Pulmonology and allergology最新文献

{"title":"FeNO diagnostinė vertė sergant sunkia astma","authors":"Virginija Šileikienė","doi":"10.37499/pia.1153","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1153","url":null,"abstract":"Heterogeninė astmos prigimtis ir variabilumas gana dažnai sukelia diagnostinių sunkumų. Astmos diagnostika buvo paremta klinikiniais simptomais, tačiau jie nėra specifiški ir, remiantis vien jais, galima tiek astmos hiperdiagnostika, tiek nepakankama diagnostika. Daug tikėtasi iš azoto oksido iškvepiamame ore (FeNO) tyrimo. Nors FeNO yra intensyviai tiriamas ir rekomenduojamas naudoti įvairių draugijų astmos diagnostikos ir gydymo gairėse, tačiau išlieka prieštaringai vertinamas. Pastaraisiais metais paskelbtos skirtingų autorių grupių sisteminės FeNO naudojimo sergantiesiems astma publikacijų apžvalgos klinikinėje praktikoje nerekomenduoja remtis FeNO tiriant suaugus į pacientą dėl astmos, vertinant gydymo poveikį arba ligos kontrolę [4–6]. Vis dėlto, prasidėjus biologinės terapijos erai, tikėtina, šis žymuo ras savo vietą klinikinėje praktikoje. Daugėjant sunkios astmos gydymo galimybių, FeNO gali būti naudingas, siekiant tiksliau nustatyti sunkios astmos fenotipą ir parenkant tinkamiausią taikinių terapiją.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-04-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134030079","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Antifosfolipidinis sindromas ir venų tromboembolija. Ar egzistuoja ryšys?","authors":"Edita Gasiūnienė, Ligita Pilkytė","doi":"10.37499/pia.1159","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1159","url":null,"abstract":"Antifosfolipidinis sindromas yra autoimuninė liga, kuriai būdingas antifosfolipidinių antikūnų formavimasis. Antifosfolipidinis sindromas gali pasireikšti įvairiais klinikiniais simptomais, įskaitant kraujagyslių trombozę ir (arba) nėštumo komplikacijas. Antifosfolipidinio sindromo dažnis yra apie 50 atvejų 100 000 asmenų. Tiksli sindromo patogenezė nežinoma. Siūlomi mechanizmai apima tai, kad antifosfolipidiniai antikūnai aktyvuoja endotelio ląsteles, monocitus ir trombocitus, taip skatindami audinių faktoriaus ir tromboksano A2 gamybą. Pirminei profilaktikai skiriamos mažos aspirino dozės. Šiuo metu standartinis trombozės gydymas yra ilgalaikis gydymas varfarinu arba kitu vitamino K antagonistu. Siekiant išvengti pasikartojančių akušerinių komplikacijų, taikomas gydymas mažų dozių aspirinu ir mažos molekulinės masės heparinu profilaktinėmis dozėmis. Taip pat svarstomas papildomas gydymas vitaminu D ir statinais.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"104 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-04-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124746096","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Tuberkuliozės mikrobiologinė diagnostika","authors":"Asta Vitkauskienė","doi":"10.37499/pia.1157","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1157","url":null,"abstract":"  Svarbiausias tuberkuliozės diagnostikos kriterijus yra Mycobacterium tuberculosis (M. tuberculosis) padermių ir jų atsparumo prieštuberkulioziniams vaistams nustatymas. Sėkmingam mikobakterijų išskyrimui iš tiriamosios medžiagos didelę reikšmę pirmiausia turi tinkamas mėginių paėmimas, saugojimas ir gabenimas. Mikroskopija negali pakeisti mikrokultūrų auginimo metodo, tačiau tai veiksmingas ir nebrangus būdas nustatyti visuomenei pavojingus užkrečiamus asmenis bei gydymo veiksmingumui stebėti. Fluorescencinis dažymo būdas dažniausiai naudojamas kaip atrankinis metodas nustatyti rūgščiai atsparioms bakterijoms (RAB). Visi tepinėliai, kuriuose matomas švytėjimas, turi būti papildomai dažomi modifikuotu CylioNilseno būdu. Mikobakterijų auginimui tinkamos standžiosios arba skystosios mitybos terpės. Skystosiose mitybos terpėse mikobakterijos auga geriau ir greičiau – mikobakterijų augimas dažniausiai matomas per dvi savaites, o standžiosiose mitybos terpėse tik per 3–6 savaites. Nukleorūgščių amplifikacijos metodu galima nustatyti M. tuberculosis komplekso ir daugelį atipinių