Straipsnyje aptariama skirtingų alergenų įtaka sunkiai astmai, diagnostinių metodų pasirinkimas atliekant alergologinį paciento tyrimą. Plačiau nagrinėjimai imunologiniai mechanizmai, kuriuose gali dalyvauti imunoglobulinas E ne tik kaip alergijos mediatorius. Taigi, alergeno nustatymas, sergant sunkia astma, priklauso nuo to, kaip ir kur ieškoma alergeno ir ko tikimasi iš teigiamų rezultatų. Nustatyti alergenus svarbu net jei tai ir nėra vienintelis etiologinis veiksnys.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"3 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-09-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125445022","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Geriamieji gliukokortikoidai astmai gydyti. Metas pokyčiams","authors":"Skaidrius Miliauskas","doi":"10.37499/PIA.704","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/PIA.704","url":null,"abstract":"Geriamieji gliukokortikoidai vis dar plačiai vartojami astmai, ypač sunkiai, gydyti. Dažnai jie tęsiami ilgą laiką skiriant didelėmis dozėmis. Geriamųjų gliukokortikoidų vartojimas yra susijęs tiek su ūminėmis, tiek su lėtinėmis komplikacijomis, nepageidaujamais poveikiais. Dėl kumuliacinio poveikio, netgi vartojant šiuos vaistus didesnėmis dozėmis trumpalaikiais, bet pasikartojančiais kursais, nepageidaujamų poveikių rizika būna didesnė, palyginus su gydymu ilgesnį laiką, tačiau santykinai mažesnėmis dozėmis. Biologinių vaistų sukūrimas žymiai sumažino geriamųjų gliukokortikoidų vartojimą kitoms ligoms, bet ne astmai gydyti. Vis dėlto reikia mažinti geriamųjų gliukokortikoidų vartojimą sergant astma, o jei juos skirti būtina, tuomet kaip įmanoma mažesnėmis dozėmis.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"333 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133502257","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"2019 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose tirtų pacientų, kuriems pirmą kartą diagnozuota obstrukcinė miego apnėja, klinikinių, antropometrinių ir polisomnografijos duomenų analizė","authors":"Rasa Paulikaitė, Skaidrius Miliauskas","doi":"10.37499/PIA.711","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/PIA.711","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti ir palyginti vyrų bei moterų, sergančių obstrukcine miego apnėja (OMA), antropometri­nius, klinikinius ir polisomnografijos tyrimo duomenis. Tyrimo metodika. Atlikta retrospektyvioji 184 pacientų, kuriems 2019 m. pirmą kartą polisomnografijos tyrimo metu nustatyta OMA, duomenų analizė. Buvo įvertinti pacientų antropometriniai, Epworth'o mieguistumo skalės bei polisomnografijos tyrimo duomenys. Tyrimo dalyviai suskirstyti į grupes pagal lytį ir OMA sunkumą (lengva OMA, kai apnėjos ir hipopnėjos indeksas (AHI) 5–15/val., vidutinio sunkumo OMA – AHI 15–30/val., sunki OMA – AHI daugiau nei 30/val.). Rezultatai. Ištirti 184 pacientai, OMA nustatyta 122 vyrams ir 62 moterims. 30 tiriamųjų (16,3 proc.) nustatyta lengva OMA, 55 tiriamiesiems (29,9 proc.) – vidutinio sunkumo, 99 tiriamiesiems (53,8 proc.) – sunki OMA. OMA diagnozuota daugiau vyrų nei moterų, daugiau vyrų (78 pacientai – 78,8 proc.) sirgo sunkia ligos forma (p<0,001). OMA sergančios moterys buvo vyresnės. Sergantieji sunkia OMA buvo vyresni nei sergantieji lengva forma (p<0,05). Svorio, kaklo, pilvo apimties ir kūno masės indekso (KMI) vidurkiai buvo reikšmingai mažesni lengvos bei vidutinės OMA pacientų, palyginus su sunkios OMA pacientais (p<0,001). Vyrų svoris ir kaklo apimtis buvo reikšmingai didesni nei moterų, o pilvo apimtis – nesiskyrė. Lyginant paradoksinį ir lėtąjį miegą, tik vyrams lėtojo miego fazėje nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis AHI ir deguonies desaturacijos indeksas skirtingose miego pozicijose. Išvados. Sunkia OMA dažniau sirgo vyresnio amžiaus pacientai. Sergančios OMA moterys buvo vyresnės nei vyrai. Vyrai dažniau sirgo sunkia OMA forma. OMA nebuvo susijusi su KMI, bet susijusi su kaklo apimtimi ir kūno svoriu. Pagrindiniai polisomnografijos skirtumai tarp lyčių išryškėjo lėto, o ne paradoksinio miego metu.