EUREKA: Health Sciences最新文献

{"title":"SLAUGYTOJŲ PROFESINIS PERDEGIMAS COVID-19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU","authors":"Rasa Bliūdžiūtė, Ugnė Norvaišaitė, Olga Meščeriakova","doi":"10.35988/sm-hs.2023.218","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.218","url":null,"abstract":"COVID-19 pandemijos laikotarpiu bene 60,0 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų sudarė slaugytojai. Dirb­dami COVID-19 infekcijos aplinkybėmis, slaugytojai patyrė psichologinę įtampą, kuri mažino jų veiklos pro­duktyvumą ir didino klinikinės praktikos klaidų riziką. Tyrimo tikslas. Nustatyti chirurgijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo paplitimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Metodika. 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) anoniminės anketinės apklausos būdu ap­klausta 113 slaugytojų (atsako dažnis – 86,9 proc.). Hi­potezėms apie požymių priklausomybę tikrinti taikyti chi kvadrato (χ²) ir z kriterijai. Skirtumai tarp požymių statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Išvados. Pandemijos metu 54,3 proc. respondentų jautė padidėjusį nerimą, 50,0 proc. slaugytojų jautėsi psicho­logiškai išsekę, tiek pat respondentų tapo mažiau fiziškai aktyvūs. Pagrindiniai stresoriai pandemijos protrūkio metu darbo aplinkoje buvo baimė užkrėsti artimuosius (30,1 proc.) ir baimė užsikrėsti COVID-19 (21,2 proc.). Nors 31,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų patyrė aukštą emocinį išsekimą, tačiau tik 5,3 proc. patyrė aukštą depersonalizaciją. Aukštus asmeninius pande­minio laikotarpio pasiekimus nurodė 74,3 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935157","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"DIAFRAGMĄ APSAUGANTI DIRBTINĖS PLAUČIŲ VENTILIACIJOS STRATEGIJA","authors":"Jonas Daktaras","doi":"10.35988/sm-hs.2023.256","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.256","url":null,"abstract":"Dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV) yra gyvybiškai svar­bus kritinės būklės pacientų gydymo būdas, po kurio gali pasireikšti DPV sukelta diafragmos disfunkcija (DPVSDD) – dažna ir rimta komplikacija. DPVSDD yra susijusi su padidėjusiu sergamumu, mirtingumu ir ilgesniu buvimu ligoninėje. Diafragmą apsaugančios DPV strategijos yra skirtos sumažinti disfunkcijų dažnį ir pagerinti pacientų gydymo baigtį. Šios strategijos ap­ima kvėpuojamojo tūrio ribojimą, ventiliacijos režimų reguliavimą ir spontaninio kvėpavimo palaikymą. Vis dar trūksta bendro specialistų sutarimo dėl optimalaus apsaugos metodo konkrečioms pacientų grupėms. Lite­ratūros apžvalgos tikslas – apžvelgti esamus duomenis apie diafragmą apsaugančias DPV strategijas ir jų įtaką sunkios būklės pacientų gydymo baigčiai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"153 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935243","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"VAISIAUS ALKOHOLINIS SINDROMAS LIETUVOJE IR PASAULYJE","authors":"Gabrielė Vasiliauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.244","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.244","url":null,"abstract":"Vaisiaus alkoholinis sindromas yra sutrikimas, atsiran­dantis dėl etanolio poveikio nėštumo metu. Šis sutriki­mas turi simptomų, kurie sunkina žmogaus gyvenimą. Alkoholio vartojimas yra labai paplitęs tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Tyrimo tikslas – įvertinti ir išanalizuoti mokslinėje lite­ratūroje pateikiamus duomenis apie vaisiaus alkoholinio sindromo paplitimą Lietuvoje ir pasaulyje.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"34 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933731","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"MAISTO BALTYMŲ SUKELTAS ENTEROKOLITO SINDROMAS: SUNKIAI ATPAŽĮSTAMA IR NEPAKANKAMAI DIAGNOZUOJAMA LIGA","authors":"Rūta Požerskytė, Neringa Stirbienė, Ingrida Vaitkevičė, Ieva Adomaitė, Vilma Marčiukaitienė, Odilija Rudzevičienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.263","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.263","url":null,"abstract":"Maisto baltymų sukeltas enterokolito sindromas (MB­SES) yra nuo IgE nepriklausoma liga, pasireiškianti pa­sikartojančiu, užsitęsusiu vėmimu, kuris prasideda pra­ėjus 1-4 valandoms po alergeno suvartojimo. Vėliau gali prasidėti viduriavimas, sunkiais atvejais galima letargija, hipotonija, hipotenzija, acidemija ir methemoglobuline­mija. MBSES paprastai pasireiškia pirmaisiais gyvenimo metais, nors vis dažniau diagnozuojamas ir vyresniame amžiuje. Kūdikiams ir mažiems vaikams MBSES daž­niausiai sukelia pienas ir sojos baltymai, o vyresniems vaikams ir suaugusiems − žuvys ir vėžiagyviai, nors vis daugiau tyrimų rodo, kad ryžiai, avižos, kiaušiniai taip pat gali būti MBSES provokuojantys maisto produktai. Tyrimo tikslas − apžvelgti mokslinę literatūrą, kurioje nagrinėjama MBSES epidemiologija, etiopatogenezė, klinika, diagnostika, diferencinė diagnostika, gydymas ir aprašyti klinikinius atvejus. Tyrimo medžiaga ir metodai. Literatūros paieška atlikta naudojantis PubMed, Science Direct ir kitomis duo­menų bazėmis. Naudoti raktažodžiai anglų kalba: „ food protein-induced enterocolitis syndrome“ (liet. maisto baltymų sukeltas enterokolito sindromas). Perskaičius santraukas, atrinkti tinkamiausi straipsniai literatūros apžvalgai. Aprašant MBSES, buvo naudojami tik nau­jesni nei 20 m. senumo moksliniai straipsniai ir klinikinių atvejų publikacijos. Tyrimo rezultatai. Ligos diagnostika komplikuota. MB­SES nustatomas remiantis anamneze, klinikiniais simpto­mais ir jų išnykimu, kai maisto produktas eliminuojamas iš dietos. Jei diagnozė neaiški, galima atlikti provokacinį oralinį mėginį su simptomus sukeliančiu maisto pro­duktu. MBSES gydymas susideda iš eliminacinės dietos ir skubiosios pagalbos (rehidracija, antiemetikai). Sie­kiant įvertinti toleranciją MBSES sukeliančiam maisto produktui, svarbu reguliariai atlikti POM. Straipsnyje pristatomi klinikiniai atvejai iliustruoja pieno ir kieto maisto sukelto MBSES klinikinį pasireiškimą, diagnos­tiką, gydymą ir rekomendacijas pacientams. Tyrimo re­zultatai patvirtina bendros informacijos apie MBSES poreikį vaikų ligų ir šeimos gydytojams bei kitiems spe­cialistams, kad jie greičiau įtartų, atpažintų šį sindromą ir nusiųstų pacientą vaikų alergologui patvirtinti diagnozę ir stebėti būklę. Išvados. MBSES nėra toks retas susirgimas, kaip buvo manoma anksčiau. Jį gali sukelti bet koks maisto produk­tas. MBSES yra nuo IgE nepriklausoma maisto alergija. Pasireiškiantys simptomai yra nespecifiniai ir nėra tipiški alerginei ligai. Sindromo diagnostika yra sudėtinga ir komplikuota. Teisingos diagnozės nustatymas neretai užtrunka nuo 4 iki 7 mėnesių. Siekiant paankstinti šio sindromo diagnostiką, svarbu tenkinti sveikatos specialistų informacijos sklaidos apie MBSES poreikį. Gy­dymas – eliminacinė dieta ir skubioji pagalba ūminio MBSES atveju.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"153 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933779","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"DVIKALBYSTĖS IR DEMENCIJOS RYŠYS: NEUROLOGINIAI MECHANIZMAI, STIPRINANTYS KOGNITYVINĮ REZERVĄ","authors":"Lukas Ragauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.235","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.235","url":null,"abstract":"Senėjančioje visuomenėje daugėja demencija sergančių asmenų. Demencija – tai sindromas, kurio pagrindinės priežastys yra Alzheimerio liga, kraujagyslinė, fronto­temporalinė demencijos ir demencija su Lewy kūneliais. Šis sindromas pasireiškia progresuojančiu įgytų kogni­tyvinių funkcijų sutrikimu, sutrikdančiu kasdienę veiklą. Šiuo metu nėra efektyvaus farmakologinio demencijos gydymo metodo, todėl bandoma ieškoti nefarmakolo­ginių būdų pagerinti pacientų kognityvines funkcijas. Nustatyta, kad vienas iš kognityvinį rezervą didinan­čių veiksnių yra dvikalbystė, nes ji reikalauja didesnio įvairių smegenų sričių aktyvumo. Dvikalbiai asmenys turi didesnį kognityvinį rezervą, jiems demencija pasi­reiškia vėliau.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"123 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935227","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"ŠIZOFRENIJA SERGANČIOS PACIENTĖS SAVIŽUDIŠKO ELGESIO RAIŠKA. ATVEJO ANALIZĖ","authors":"Indrė Daubarytė, Evelina Stukaitė, Aida Kunigėlienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.224","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.224","url":null,"abstract":"Straipsnyje aprašomas 30 metų moters, sergančios para­noidine šizofrenija ir turinčios polinkį į savižudišką el­gesį, klinikinis atvejis. Elgesys pakito nuo 13 metų. Ji tapo agresyvi, demonstratyvi, konfliktiška, dažnai elg­davosi ekscentriškai, grasindavo nužudysianti. 15 metų pirmą kartą stacionarizuota į psichiatrijos ligoninę dėl savęs žalojimo ir suicidinių minčių. Nustatyta šizotipinio sutrikimo diagnozė, skirtas medikamentinis gydymas. Pablogėjus psichikos būsenai, atsiradus klausos ir re­gos haliucinacijų, pacientė į psichiatrijos kliniką stacio­narizuota antrą kartą, nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Dėl psichomotorinio sujaudinimo, elgesio neadekvatumo, nuotaikos nepastovumo bei suicidinių tendencijų psichiatrijos klinikoje daug kartų gydyta pa­kartotinai įvairiais vaistų deriniais. Dabartinė pacientės hospitalizacija – penkiolikta, indikacija – bandymas nu­sižudyti išgėrus didelį kiekį medikamentų.