mikobakterijų tiesiogiai iš apruoštos tiriamosios medžiagos per keletą valandų, kaip ir atsparumą rifampicinui ir izoniazidui, kurį lemia genų mutacijos. Mikobakterijų identifikacijai iš kultūros naudojamas skystosios chromatografijos metodas, kuris remiasi mikobakterijų ląstelės sienelės riebiųjų rūgščių analize. Nors fenotipiniai M. tuberculosis metodai vis dar išlieka auksiniu standartu, vis labiau populiarėja genotipo nustatymo metodai arba nukleorūgščių amplifikacija ir deoksiribonukleorūgščių (DNR) sekvenavimas bei restrikcinė fermentų analizė. M. tuberculosis komplekso mikobakterijų atsparumo prieštuberkulioziniams vaistams nustatymas ir rezultatų interpretavimas vykdomas remiantis galiojančiais tarptautiniais standartais (angl. The national Committee for Clinical laboratory Standards).","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"28 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-04-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128079190","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje dėl ekstrapulmoninės tuberkuliozės, klinikinių duomenų analizė","authors":"Dovilė Kazlauskienė, Greta Musteikienė","doi":"10.37499/pia.1162","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1162","url":null,"abstract":"  Tyrimo tikslas. Įvertinti pacientų, gydytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje dėl ekstrapulmoninės tuberkuliozės (EPTB), klinikinius duomenis. Metodika. Tyrime buvo analizuojamos pacientų, kurie buvo gydyti Romainių tuberkuliozės ligoninės EPTB skyriuje 2020–2021 m. ligos istorijos – 70 ligos atvejų. Pacientų gydymo stacionare ligos istorijos buvo atrinktos, naudojantis Kauno klinikų turima elektroninės sveikatos informacine sistema. Tyrimo metu išanalizuotos pacientų ligos istorijos ir surinkti duomenys: amžius, lytis, diagnozė, gretutinės ligos, ligos simptomai, simptomų trukmė, kontaktas su tuberkulioze (TB) sergančiuoju, žalingi įpročiai, tuberkulino mėginio rezultatai, diagnozės nustatymo metodai, taikytas gydymas, gydymo rezultatai. Rezultatai. Analizuoti 70 pacientų, sirgusių EPTB, ligos atvejai. Tiriamieji – 20–91 metų amžiaus 33 vyrai ir 37 moterys. Daugiausia pacientų gydyta dėl inkstų (27 pacientai, 38,6 proc.) ir stuburo (27 pacientai, 38,6 proc.) TB. Inkstų TB moterys sirgo dažniau (19 pacienčių, 70,4 proc.) nei vyrai (aštuoni pacientai, 29,6 proc.). Vyrai dažniau (17 pacientų, 63,0 proc.) nei moterys (10 pacienčių, 37,0 proc.) sirgo stuburo TB. 84 proc. pacientų nežinojo turėję kontaktą su sergančiuoju TB. Gretutinės ligos buvo nustatytos 87,1 proc. pacientų. Tuberkulino mėginys buvo atliktas 64,3 proc. pacientų ir 72 proc. jų buvo nustatytas teigiamas. EPTB diagnozė dažniausiai buvo nustatyta vaizdiniais tyrimo metodais (51,9 proc.), histologiškai – 2,9 proc, bakteriologiškai – 18,6 proc., kliniškai – 5,7 proc. Invaziniai gydymo metodai (šlapimtakių stentavimas ir kitos chirurginės intervencijos) taikyti 11,4 proc. pacientų. Visiems pacientams buvo skiriamas prieštuberkuliozinis gydymas, 95,7 proc. pacientų pasveiko. Išvados. Daugiausia pacientų gydyta dėl inkstų ir stuburo TB. Inkstų TB moterys sirgo dažniau nei vyrai, stuburo TB dažniau pasireiškė vyrams. EPTB diagnozė dažniausiai buvo nustatyta vaizdiniais tyrimo metodais. Visiems pacientams buvo skiriamas prieštuberkuliozinis gydymas, o invaziniai gydymo metodai taikyti nedaugeliui","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"21 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-04-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124416535","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Kriobiopsijos ir vaizdo torakoskopijos vertė, diagnozuojant intersticines plaučių ligas","authors":"Ernestas Rinkevičius, Marius Žemaitis","doi":"10.37499/pia.1164","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1164","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Nustatyti bei palyginti plaučių kriobiopsijos ir vaizdo torakoskopijos (VATS) biopsijos vertę, diagnozuojant intersticines plaučių ligas. Tyrimo metodika. Retrospektyvioji