{"title":"RYŠIO TARP REUMATOIDINIO ARTRITO IR ASTMOS ANALIZĖ LITERATŪROJE","authors":"Karolina Lukošiūtė, Austėja Malinauskaitė, Liucija Mažonaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.254","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.254","url":null,"abstract":"Reumatoidinis artritas (RA) ir astma yra lėtinės uždegiminės T limfocitų medijuotos ligos, kurių išsivystymą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Manoma, kad šių ligų pasireiškimas kartu yra neatsitiktinis ir nustatyta, kad abiejų ligų patogenezėje yra svarbus žmogaus leukocitų antigenas (HLA), susijęs ne tik su ligos išsivystymu, bet ir RA eigos sunkumu. Nuolatinis ilgalaikis cigarečių rūkymas yra susijęs astmos ir RA rizikos veiksnys, sukeliantis lėtinį apatinių kvėpavimo takų (AKT) uždegimą, anticitrulinuotų peptidų autoantikūnų (ACPA) sintezę, kas yra seropozityvaus RA patogenetinis veiksnys. Imunologinė tolerancija taip pat yra bendras astmos ir RA išsivystymą lemiantis veiksnys. Nustatyta, kad kostimuliacines ląsteles koduojantys CD40L ir CD86 genai gali būti abiejų ligų terapiniu taikiniu ir paaiškina neretai nustatomą astmos ir RA pasireiškimą kartu. Taigi, genetiniai ir imunologiniai veiksniai, T limfocitų disfunkcija ir padidėjęs kitų uždegiminių ląstelių aktyvumas, rūkymo sąlygotas AKT uždegimas yra neatsitiktinį astmos ir RA pasireiškimą kartu lemiantys veiksniai. Astma sergančių pacientų yra didesnė rizika susirgti RA. RA yra susijęs su didesnio mirštamumo nuo astmos bei kvėpavimo takų ir kitų sisteminių gretutinių ligų dažniu.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"153 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933783","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"UŽPAKALINĖS GRĮŽTAMOSIOS ENCEFALOPATIJOS SINDROMAS: PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROGNOZĖ","authors":"Dovilė Magenytė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.240","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.240","url":null,"abstract":"Užpakalinis grįžtamos encefalopatijos sindromas (angl. Posterior reversible encephalopathy syndrome, PRES) − tai ūminis arba poūmis neurologinis sindromas, pasireiškiantis galvos skausmu, regėjimo sutrikimais ir (ar) regėjimo lauko defektais, įvairaus lygio sąmonės sutrikimais, traukuliais, sumišimu ar įvairiais židininiais neurologiniais simptomais. PRES atveju galvos smegenų vaizdo tyrimuose stebimi vazogeninei požievinio edemai būdingi pokyčiai, dažniausiai parieto-okcipitaliniuose regionuose. Nors šio sindromo patofiziologija iki šiol nėra galutinai ištirta, stebimas ryšys su arterine hipertenzija, preeklampsija ir eklampsija, inkstų funkcijos nepakankamumu, infekcijomis, sepsiu, autoimuninėmis ligomis bei kai kurių imunosupresantų bei citotoksinių medikamentų vartojimu. PRES sindromas diagnozuojamas įvertinus klinikinius simptomus, būdingus pakitimus, matomus vaizdo tyrimuose, bei rizikos veiksnius. Laiku atlikta PRES diagnostika ir paskirtas gydymas, paremtas rizikos veiksnių korekcija, leidžia pasiekti visišką klinikinį bei radiologinį pažeidimų grįžtamumą.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934836","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"ŠIRDIES ARITMIJOS IR KANAPIŲ VARTOJIMAS","authors":"Jūratė Vertelytė, Jūratė Barysienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.232","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.232","url":null,"abstract":"Fitogeniniai ir sintetiniai kanabinoidai yra dažniausiai vartojama psichoaktyvioji medžiaga. Daugėja duomenų apie širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, susijusius su kanapių vartojimu. Tyrimo tikslas – apžvelgti naujausias publikacijas apie aritmijas ir kanapių vartojimą. Analizuotos 2018 – 2023 metų publikacijos iš PubMed, EBSCOhost, CrossRef duomenų bazių apie kanapių vartojimo sukeltas aritmijas ir laidžiosios širdies sistemos pažaidą. Rezultatai ir išvados. Kanapės ir sintetiniai kanabinoidai veikia autonominę nervų sistemą, miocitų jonų kanalus ir širdies laidžiąją sistemą. Kanapių vartojimas didina širdies aritmijų riziką. Šių medžiagų vartojimo sąlygoti širdies ritmo sutrikimai yra reti, tačiau gali būti pavojingi gyvybei. Aritmijos dažniau pasireiškia vartojantiems sintetinius kanabinoidus, vyrams, vyresnio amžiaus asmenims, sergantiems depresija, išemine širdies liga. Dažniausiai vartojantys kanapes patiria prieširdžių virpėjimą. Yra duomenų apie kanapių vartojimo sąlygotą prieširdžių plazdėjimą, atrioventrikulines blokadas, silpno sinusinio mazgo sindromą, skilvelinę tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir Brugados sindromą.