EUREKA: Health Sciences最新文献

{"title":"SURVIVAL ANALYSIS OF PATIENTS DIAGNOSED WITH METASTATIC PROSTATE CANCER IN 2008-2016","authors":"Sigita Liutkauskienė, Roberta Žeimytė, Karolina Gudišauskaitė, Saulius Grižas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.246","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.246","url":null,"abstract":"Background and objectives. Prostate cancer is the second most common cancer diagnosis made in men. Given that 2,293,818 new cases are expected worldwide by 2040, it is important to conceptualize the disease and primary stage of cancer, distant metastases, testosterone concen­tration, and previous treatments help to understand and predict this disease. The aim of the study is to determine the impact of pro­gnostic factors, comorbidities and systematic treatment on the survival of patients with metastatic prostate cancer. Material and Methods. It is a retrospective analysis of data from 76 patients treated for metastatic prostate cancer (C61) at the Afiliate of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Oncology Hospital between 2008 and 2016. The following data were collected: age of patients, date of diagnosis, clinical stage of diagno­sis (cTNM), baseline PSA level (at diagnosis), Gleason score, treatment method used, localization of metastases, the period during which resistance to hormonal therapy developed, date of death. The date of diagnosis was con­sidered to be the date on which the prostate carcinoma was confirmed by histological examination. The data obtained in the study were analyzed using the programs IBM SPSS v28.0. Results. A statistically significant correlation was found between the dependence of patient survival time and tumor differentiation grade (p=0.041) , the Charlson Comorbidity Index (p<0,001), treatment method used in prostate cancer unresponsive to hormone therapy (p=0.049), location of metastases (p=0.021), the time during which resistance to hormone therapy developed (p<0.001). Conclusions. The risk of dying from prostate cancer de­pends on the period during which resistance to hormone therapy has developed and the Charlson comorbidity index. The higher the Charlson comorbidity index, the lower the survival rate. In patients with hormone-sen­sitive prostate cancer, the choice of treatment does not affect survival, and in patients with hormone-resistant prostate cancer, survival is prolonged by treatment with abiraterone acetate.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"73 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935234","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"TRANSKRANIJINĖ NUOLATINĖS SROVĖS STIMULIACIJA KLAUSOS HALIUCINACIJŲ GYDYMUI SERGANT ŠIZOFRENIJA","authors":"Gabrielė Ražukaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.233","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.233","url":null,"abstract":"Klausos haliucinacijos yra dažnas pozityvus šizofrenijos simptomas, pasižymintis dideliu atsparumu gydymui. Atsižvelgiant į tai, kad antipsichoziniai vaistai ne visada padeda gydyti psichozės simptomus, vis labiau domi­masi kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, transkranijine nuolatinės srovės stimuliacija. Tai neinvazinis neuro­moduliacijos metodas, kuris yra saugus, ekonomiškas ir plačiai prieinamas. Transkranijinė nuolatinės srovės stimuliacija gali tiesiogiai paveikti žievės jaudrumą labai mažomis elektros srovėmis. Įrodyta, kad ji veiksmingai veikia tam tikrus depresijos, bipolinio sutrikimo, Parkin­sono ligos, epilepsijos, šizofrenijos, Alzheimerio ligos, ir insulto simptomus, tačiau kaip klausos haliucinacijų gydymo būdas taikomas palyginti neseniai ir duomenys šiuo klausimu yra prieštaringi.