pacientų, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2013–2021 m. įtarta intersticinė plaučių liga ir atlikta plaučių kriobiopsija arba VATS biopsija, ligos istorijų duomenų analizė. Tyrimo rezultatai. Tiriamųjų imtį sudarė 48 pacientai, kuriems Kauno klinikose 2013–2021 m. įtarta intersticinė plaučių liga ir atlikta plaučių kriobiopsija arba VATS biopsija. Iš viso buvo atliktos 22 (45,8 proc.) plaučių kriobiopsijos ir 26 (54,2 proc.) VATS biopsijos. Tiriamieji – 26 vyrai ir 22 moterys, jų amžiaus vidurkis buvo 60,7 ± 10,1 metų. Rūkančių tiriamųjų buvo 13 (27,1 proc.), metusių rūkyti – 8 (16,7 proc.). Vidutinė rūkymo trukmė buvo 22,97 ± 15,13 pakme- čių. Kontaktas su kenksmingais aplinkos veiksniais buvo nustatytas 21 (43,8 proc.) pacientui. Dažniausi histologinio tyrimo atsakymai po kriobiopsijos buvo įprastinė intersticinė pneumonija (ĮIP) (22,7 proc.) ir nespecifinė intersticinė pneumonija (22,7 proc.), o atlikus VATS biopsiją – ĮIP (30,7 proc.) ir nenekrotizuojantis granulomatozinis susirgimas (19,2 proc.). Plaučių kriobiopsijos informatyvumas, diagnozuojant intersticines plaučių ligas, buvo 77,3 proc., o VATS biopsijos – 88,5 proc. ir statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Pacientams, kuriems buvo atlikta kriobiopsija, 4,5 proc. pasireiškė pneumotoraksas ir 4,5 proc. kraujavimas. VATS biopsijos vienintelė komplikacija – infekcija, kuri pasireiškė 11,5 proc. tiriamųjų. Išvados. Šio tyrimo metu nustatyta, kad kriobiopsijos vertė, diagnozuojant IPL, prilygsta auksiniam standartui – VATS biopsijai. Vertinant procedūrų saugumą, komplikacijų dažnis tarp kriobiopsijos ir VATS statistiškai reikšmingai nesiskyrė.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-04-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129368418","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Mirusiųjų nuo pirmą kartą nustatytos plaučių tuberkuliozės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje analizė","authors":"Greta Musteikienė, Jurgita Zaveckienė, Diana Barkauskienė, Skaidrius Miliauskas","doi":"10.37499/pia.1161","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1161","url":null,"abstract":"  Įvadas. Taikant rekomenduojamą jautrios vaistams tuberkuliozės (TB) gydymą, apie 85 proc. atvejų TB gali būti sėkmingai išgydoma. Kai nustatoma daugeliui vaistų atspari TB (DVA–TB), sėkmingos gydymo baigties tikimybė mažesnė. Vis tik nustatyta, kad TB gydymo baigtis gali lemti ne tik atsparumas vaistams, bet ir įvairios kitos priežastys, tokios kaip gretutinės ligos, socialiniai veiksniai arba TB išplitimas. Tyrimo tikslas. Įvertinti, kokie galimi rizikos veiksniai buvo nustatyti ir galėjo turėti įtakos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filiale Romainių tuberkuliozės ligoninėje gydomų plaučių TB sergančių pacientų mirčiai. Metodai. Šiame tyrime buvo kviečiami dalyvauti visi hospitalizuoti į Romainių TB ligoninę nuo 2016 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. pacientai, kuriems bakteriologiškai patvirtinta plaučių TB, nustatyta pirmą kartą gyvenime, ir kurie neturėjo kitų gretutinių ligų. Prieš pradedant gydymą, pacientai užpildė Šv. Jurgio ligoninės kvėpavimo klausimyną (angl. St. George’s Respiratory Questionnaire, SGRQ), patikslinta anamnezė, įvertinti žalingi įpročiai ir socialiniai veiksniai, atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, ištirtos C reaktyviojo baltymo (CRB), albumino, vitamino D koncentracijos kraujyje. Pagal validuotą skalę patyręs gydytojas radiologas apskaičiavo plaučių pažeidimo balus. Tyrime vertintos dvi pacientų grupės: sėkmingai išgydyti ir mirę pacientai. Statistinė analizė atlikta, naudojant „SPSS v.23.0 Statistical Package for the Social Sciences“ (Chicago, IL, JAV). Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai statistinis patikimumas (p) buvo mažiau nei 0,05. Rezultatai. Išanalizuoti 107 pacientai: 93 buvo sėkmingai išgydyti, 14 patyrė gydymo nesėkmę (nutrauktas gydymas (7) arba mirtis (7). Penki mirę pacientai priklausė vaistams jautrios TB, vienas – keliems vaistams atsparios, vienas – DVA–TB grupei. Šeši iš septynių mirusių pacientų mirė per pirmą gydymo mėnesį. Lyginant pacientų grupes, mirusiųjų grupėje nustatyta reikšmingai blogesnė gyvenimo kokybė ir sveikatos vertinimas, vyresnis amžius, didesnė CRB koncentracija kraujyje, didesnis rentgeninis plaučių TB išplitimas; mažesnė albumino, vitamino D koncentracija kraujyje, mažesnis kūno masės indeksas (KMI). Apibendrinimas. TB sukeltos mirtys dažniausiai įvyko per pirmąjį gydymo mėnesį. Didelis radiologinis išplitimas, didelė CRB koncentracija, mažas KMI ir maža albumino koncentracija, būdingi mirusių pacientų grupei, gali būti vertinami kaip ilgai nenustatytos ir negydytos TB požymiai.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-04-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125224468","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Nintedanibas veiksmingai lėtina FVC mažėjimą gydant sergančiuosius idiopatine plaučių fibroze, kitomis progresuojančiomis fibrozuojančiomis intersticinėmis plaučių ligomis bei su sistemine skleroze susijusia intersticine plaučių liga","authors":"Kristina Biekšienė","doi":"10.37499/pia.1024","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1024","url":null,"abstract":"Nintedanibas – tai priešfibrozinis vaistas, viduląstelinis tirozino kinazės receptorių inhibitorius. Nintedanibas patvirtintas idiopatinės plaučių fibrozės, kitų progresuojančių fibrozuojančių intersticinių plaučių ligų ir su sistemine skleroze susijusios intersticinės plaučių ligos gydymui. Nintedanibas veiksmingai sulėtino gyvybinės plaučių talpos mažėjimą gydant šias plaučių ligas ir toks poveikis buvo ilgalaikis.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"6 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128442761","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Kontaktinė alergija augalinės kilmės alergenams: odos lopo mėginių su Europos bazinės serijos alergenais šešerių metų tyrimų analizė","authors":"Julija Žemaitytė, Kotryna Linauskienė, Laura Malinauskienė","doi":"10.37499/pia.1021","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1021","url":null,"abstract":"Įvadas. Augalai – tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, o augaliniai produktai tampa vis plačiau naudojami modernioje visuomenėje. Tačiau neretai augalinės medžiagos sukelia kontaktinį įsijautrinimą, kurio klinikinė išraiška – alerginis kontaktinis dermatitas. Alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingi nespecifiniai odos išbėrimai, tad diagnozei pagrįsti, alergenui nustatyti indikuotina atlikti odos lopo testą. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti kontaktinės alergijos augaliniams Europos bazinės serijos alergenams dažnių pokyčius 2015–2020 m. ir aptarti tiriamųjų demografinius ir klinikinius savitumus. Metodai. Į tyrimą įtraukti 1 970 dermatitu sergantieji, kuriems Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atlikti odos lopo mėginiai Europos bazinės serijos alergenais. Rezultatai. 2015–2020 m. bendras kontaktinio įsijautrinimo dažnis Europos bazinės serijos alergenams siekė 55,22 proc. tarp dermatitu sergančių tiriamųjų. Įsijautrinimas augalinėms medžiagoms buvo didžiausias 2018 m., kai siekė 14,21 proc. Sensibilizacija Peru balzamui patvirtinta 7,05 proc., kanifolijai – 4,56 proc., seskviterpeno laktonų mišiniui – 0,81 proc. Įsijautrinimas augaliniams alergenams moterims pasireiškė 84,89 proc. patvirtintų kontaktinės alergijos atvejų. Sergantiesiems gretutinėmis alerginėmis ligomis kontaktinė alergija augaliniams alergenams patvirtinta 33,06 proc. atvejų. Dažniausiai įsijautrinimas augaliniams alergenams pasireiškė 30–39 metų amžiaus grupėje (27,02 proc.). Veido dermatitas nustatytas 40,81 proc., rankų – 25,30 proc., kojų – 6,12 proc. atvejų. Apibendrinimas. Kontaktinė alergija augaliniams alergenams statistiškai reikšmingai dažniau patvirtinama moterims ir esant atopinei anamnezei. Įsijautrinimo kanifolijai dažnis su amžiumi statistiškai reikšmingai mažėja. Dažniausia pirminė augalinių medžiagų sukelto alerginio kontaktinio dermatito sritis – veido oda. Įsijautrinimo dažnis Europos bazinės serijos alergenams – 55,22 proc., augalinėms medžiagoms – 11,55 proc. Dažnių pokyčiai 2015–2020 m. statistiškai nereikšmingi.