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935230","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"STEROIDŲ INDUKUOTA VAIKŲ IR PAAUGLIŲ PSICHOZĖ","authors":"Lukas Ragauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.227","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.227","url":null,"abstract":"Steroidų indukuota vaikų ir paauglių psichozė yra retas, pavojingas ir mažai literatūroje aprašytas gliukokortikoidų (GKK) terapijos šalutinis reiškinys. Jo dažnis populiacijoje šiuo metu nežinomas. Aiškus patofiziologinis mechanizmas nėra žinomas, tačiau manoma, kad sintetiniai steroidai, aktyvuodami GKK receptorius bei veikdami neurotransmiterių sintezę, gali sukelti psichiatrinius simptomus. Steroidų indukuota psichozė gali pasireikšti įvairias simptomais (nuotaikos, elgesio sutrikimais, haliucinacijomis, kliedesiais). Specialistai, skirdami gydymą steroidais, turėtų kuo anksčiau atpažinti psichozės simptomus ir koreguoti gydymą. Nutraukus gydymą steroidais ar sumažinus dozę, psichozės simptomai dažniausiai praeina savaime, tačiau sudėtingesniais atvejais gali būti reikalingas gydymas antipsichotikais ar kitais vaistais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"9 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935231","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Rūta Aliulytė, Lina Žemaitienė, Vaida Mizarienė, Darius Trepenaitis
{"title":"PACIENTO PARUOŠIMAS NEŠIRDINEI OPERACIJAI, ESANT ŠIRDIES VOŽTUVO PAŽAIDAI","authors":"Rūta Aliulytė, Lina Žemaitienė, Vaida Mizarienė, Darius Trepenaitis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.223","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.223","url":null,"abstract":"Išsivysčiusių šalių visuomenės senėjimo stebėsenos rezultatai rodo sergamumo degeneracinėmis širdies vožtuvų ligomis didėjimą. Neširdinės operacijos atveju šiems pacientams nustatytas pooperacinių komplikacijų ir mirštamumo didėjimas, todėl itin svarbus tinkamas ligonių priešoperacinis ištyrimas, perioperacinės rizikos įvertinimas bei paciento paruošimas. Nuo paciento savybių ir operacijos pobūdžio priklausys jos eiga ir intervencijų eiliškumas. Širdies ydos, kurių simptomai ir sunkumas atitinka indikacijas korekcijai, turėtų būti koreguojamos prieš planinę neširdinę operaciją, tačiau skubios ar neatidėliotinos intervencijos gali būti atliekamos nepriklausomai nuo vožtuvo pažaidos sunkumo, pasirenkant atidų hemodinamikos monitoravimą. Neinvazinis hemodinamikos stebėjimas bei anesteziologo konsultacija itin svarbūs perioperaciniu laikotarpiu tiek mažos rizikos operacijos sunkios ydos atveju, tiek bet kurios operacijos vidutinės ar mažos ydos atveju. Perioperaciniu periodu skiriant ir nutraukiant antikoaguliantų vartojimą, būtina įvertinti vožtuvų ligomis sergančių pacientų kraujavimo bei tromboembolijos riziką. Minimalių intervencijų atveju, antikoaguliacinė terapija dažnai gali būti tęsiama arba nutraukiama itin trumpai. Prieš didelės kraujavimo rizikos operacijas siūlomas vitamino K antagonistų vartojimo nutraukimas ir pereinamojo gydymo taikymas, tačiau pastarasis rekomenduojamas ne visiems ne vitamino K antagonistus geriamuosius antikoaguliantus (NGAK) vartojantiems asmenims.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"42 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935242","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Gabrielė Žaliukaitė, Eglė Majauskienė, Pranas Šerpytis
{"title":"ŪMINĖ PLAUČIŲ ARTERIJOS TROMBINĖ EMBOLIJA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GAIRĖS","authors":"Gabrielė Žaliukaitė, Eglė Majauskienė, Pranas Šerpytis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.257","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.257","url":null,"abstract":"Plaučių arterijos trombinė embolija (PATE) − kardiopulmoninė būklė, kurios klinikinis pasireiškimas gali būti nenuspėjamas, diagnostika sudėtinga, todėl reikalauja iš gydytojų specialistų kruopštaus dėmesio. PATE – svarbi ir potencialiai mirtina būklė, kurią sukelia plaučių arterijos užsikimšimas kraujo krešuliu. Paprastai tai atsitinka, kai kraujo krešulys giliosiose kojų venose atitrūksta ir nukeliauja į plaučius. Šiame straipsnyje apžvelgiama PATE patogenezė, jos etiologija, rizikos veiksniai, ligos simptomai, pateikiamos aktualios PATE diagnostikos ir gydymo gairės, remiantis atnaujintomis Europos kardiologų draugijos gairėmis ir pastarųjų metųmokslinės literatūros šaltiniais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933781","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"VITAMINAS D IR NEUROLOGINIAI SUTRIKIMAI","authors":"Rugilė Vareikaitė, Gintarė Kondratavičiūtė, Ieva Petrauskaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.248","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.248","url":null,"abstract":"Vitamino D, vieno iš riebaluose tirpių vitaminų, kuris šiuo metu priskiriamas net ir neurosteroidų grupei, trūkumas ar nepakankamas jo kiekis nustatomas daugeliui žmonių visame pasaulyje. Atliekant mokslinius tyrimus, nustatoma vis daugiau sąsajų tarp vitamino D stokos ir neurologinių sutrikimų. Šiuo metu randama vis daugiau įrodymų, kad vitaminas D turi įtakos Alzheimerio ligos, epilepsijos vystymuisi, neretai nuo jo priklauso net ligos eiga ir jos sunkumas. Randama duomenų apie šio vitamino trūkumo poveikį galvos skausmams, migrenai. Tyrimo tikslas − remiantis moksline literatūra apžvelgti vitamino D įtaką anksčiau minėtiems neurologiniams sutrikimams.