Kontaktinė alergija augalinės kilmės alergenams: odos lopo mėginių su Europos bazinės serijos alergenais šešerių metų tyrimų analizė

Abstract

Įvadas. Augalai – tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, o augaliniai produktai tampa vis plačiau naudojami modernioje visuomenėje. Tačiau neretai augalinės medžiagos sukelia kontaktinį įsijautrinimą, kurio klinikinė išraiška – alerginis kontaktinis dermatitas. Alerginiam kontaktiniam dermatitui būdingi nespecifiniai odos išbėrimai, tad diagnozei pagrįsti, alergenui nustatyti indikuotina atlikti odos lopo testą. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti kontaktinės alergijos augaliniams Europos bazinės serijos alergenams dažnių pokyčius 2015–2020 m. ir aptarti tiriamųjų demografinius ir klinikinius savitumus. Metodai. Į tyrimą įtraukti 1 970 dermatitu sergantieji, kuriems Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atlikti odos lopo mėginiai Europos bazinės serijos alergenais. Rezultatai. 2015–2020 m. bendras kontaktinio įsijautrinimo dažnis Europos bazinės serijos alergenams siekė 55,22 proc. tarp dermatitu sergančių tiriamųjų. Įsijautrinimas augalinėms medžiagoms buvo didžiausias 2018 m., kai siekė 14,21 proc. Sensibilizacija Peru balzamui patvirtinta 7,05 proc., kanifolijai – 4,56 proc., seskviterpeno laktonų mišiniui – 0,81 proc. Įsijautrinimas augaliniams alergenams moterims pasireiškė 84,89 proc. patvirtintų kontaktinės alergijos atvejų. Sergantiesiems gretutinėmis alerginėmis ligomis kontaktinė alergija augaliniams alergenams patvirtinta 33,06 proc. atvejų. Dažniausiai įsijautrinimas augaliniams alergenams pasireiškė 30–39 metų amžiaus grupėje (27,02 proc.). Veido dermatitas nustatytas 40,81 proc., rankų – 25,30 proc., kojų – 6,12 proc. atvejų. Apibendrinimas. Kontaktinė alergija augaliniams alergenams statistiškai reikšmingai dažniau patvirtinama moterims ir esant atopinei anamnezei. Įsijautrinimo kanifolijai dažnis su amžiumi statistiškai reikšmingai mažėja. Dažniausia pirminė augalinių medžiagų sukelto alerginio kontaktinio dermatito sritis – veido oda. Įsijautrinimo dažnis Europos bazinės serijos alergenams – 55,22 proc., augalinėms medžiagoms – 11,55 proc. Dažnių pokyčiai 2015–2020 m. statistiškai nereikšmingi.