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"123 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935235","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"IDIOPATINĖ HIPERSOMNIJA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GALIMYBĖS","authors":"Lukas Ragauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.234","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.234","url":null,"abstract":"Idiopatinė hipersomnija – lėtinis miego sutrikimas, ku­rio pagrindinis simptomas yra padidėjęs mieguistumas dienos metu. Ši liga sutrikdo paciento kasdienį funkcio­navimą – suprastėja kognityvinės funkcijos, gali atsirasti autonominių simptomų. Idiopatinės hipersomnijos eti­ologija ir paplitimas nėra tiksliai žinomi, ligos pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia jauname amžiuje (vi­dutiniškai 16-17 metų). Idiopatinės hipersomnijos dia­gnostika remiasi subjektyviais paciento skundais ir po­lisomnografijos tyrimu. Šiuo metu patvirtinto ligos eigą modifikuojančio gydymo nėra, tačiau, priklausomai nuo simptomų, gali būti skiriami vaistai, mažinantys mieguis­tumą, gerinantys miego kokybę, skatinantys budrumą.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"73 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935251","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"JAUNUOLIŲ POŽIŪRIO Į SAVO IŠVAIZDĄ BEI JO SĄSAJŲ SU DISMORFINIU KŪNO SUTRIKIMU TYRIMAS","authors":"Ignas Šarupičius, Vilius Sausdravas, Rima Viliūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.219","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.219","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Ištirti, kaip pilnamečiai jaunuoliai ver­tina savo išvaizdą ir kokie išvaizdos bruožai jiems kelia didžiausią susirūpinimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2022 m. kovo – balandžio mėn. buvo atliktas anoniminis internetinis anketinis ty­rimas. Tyrimo metu apklausti 292 respondentai. Anketa buvo sudaryta iš 19 klausimų. Apklaustieji − pilname­čiai jaunuoliai, gyvenantys Lietuvoje, 18 – 29 metų amžiaus grupės. Požiūrio į savo išvaizdą vertinimui ir nepasitenkinimą keliančių bruožų vertinimui buvo pasitelktas Atrankos kosmetinėms procedūroms klau­simynas (angl. Cosmetic Procedure Screening Ques­tionnaire, COPS), skirtas įtarti galimą dismorfinį kūno sutrikimą. Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyvių COPS skalės re­zultatų mediana buvo 27 (IQR – 22). 70 anketų (23,97 proc.) COPS įverčiai siekė 40 ir daugiau balų. Daž­niausiai respondentų įvardijami susirūpinimą keliantys išvaizdos ir kūno bruožai (ypatumai) buvo odos būklė (48,63 proc.; n=142); veido ir jo dalių (išskyrus nosies) forma ar būklė (32,88 proc.; n=96); pilvo, juosmens forma ar apimtis (31,51 proc.; n=92); nosies forma (28,77 proc.; n=84). Respondentai, ku­rių COPS įvertis buvo didesnis nei 40 ar mažesnis nei 10, nurodė panašius dažniausiai susirūpinimą keliančius bruožus. Išvados. Tyrimas parodė, kad 18 – 20 metų asmenys mažiausiai patenkinti savo išvaizda, o beveik ketvirtadalis jaunuolių gali turėti dismorfinį kūno sutrikimą. Moterys labiau linkusios neigiamai vertinti savo išvaizdą. Jaunuolių požiūris į savo kūną priklauso nuo amžiaus – vyresni asmenys jaučia mažesnį susirūpinimą dėl savo išvaizdos, nei jaunesni. Dažniausiai jaunuoliams susirūpinimą keliantis ypatumas – odos būklė.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935254","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"VYRAUJANTI GIMDYVIŲ ŠIRDIES PATOLOGIJA IR GIMDYMO YPATUMAI","authors":"Deimantė Krutulytė, Vilda Baliulienė, Ugnė Stulpinaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.229","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.229","url":null,"abstract":"Tikslas. Įvertinti dažniausias gimdyvių širdies ligas treti­nio lygio ligoninėje Lietuvoje ir šių pacienčių gimdymo ypatumus. Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis širdies liga sergančių moterų, kurios 2017–2020 m. gimdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Tiriamosios atrinktos pagal tarptautinius ligos kodus (TLK), įtraukti tik vienvaisiai nėštumai. Rezultatai. Atrinkta 112 pacienčių, kurių vidutinis am­žius 28,6 ± 5,5 m. Dažniausiai nustatyta įgyta vožtuvų patologija (48,2 proc.) ir įgimtos širdies ligos (39,3 proc.). 