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123441400","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio imunoterapija","authors":"Skaidrius Miliauskas","doi":"10.37499/PIA.714","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/PIA.714","url":null,"abstract":"Per pastaruosius dešimtmečius atlikta daug tyrimų, ieškant naujų diagnostikos ir ypač gydymo galimybių, tačiau smulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (SLPV) prognozė išlieka bloga. SLPV – tai labai imunogeniškas navikas su aukštu somatinių mutacijų skaičiumi, potencialiai išskiriamų dideliu neoantigenų kiekiu, nuslopintu imuniniu atsaku, paraneoplastiniais sutriki­mais. Imunoterapija, skiriant imuninės sistemos kontrolės taško inhibitorius, daug žadantis SLPV gydymo metodas. Šiuo metu patvirtinta, kad papildomas imuninės sistemos kontrolės taškų inhibitorių skyrimas (skiriant antikūnus prieš programuotos ląstelių žūties baltymo ligandą 1 (PD-L1) atezolizumabą arba durvalumabą) kartu su pirmos eilės chemoterapija platinos pagrindu reikšmingai prailgina bendrąjį išgyvenamumą bei išgyvenamumą be ligos progreso, neblogėjant saugumo profiliui.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"108 5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128682810","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Akies paviršiaus būklės vertinimas sergantiesiems obstrukcine miego apnėja","authors":"Laura Kapitanovaitė, Marius Žemaitis, Skaidrius Miliauskas, R. Žemaitienė","doi":"10.37499/PIA.713","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/PIA.713","url":null,"abstract":"Įvadas. Obstrukcinės miego apnėjos (OMA) sukeltas protarpinis deguonies stygius organizme sukelia sisteminį uždegiminį atsaką, kuris sukelia uždegiminę būklę ir akies paviršiuje. Uždegiminis procesas akies paviršiuje sąlygoja sausų akių sindromo (SAS) atsiradimą, kuris pacientams pasireiškia akių diskomforto simptomais. Tyrimo tikslas. Įvertinti akies paviršiaus būklę pacientams, sergantiems OMA. Tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukti 43 pacientai, kuriems polisomnografijos tyrimo metu buvo nustatyta OMA, ir 10 kontrolinės grupės tiriamųjų. Klinikiniai ir polisomnografijos tyrimo duomenys surinkti iš ligos istorijų: amžius, lytis, kūno masės indeksas (KMI), apnėjų–hipopnėjų indeksas (AHI), vidutinis arterinio kraujo įsotinimas de­guonimi miego metu. Stacionare tiriamieji pildė Akių paviršiaus ligų klausimyną (OSDI) ir jiems buvo atliktas Širmerio mėginys. Rezultatai. Remiantis AHI reikšmėmis, 20,9 proc. tiriamųjų nustatyta lengva OMA, 32,6 proc. – vidutinio sunkumo, 46,5 proc. – sunki OMA. Sergančiųjų OMA ašarų sekrecijos mediana buvo 7,5 (2–35) mm, o kontrolinės grupės tiriamųjų – 15,5 (3–25) mm (p=0,019). Kontrolinės grupės tiriamųjų OSDI balų mediana buvo 17,7 (2,1–60), o sergančiųjų OMA – 38,8 (2,1–87,5) (p=0,086). Rastas atvirkštinis ryšys tarp tiriamosios grupės Širmerio mėginio rezultatų ir OSDI balų (r=–0,49, p=0,001), tarp tiriamųjų ašarų sekrecijos ir AHI (r=–0,33, p=0,02) bei tiesioginis ryšys tarp OSDI balų rezultatų ir AHI (r=0,29, p=0,03). Išvados. Pacientams, sergantiems OMA, nustatyta mažesnė ašarų sekrecija ir tendencija, kad sergantieji OMA turėjo daugiau SAS būdingų simptomų nei nesergantys. Didesnis AHI koreliavo su mažesne ašarų sekrecija ir daugiau išreikštais SAS simptomais.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"29 8","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132869601","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Daugiau nei dilgėlinė: Šnicler sindromas.","authors":"Eglė Žilėnaitė, Anželika Chomičienė, Raminta Šulskienė","doi":"10.37499/PIA.709","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/PIA.709","url":null,"abstract":"Šnicler sindromas – tai retas įgytas autouždegiminis sindromas, kuriam būdinga: dilgėlinis išbėrimas, karščiavimas, kaulų ir sąnarių skausmas, limfadenopatija. Tyrimais nustatoma monokloninė gamapatija ir padidėję uždegiminiai rodikliai. Liga dažniausiai prasideda šeštajame gyvenimo dešimtmetyje ir ja dažniau serga vyrai. Sindromas diagnozuojamas pagal Stras­bourg diagnostinius kriterijus, paneigus galimas diferencines diagnozes. Liga tęsiasi visą gyvenimą. Apie 15–20 proc. pacientų išsivysto limfoproliferacinė liga, retais atvejais – AA amiloidozė. Veiksmingiausias gydymas – interleukino (IL) 1 antagonistai. Straipsnyje apžvelgiama Šnicler sindromo patogenezė, klinika, diagnostika ir gydymas, pateikiami klinikiniai atvejai.