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"126 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124472243","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Išplitusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio, kuomet nustatyta neigiama PD-L1 raiška navikiniame audinyje, pirmaeilis gydymas pembrolizumabu kartu su chemoterapija","authors":"Jurgita Matulionė","doi":"10.37499/pia.1027","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1027","url":null,"abstract":"Navikai gamina baltymą, vadinamą programuotos ląstelių žūties baltymo ligandu (PD-L1), kuris sąveikauja su organizmo imuninėmis ląstelėmis ir užkerta kelią imuniniam atsakui prieš vėžį. Imuninės kontrolės taško inhibitoriai, tokie kaip pembrolizumabas, prisijungia prie programuotos ląstelės žūties baltymo (PD-1) receptoriaus ir blokuoja jo sąveiką su ligandais PD-L1 ir PD-L2 bei aktyvina imuninį atsaką. Pembrolizumabas yra pirmasis PD-1 inhibitorius, patvirtintas išplitusio arba metastazavusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (NSLPV) monoterapijai, kuomet navikiniame audinyje nustatyta didelė PD-L1 raiška. Pembrolizumabą skiriant kartu su chemoterapija, kuri gali stimuliuoti priešvėžinį imuninį atsaką, jo veiksmingumas nepriklauso nuo PD-L1 raiškos navikiniame audinyje. Tyrimai parodė, kad pembrolizumabas ir chemoterapija lemia geresnį sergančiųjų su išplitusiu arba metastazavusiu NSLPV atsaką ir išgyvenamumą, lyginant su gydymu vien chemoterapija, esant neigiamai PD-L1 raiškai, ir yra pirmosios eilės gydymo standartas sergantiesiems išplitusiu arba metastazavusiu NSLPV, neatsižvelgiant į PD-L1 raišką.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123509256","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"ROS1 teigiamo nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo entrektinibu veiksmingumas ir saugumas","authors":"Skaidrius Miliauskas","doi":"10.37499/pia.1022","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.1022","url":null,"abstract":"Genų pertvarkymai, paveikiantys ROS1 receptoriaus tirozino kinazę, gali sąlygoti nuolat aktyvių sulietų onkoproteinų atsiradimą. ROS1 suliejimai (angl. fusions) randami esant įvairiems navikams ir būna 1–2 proc. nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio (NSLPV) atvejų. Nustačius ROS1 teigiamą NSLPV, iki 40 proc. pažengusios ligos atvejų aptinkamos centrinės nervų sistemos (CNS) metastazės. Entrektinibas yra patvirtintas tirozino kinazės inhibitorius ROS1 teigiamam NSLPV gydyti. Straipsnyje pateikiami atnaujinti integruoti klinikinių tyrimų ALKA-372-001, STARTRK-1 ir STARTRK-2 duomenys, į kuriuos įtraukti 168 sergantieji ROS1 teigiamu NSLPV ir dar negydyti pacientai. Vidutinis išgyvenamumo stebėsenos laikotarpis buvo 29,1 mėn. (interkvartilinis intervalas 21,8–35,9). Objektyvaus atsako dažnis buvo 68 proc. (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 60,2–74,8); vidutinė atsako trukmė – 20,5 mėn. Vidutinis išgyvenamumas be ligos progresavimo buvo 15,7 mėn., o vidutinis bendrasis išgyvenamumas – 47,8 mėn. 25 pacientams su išmatuojamomis CNS metastazėmis objektyvus intrakranijinio atsako dažnis buvo 80 proc. (95 proc PI: 59,3–93,2), vidutinė intrakranijinio atsako trukmė buvo 12,9 mėn., vidutinis išgyvenamumas be ligos progresavimo – 8,8 mėn. Tarp 18 pacientų, kuriems, gydant krizotinibu, liga progresavo tik CNS, toliau gydant entrektinibu, dviem atvejais pasiektas dalinis atsakas (11 proc.), o keturiais – stabili liga (22 proc.). Šios kohortos septynių pacientų subgrupėje vienam pacientui (14 proc.) buvo fiksuotas dalinis objektyvus intrakranijinis atsakas. Entrektinibas yra veiksmingas vaistas, leidžiantis prailginti išgyvenamumą, esant ROS1 teigiamam NSLPV. Pacientams, kuriems, gydant krizotinibu, liga progresavo tik CNS, vaisto veikimas buvo nepakankamai veiksmingas.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"48 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129216916","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}