84,8 proc. tiriamųjų pagimdė natūraliais takais, 44,6 proc. atvejų skausmas malšintas epidurine analge­zija. 86,6 proc. moterų gimdymo metu neteko <500 ml kraujo. Išvados. Dažniausia gimdyvių širdies liga buvo įgyta vožtuvų patologija. Dauguma moterų gimdė vaginali­niu būdu, taikant epidurinę analgeziją, ir neteko mažiau nei 500 ml kraujo.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"15 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935255","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"DEPRESIJOS GYDYMAS KETAMINU: VEIKIMO MECHANIZMAS, NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS","authors":"Lukas Ragauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.245","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.245","url":null,"abstract":"Depresijos simptomai gali būti sumažinti per kelias sa­vaites ar mėnesius, skiriant tradicinius antidepresantus, tačiau trečdalis pacientų pagerėjimo gali nepajausti. Pas­taruoju metu pradėtas tyrinėti ketamino, kaip antidepre­santo, veikimas. Nors tikslus jo veikimo mechanizmas gydyti depresiją nežinomas, įrodyta, kad intraveninis ketaminas greitai veikia, sumažindamas depresijos simp­tomus, tačiau jo poveikis nėra ilgalaikis (maksimalus efektas trunka iki 7 dienų). Trūksta duomenų apie pakar­totinę intraveninio ketamino terapiją ir apie kitų, pato­gesnių vartoti ketamino formų saugumą ir efektyvumą. Skiriant gydymą ketaminu, svarbu atsižvelgti į jo nepa­geidaujamą poveikį, galimą priklausomybės ir piktnau­džiavimo riziką.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"145 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935260","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"IŠTIKIMAS GIMTAJAM VILNIUI: DAKTARAS CEMACHAS ŠABADAS (1864–1935)","authors":"Janina Valančiūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.264","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.264","url":null,"abstract":"Cemachas Šabadas gimė ir beveik visą gyvenimą gyveno, dirbo Vilniuje. Jis baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą 1889 m. ir 1895 m. apgynė daktaro disertaciją ,,Pankreatinės cukraligės klausimu (eksperimentiniai tyrimai)“, kurioje paskelbė prielaidą, kad cukraligę ga­lima gydyti preparatais, pagamintais iš kasos liaukos, o insulinas ir yra hormonas, gaminamas kasoje. 1895 m. grįžo į Vilnių, įsidarbino Žydų ligoninėje. Buvo priimtas į Vilniaus medicinos draugiją tikruoju nariu, renkamas į valdybą. Tyrė ir analizavo gyventojų sergamumo ir mir­tingumo priežastis, būdingiausias to meto ligas. 1900 m., praėjus keleriems metams nuo rentgeno spindulių atradimo, Vilniaus žydų ligoninėje atidarė rentgeno ka­binetą. Siaučiant tuberkuliozei, ragino nedelsiant imtis priemonių. Jo iniciatyva 1911 m. buvo įkurtas Vilniaus skyrius prie Visos Rusijos kovos su tuberkulioze sky­riaus. C. Šabadas, kaip higienos ir sanitarijos propaguo­tojas, atkreipė dėmesį į tai, kad daugybę ligų nulemia blogos gyvenimo sąlygos ir higienos normų nepaisymas. Jis mokė miestiečius laikytis švaros, skaitė paskaitas, da­lino leidinukus. C. Šabadas buvo aktyvus Vilniaus ben­druomenės narys, dalyvavo sprendžiant visus miesto ir žydų bendruomenės reikalus. 1919–1920 m. vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Nuo 1919 m. iki mirties buvo Vilniaus miesto tarybos narys. C. Šabadas – vie­nas iš žydų mokslinio instituto (JIVO) įkūrėjų, Vilniaus magistro sveikatos apsaugos komiteto (TOZ) pirminin­kas. Jis ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos pro­blemoms, užsiėmė labdaringa veikla, nemokamai gydė nepasiturinčius vilniečius. Jo dėka įkurta Žydų labdaros draugija, vaikų poilsio stovykla, našlaičių prieglauda Šopeno gatvėje, kiekvienoje mokykloje buvo paskirtas gydytojas. Šabado vadovaujama organizacija rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien maitinosi 2 500 ne­pasiturinčių šeimų vaikų.