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"143 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934961","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PERORALINIŲ ANTIKOAGULIANTŲ VARTOJIMAS PERIOPERACINIU LAIKOTARPIU","authors":"Monika Bružaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.258","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.258","url":null,"abstract":"Didėjantis antikoaguliantų vartojimas sunkina chirurginių intervencijų planavimą. Nutraukus šių vaistų vartojimą per anksti, gerokai padidėja trombozių rizika, o nutraukus per vėlai, didėja kraujavimo rizika operacijos metu. Prieš operaciją svarbu įvertinti paciento gretutines ligas, kraujavimo ir tromboembolijų, planuojamos operacijos kraujavimo riziką. Įvertinus šiuos veiksnius, galimos trys antikoaguliantų skyrimo taktikos: tęsti, nutraukti peroralinių antikoaguliantų vartojimą arba skirti pakaitinę antikoaguliantų terapiją. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti mokslinę literatūrą, aprašančią antikoaguliantus ir jų vartojimo rekomendacijas perioperaciniu laikotarpiu.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933735","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PERIFERINIŲ ARTERIJŲ LIGA – NUO ĮTARIMO IKI GYDYMO","authors":"Simona Monkelytė, Paulina Stasiukynaitė, Aurimas Rapalavičius","doi":"10.35988/sm-hs.2023.242","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.242","url":null,"abstract":"Periferinių arterijų liga (PAL) – dažnai neatpažinta liga, kurios metu pažeidžiama galūnių kraujotaka dėl arterijų stenozės ar okliuzijos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, rūkymas ir nekontroliuojama arterinė hipertenzija. Liga gali būti besimptomė, pasireikšti protarpiniu šlubavimu ar progresuoti iki galūnių išemijos. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kulkšnies – žasto indekso matavimas. Ligos progresavimas priklauso nuo laiku taikytos pirminės ir antrinės prevencijos, medikamentinio ar chirurginio gydymo. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą išnagrinėti ir aprašyti periferinių arterijų ligos rizikos veiksnius, klasifikaciją, klinikinę išraišką, prevenciją, diagnostikos ir gydymo metodus. Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama PubMed, ScienceDirect duomenų bazėse. Literatūra atrinkta naudojant įvairius raktažodžių junginius. Didžioji dalis apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 5 metų. Straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Norint laiku diagnozuoti PAL, svarbu identifikuoti rizikos veiksnių turinčius pacientus ir atlikti KŽI matavimą. Gyvensenos korekcija ir gretutinių ligų gydymas yra svarbiausia PAL prevencijos dalis. PAL gydoma trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais arba antikoaguliantais. Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai nepadeda gyvensenos korekcija ir konservatyvus gydymas. Šeimos gydytojo ir kitų specialistų bendradarbiavimas bei paciento įsitraukimas į gydymą gali užkirsti kelią ligos progresavimui.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"37 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933736","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"MOKSLO ĮRODYMŲ TAIKYMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE: SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS, ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI","authors":"Rimantė Morkūnienė, Asta Mažionienė, Anželika Zavackienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.225","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.225","url":null,"abstract":"Mokslo įrodymais pagrįsta praktika yra viena iš pagrindinių visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetencijų [7], tačiau Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairėse pripažįstama, kad slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas [21]. Diegiant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, svarbus darbuotojų pasirengimas ir požiūris, todėl tyrimai, analizuojantys slaugytojų žinias, nuostatas, įgūdžius yra svarbi ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimo grandis [16]. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose. Tiriamieji – stacionarinio gydymo įstaigų visų profilių skyrių slaugytojai. Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudotas standartizuotas, adaptuotas Mokslo įrodymais pagrįstos praktikos klausimynas (angl. Evidence-based practice questionnaire, EBPQ). Rezultatai: jaunesnio amžiaus slaugytojai, turintys aukštesnio lygmens išsilavinimą ir trumpesnį darbo stažą, nurodė labiau teigiamą požiūrį į įrodymais pagrįstą slaugą, savo žinias ir įgūdžius įsivertino geriau ir, jų nuomone, dažniau taikė mokslo įrodymus savo klinikinėje praktikoje nei vyresni, žemesnio išsilavinimo lygmens ir didesnį darbo stažą turintys slaugytojai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}