Rasa Bliūdžiūtė, Ugnė Norvaišaitė, Olga Meščeriakova
{"title":"科维德-19 大流行期间护士的职业倦怠","authors":"Rasa Bliūdžiūtė, Ugnė Norvaišaitė, Olga Meščeriakova","doi":"10.35988/sm-hs.2023.218","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"COVID-19 pandemijos laikotarpiu bene 60,0 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų sudarė slaugytojai. Dirbdami COVID-19 infekcijos aplinkybėmis, slaugytojai patyrė psichologinę įtampą, kuri mažino jų veiklos produktyvumą ir didino klinikinės praktikos klaidų riziką. Tyrimo tikslas. Nustatyti chirurgijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo paplitimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Metodika. 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) anoniminės anketinės apklausos būdu apklausta 113 slaugytojų (atsako dažnis – 86,9 proc.). Hipotezėms apie požymių priklausomybę tikrinti taikyti chi kvadrato (χ²) ir z kriterijai. Skirtumai tarp požymių statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Išvados. Pandemijos metu 54,3 proc. respondentų jautė padidėjusį nerimą, 50,0 proc. slaugytojų jautėsi psichologiškai išsekę, tiek pat respondentų tapo mažiau fiziškai aktyvūs. Pagrindiniai stresoriai pandemijos protrūkio metu darbo aplinkoje buvo baimė užkrėsti artimuosius (30,1 proc.) ir baimė užsikrėsti COVID-19 (21,2 proc.). Nors 31,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų patyrė aukštą emocinį išsekimą, tačiau tik 5,3 proc. patyrė aukštą depersonalizaciją. Aukštus asmeninius pandeminio laikotarpio pasiekimus nurodė 74,3 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"SLAUGYTOJŲ PROFESINIS PERDEGIMAS COVID-19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU\",\"authors\":\"Rasa Bliūdžiūtė, Ugnė Norvaišaitė, Olga Meščeriakova\",\"doi\":\"10.35988/sm-hs.2023.218\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"COVID-19 pandemijos laikotarpiu bene 60,0 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų sudarė slaugytojai. Dirbdami COVID-19 infekcijos aplinkybėmis, slaugytojai patyrė psichologinę įtampą, kuri mažino jų veiklos produktyvumą ir didino klinikinės praktikos klaidų riziką. Tyrimo tikslas. Nustatyti chirurgijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo paplitimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Metodika. 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) anoniminės anketinės apklausos būdu apklausta 113 slaugytojų (atsako dažnis – 86,9 proc.). Hipotezėms apie požymių priklausomybę tikrinti taikyti chi kvadrato (χ²) ir z kriterijai. Skirtumai tarp požymių statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Išvados. Pandemijos metu 54,3 proc. respondentų jautė padidėjusį nerimą, 50,0 proc. slaugytojų jautėsi psichologiškai išsekę, tiek pat respondentų tapo mažiau fiziškai aktyvūs. Pagrindiniai stresoriai pandemijos protrūkio metu darbo aplinkoje buvo baimė užkrėsti artimuosius (30,1 proc.) ir baimė užsikrėsti COVID-19 (21,2 proc.). Nors 31,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų patyrė aukštą emocinį išsekimą, tačiau tik 5,3 proc. patyrė aukštą depersonalizaciją. Aukštus asmeninius pandeminio laikotarpio pasiekimus nurodė 74,3 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų.\",\"PeriodicalId\":11966,\"journal\":{\"name\":\"EUREKA: Health Sciences\",\"volume\":\"17 1\",\"pages\":\"0\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2023-10-01\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"EUREKA: Health Sciences\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.218\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"EUREKA: Health Sciences","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.218","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
SLAUGYTOJŲ PROFESINIS PERDEGIMAS COVID-19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU
COVID-19 pandemijos laikotarpiu bene 60,0 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų sudarė slaugytojai. Dirbdami COVID-19 infekcijos aplinkybėmis, slaugytojai patyrė psichologinę įtampą, kuri mažino jų veiklos produktyvumą ir didino klinikinės praktikos klaidų riziką. Tyrimo tikslas. Nustatyti chirurgijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo paplitimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Metodika. 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) anoniminės anketinės apklausos būdu apklausta 113 slaugytojų (atsako dažnis – 86,9 proc.). Hipotezėms apie požymių priklausomybę tikrinti taikyti chi kvadrato (χ²) ir z kriterijai. Skirtumai tarp požymių statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Išvados. Pandemijos metu 54,3 proc. respondentų jautė padidėjusį nerimą, 50,0 proc. slaugytojų jautėsi psichologiškai išsekę, tiek pat respondentų tapo mažiau fiziškai aktyvūs. Pagrindiniai stresoriai pandemijos protrūkio metu darbo aplinkoje buvo baimė užkrėsti artimuosius (30,1 proc.) ir baimė užsikrėsti COVID-19 (21,2 proc.). Nors 31,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų patyrė aukštą emocinį išsekimą, tačiau tik 5,3 proc. patyrė aukštą depersonalizaciją. Aukštus asmeninius pandeminio laikotarpio pasiekimus nurodė 74,3 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų.
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