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933804","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"DiGEORGE SINDROMO KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS","authors":"Gabija Stulgytė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.237","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.237","url":null,"abstract":"DiGeorge sindromas, dar žinomas kaip 22q11.2 delecijos sindromas, yra reta genetinė liga, kurią sukelia q11.2 re­giono delecija 22 chromosomoje. Šio sindromo klinikinis pasireiškimas yra labai platus ir gali varijuoti kiekvie­nam pacientui. Pagrindiniai šiai ligai būdingi klinikiniai bruožai yra įgimtos širdies anomalijos, kraniofacialiniai defektai, užkrūčio liaukos hipoplazijos arba aplazijos su­keltas imunodeficitas, hipoparatiroidizmas ir psichiatri­niai sutrikimai. Vienas pagrindinių DiGeorge sindromo atpažinimo ir diagnostikos aspektų yra klinikinių simp­tomų vertinimas, todėl šio sindromo metu pasireiškiančių klinikinių simptomų žinojimas yra itin svarbus.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934013","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"LĖTINĖS OBSTRUKCINĖS PLAUČIŲ LIGOS GYDYMO TRIJŲ INHALIACINIŲ VAISTŲ DERINIU POVEIKIS PLAUČIŲ FUNKCIJAI IR LIGOS PAŪMĖJIMO DAŽNIUI","authors":"Karolina Lukošiūtė, Austėja Malinauskaitė, Liucija Mažonaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.251","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.251","url":null,"abstract":"Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė už­degiminė plaučių liga, sutrikdanti oro srautą kvėpavimo takuose. Apžvelgtuose tyrimuose nustatytas statistiškai reikšmingas trigubos inhaliacinių vaistų terapijos povei­kis forsuoto iškvėpimo tūrio (FEV1) padidėjimui, kuris vidutiniškai siekė bent 72 ml, lyginant su dvigubos in­haliacinių vaistų terapijos poveikiu ir pasireiškė geresne sergančiųjų plaučių funkcija. Nustatyta, kad vidutinio sunkumo-sunkaus LOPL paūmėjimo dažnis ir miršta­mumas nuo LOPL mažesnis pacientų, gydomų trimis inhaliaciniais vaistais grupėje, lyginant su gydomų dviem vaistais grupėje. Išvados: Trijų inhaliacinių vaistų (IGKS/LAMA/LABA) terapijos poveikis yra susijęs su statistiškai reikšmingai padidėjusiu FEV1 ir to sąlygota geresne plaučių funkcija. Trijų vaistų derinys yra susijęs su geresne sergančiųjų LOPL sveikatos būkle, dažniau nustatomu sveikatos bū­klės pagerėjimu. Vidutinio sunkumo ir sunkūs LOPL pa­ūmėjimai reikšmingai rečiau nustatomi gydomiems trijų inhaliacinių vaistų deriniu, o pirmasis vidutinio sunkumo-sunkus LOPL paūmėjimo epizodas nustatomas vėliau nei gydomiems dviem inhaliaciniais vaistais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"45 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933794","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"TUBEROZINĖS SKLEROZĖS KOMPLEKSAS: KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Simona Monkelytė, Eimilė Pundytė, Asta Stankuvienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.221","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.221","url":null,"abstract":"Tuberozinės sklerozės kompleksas (TSK) yra reta dau­giasisteminė genetinė liga, pasireiškianti gerybinių tu­morų (hamartomų) formavimusi įvairiuose organuose. Ši liga gali sukelti platų spektrą simptomų – nuo vos įžiūrimų hipopigmentinių odos dėmelių iki sunkių epi­lepsijos priepuolių ir inkstų funkcijos nepakankamumo. TSK dažniausiai diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje, tačiau ankstesnei ar vėlesnei diagnostikai svarbi ligos išraiška. Jau prenatalinio periodo metu vaisiaus UG ga­lima aptikti rabdomiomų. Jei ligos simptomai neryškūs ir lėtai progresuojantys, ji gali būti diagnozuota ir senyvo amžiaus žmonėms. Prognozę lemia klinikinė TSK raiška, reguliarūs tyrimai ir laiku taikomas simptominis gydy­mas mTOR inhibitoriais ar chirurginiu būdu. Straipsnyje pristatomas TSK, diagnozuoto 62 m. pacientei, klinikinis atvejis, aptariama etiologija, klinikinė raiška, diagnosti­kos kriterijai, gydymo galimybės.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"72 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933797","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}