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"4 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2021-06-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129660560","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Eozinofilų adhezijos poveikis bronchų lygiųjų raumenų proliferacijai sergant astma","authors":"Andrius Januškevičius, Ieva Janulaitytė, Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė, Aigirdas Rimkūnas, Beatričė Tamašauskaitė, Kęstutis Malakauskas","doi":"10.37499/pia.150","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.150","url":null,"abstract":"Įvadas. Eozinofilinis kvėpavimo takų uždegimas – svarbus astmos patogenezės komponentas. Eozinofilai yra gebančios adhezuoti ląstelės, nes turi pagrindinius adhezijos receptorius – integrinus, kurie ne tik atlieka prisitvirtinimo funkciją, bet gali elgtis kaip signalo perdavėjai abipus komunikuojančių ląstelių. Manoma, kad ne visi eozinofilai pasižymi vienodomis adhezinėmis savybėmis ir priklausomai nuo to gali skirtis savo atliekamomis funkcijomis. Taip pat dėl adhezijos per paviršiaus integrinus eozinofilai yra ne tik užlaikomi plaučių audiniuose greta struktūrinių ląstelių, bet gali pakisti ir jų aktyvumas.Geresnis supratimas apie eozinofilų adhezinių savybių svarbą padėtų pritaikyti integrinų arba jų ligandų blokavimą specifiniais antikūnais ir taip valdyti poveikį kvėpavimo takų struktūriniams pokyčiams sergantiesiems astma. Tyrimo tikslas – įvertinti eozinofilų adhezinių savybių svarbą bronchų lygiųjų raumenų (BLR) ląstelių proliferacijai sergantiesiems astma. Tyrimo metodai. Į tyrimą įtraukti septyni naujai diagnozuota astma sergantys pacientai, kurie dar negydyti gliukokortikoidais, ir šeši nerūkantys sveiki asmenys. Eozinofilai iš tiriamųjų periferinio kraujo buvo išskiriami naudojant centrifugavimą aukšto tankio Ficoll gradiente irmagnetinę separaciją. Buvo sudaromos individualiosios kombinuotos kultūros tarp nemirtingos žmogaus BLR ląstelių linijos ir išskirtų eozinofilų, pritaikant ląstelių santykį atitinkamai – 1:6, 1:3 bei 1:1,5 (37 500 BLR ląstelių bei 6 250, 12 500 ir 25 000 eozinofilų). Eozinofilų adhezinės savybės įvertintosmatuojant eozinofilų peroksidazės aktyvumą kombinuotose kultūrose. BLR ląstelių proliferacija vertinta praėjus 72 val. po kombinuotos kultūros sudarymo naudojant Alamaromėliometodą. Rezultatai.Taikant BLR ląstelių ir sergančiųjų astma eozinofilų santykį kombinuotoje kultūroje 1:6 ir 1:3, buvo gauta panaši prisitvirtinusių eozinofilų proporcija: 63,0±6,2 proc. ir 70,9±4,6 proc. nuo visų įpiltų eozinofilų. Padidinus įpiltų sergančiųjų astma eozinofilų skaičių iki santykio 1:1,5, nustatytas patikimas prisitvirtinusių eozinofilų proporcijos sumažėjimas iki 48,9±5,1 proc. (p<0,05), galimai dėl permažo prisitvirtinimui tinkamų vietų skaičiaus. Tuo tarpumatuojant sveikų asmenų eozinofilų adheziją, rezultatai visais atvejais išliko panašūs, atitinkamai – 45,0±4,1 proc., 48,7±5,7 proc. ir 49,5±3,4 proc. Panaši tendencija pastebėta vertinant ir eozinofilų poveikį BLR ląstelių proliferacijai. Sergančiųjų astma grupėje taikant santykį 1:6 ir 1:3, absoliutusis prisitvirtinusių eozinofilų skaičius kito, tačiau poveikis BLR proliferacijai išliko panašus (atitinkamai 13,0±4,1 proc. ir 14,4±2,2 proc. padidėjimas, p<0,05), lyginant su kontrolinių BLR ląstelių proliferacija be eozinofilų poveikio. Tuo tarpu padidinus eozinofilų kiekį iki santykio – 1:1,5, statistiškai patikimo poveikio proliferacijai nenustatyta. Sveikų asmenų grupėje, taikant santykį – 1:6 ir 1:3, patikimos įtakos BLR ląstelių proliferacijai nerasta, tačiau pa","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"120 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116375366","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}