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"21 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935228","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"ANTIOKSIDANTŲ VAIDMUO BEI ĮTAKA REUMATOIDINIAM ARTRITUI IR POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMUI","authors":"Miglė Paškevičienė, Ieva Petrauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.260","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.260","url":null,"abstract":"Nuo seno žinoma antioksidantų nauda gyviems organiz­mams. Jie slopina uždegimus, lėtina senėjimo procesus, kovoja su laisvųjų radikalų sukeliamu oksidaciniu stresu ir net mažina lėtinių, autoimuninių bei onkologinių ligų riziką. Atliktoje mokslinės literatūros apžvalgoje patei­kiama naujausia informacija apie antioksidantų vaidmenį reumatoidiniam artritui ir policistinių kiaušidžių sindro­mui, įtaką jų pasireiškimui.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935238","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"HORTONO LIGA: PATOGENEZĖ, KLINIKINIAI POŽYMIAI IR GYDYMAS","authors":"Laurynas Kacevičius, Vida Iržikevičienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.228","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.228","url":null,"abstract":"Hortono liga (gigantinių ląstelių arteritas) yra labiausiai paplitęs stambiųjų kraujagyslių vaskulitas, įprastai ste­bimas vyresniems nei 50 metų pacientams. Ligos papli­timas didžiausias Šiaurės Europos regione ir tarp iš šio regiono kilusių asmenų. Sergantieji Hortono liga dažnai patiria galvos skausmą, galvos srities odos jautrumą ir žandikaulio klaudikacijas. Nustačius šią patologiją, paci­entus rekomenduojama skubiai gydyti didelėmis steroidų dozėmis, kol diagnozė bus aiškiai nustatyta arba paneigta. Liga gali greitai progresuoti ir sąlygoti negrįžtamą regė­jimo praradimą. Diagnozei, be laboratorinių tyrimų, dar rekomenduojama atlikti smilkininės arterijos biopsiją. Vaizdo radiologiniai tyrimai – KT, MRT, UG taip pat gali būti pravartūs. Patologija gydoma gliukokortikoi­dais ar kitais imunosupresiniais medikamentais, kurie dažniausiai vartojami siekinat sumažinti kumuliacines steroidų dozes.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"177 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935259","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"POMENOPAUZINĖ OSTEOPOROZĖ. MEDIKAMENTINIS IR NEMEDIKAMENTINIS GYDYMAS","authors":"Gabrielė Ražukaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.236","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.236","url":null,"abstract":"Visoms moterims po menopauzės tikslinga įvertinti rizi­kos veiksnius ir rekomenduoti nemedikamentinį gydymą: pakankamą baltymų, kalcio ir vitamino D vartojimą, re­guliarą fizinę veiklą, tabako ir alkoholio vengimą. Mote­rims, turinčioms didelę osteoporozės riziką, kurių kaulų mineralinis tankis yra mažas ir turinčioms kitų rizikos veiksnių, siekiant išvengti kaulų rezorbcijos, galima tai­kyti ir medikamentinius gydymo būdus. Medikamentinio gydymo variantai gali būti estrogenų agonistų ir (arba) antagonistų, bisfosfonatų, RANK ligandų inhibitorių, paratiroidinio hormono receptorių agonistų ir sklerostino inhibitorių preparatai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933739","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"MOTINOS VIRUSINĖS INFEKCIJOS ĮTAKA VAISIAUS NERVINĖS SISTEMOS VYSTYMUISI","authors":"Gabrielė Ražukaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.249","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.249","url":null,"abstract":"Nėštumo metu į gimdą patekusios virusinės infekcijos gali sukelti prenatalinius ir postnatalinius neurologinius raidos sutrikimus. Virusai veikia sveikatą tiesiogiai in­fekuodami šeimininko ląsteles arba sukeldami imuninį atsaką, intrauterinį uždegimą. Tokie virusai, kaip gripo, citomegalo, o dabar ir SARS-CoV-2 kelia naują susirū­pinimą dėl motinos ir vaisiaus bei naujagimio sveikatos. Dar svarbiau yra tai, kad nustatyta, jog virusinės infek­cijos nėštumo metu dažnai lemia vaisiaus smegenų vys­tymosi defektus. Manoma, kad infekcijos sukelta stipri motinos imuninė aktyvacija yra pagrindinis veiksnys, lemiantis patologinį vaisiaus smegenų vystymąsi, dėl kurio atsiranda ilgalaikių sutrikimų, tokių kaip šizofre­nija, autizmo spektro sutrikimai, depresija, cerebrinis paralyžius ir epilepsija, rizika.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"11 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934964","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}