Ignas Šarupičius, Vilius Sausdravas, Rima Viliūnienė
{"title":"JAUNUOLIŲ POŽIŪRIO Į SAVO IŠVAIZDĄ BEI JO SĄSAJŲ SU DISMORFINIU KŪNO SUTRIKIMU TYRIMAS","authors":"Ignas Šarupičius, Vilius Sausdravas, Rima Viliūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.219","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.219","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Ištirti, kaip pilnamečiai jaunuoliai vertina savo išvaizdą ir kokie išvaizdos bruožai jiems kelia didžiausią susirūpinimą. Tyrimo medžiaga ir metodai. 2022 m. kovo – balandžio mėn. buvo atliktas anoniminis internetinis anketinis tyrimas. Tyrimo metu apklausti 292 respondentai. Anketa buvo sudaryta iš 19 klausimų. Apklaustieji − pilnamečiai jaunuoliai, gyvenantys Lietuvoje, 18 – 29 metų amžiaus grupės. Požiūrio į savo išvaizdą vertinimui ir nepasitenkinimą keliančių bruožų vertinimui buvo pasitelktas Atrankos kosmetinėms procedūroms klausimynas (angl. Cosmetic Procedure Screening Questionnaire, COPS), skirtas įtarti galimą dismorfinį kūno sutrikimą. Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyvių COPS skalės rezultatų mediana buvo 27 (IQR – 22). 70 anketų (23,97 proc.) COPS įverčiai siekė 40 ir daugiau balų. Dažniausiai respondentų įvardijami susirūpinimą keliantys išvaizdos ir kūno bruožai (ypatumai) buvo odos būklė (48,63 proc.; n=142); veido ir jo dalių (išskyrus nosies) forma ar būklė (32,88 proc.; n=96); pilvo, juosmens forma ar apimtis (31,51 proc.; n=92); nosies forma (28,77 proc.; n=84). Respondentai, kurių COPS įvertis buvo didesnis nei 40 ar mažesnis nei 10, nurodė panašius dažniausiai susirūpinimą keliančius bruožus. Išvados. Tyrimas parodė, kad 18 – 20 metų asmenys mažiausiai patenkinti savo išvaizda, o beveik ketvirtadalis jaunuolių gali turėti dismorfinį kūno sutrikimą. Moterys labiau linkusios neigiamai vertinti savo išvaizdą. Jaunuolių požiūris į savo kūną priklauso nuo amžiaus – vyresni asmenys jaučia mažesnį susirūpinimą dėl savo išvaizdos, nei jaunesni. Dažniausiai jaunuoliams susirūpinimą keliantis ypatumas – odos būklė.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"17 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935254","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"VYRAUJANTI GIMDYVIŲ ŠIRDIES PATOLOGIJA IR GIMDYMO YPATUMAI","authors":"Deimantė Krutulytė, Vilda Baliulienė, Ugnė Stulpinaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.229","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.229","url":null,"abstract":"Tikslas. Įvertinti dažniausias gimdyvių širdies ligas tretinio lygio ligoninėje Lietuvoje ir šių pacienčių gimdymo ypatumus. Tyrimo metodai. Atliktas retrospektyvusis širdies liga sergančių moterų, kurios 2017–2020 m. gimdė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, tyrimas. Tiriamosios atrinktos pagal tarptautinius ligos kodus (TLK), įtraukti tik vienvaisiai nėštumai. Rezultatai. Atrinkta 112 pacienčių, kurių vidutinis amžius 28,6 ± 5,5 m. Dažniausiai nustatyta įgyta vožtuvų patologija (48,2 proc.) ir įgimtos širdies ligos (39,3 proc.). 84,8 proc. tiriamųjų pagimdė natūraliais takais, 44,6 proc. atvejų skausmas malšintas epidurine analgezija. 86,6 proc. moterų gimdymo metu neteko <500 ml kraujo. Išvados. Dažniausia gimdyvių širdies liga buvo įgyta vožtuvų patologija. Dauguma moterų gimdė vaginaliniu būdu, taikant epidurinę analgeziją, ir neteko mažiau nei 500 ml kraujo.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"15 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935255","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"DEPRESIJOS GYDYMAS KETAMINU: VEIKIMO MECHANIZMAS, NEPAGEIDAUJAMAS POVEIKIS","authors":"Lukas Ragauskas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.245","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.245","url":null,"abstract":"Depresijos simptomai gali būti sumažinti per kelias savaites ar mėnesius, skiriant tradicinius antidepresantus, tačiau trečdalis pacientų pagerėjimo gali nepajausti. Pastaruoju metu pradėtas tyrinėti ketamino, kaip antidepresanto, veikimas. Nors tikslus jo veikimo mechanizmas gydyti depresiją nežinomas, įrodyta, kad intraveninis ketaminas greitai veikia, sumažindamas depresijos simptomus, tačiau jo poveikis nėra ilgalaikis (maksimalus efektas trunka iki 7 dienų). Trūksta duomenų apie pakartotinę intraveninio ketamino terapiją ir apie kitų, patogesnių vartoti ketamino formų saugumą ir efektyvumą. Skiriant gydymą ketaminu, svarbu atsižvelgti į jo nepageidaujamą poveikį, galimą priklausomybės ir piktnaudžiavimo riziką.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"145 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935260","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PERORALINIŲ ANTIKOAGULIANTŲ VARTOJIMAS PERIOPERACINIU LAIKOTARPIU","authors":"Monika Bružaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.258","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.258","url":null,"abstract":"Didėjantis antikoaguliantų vartojimas sunkina chirurginių intervencijų planavimą. Nutraukus šių vaistų vartojimą per anksti, gerokai padidėja trombozių rizika, o nutraukus per vėlai, didėja kraujavimo rizika operacijos metu. Prieš operaciją svarbu įvertinti paciento gretutines ligas, kraujavimo ir tromboembolijų, planuojamos operacijos kraujavimo riziką. Įvertinus šiuos veiksnius, galimos trys antikoaguliantų skyrimo taktikos: tęsti, nutraukti peroralinių antikoaguliantų vartojimą arba skirti pakaitinę antikoaguliantų terapiją. Šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti mokslinę literatūrą, aprašančią antikoaguliantus ir jų vartojimo rekomendacijas perioperaciniu laikotarpiu.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933735","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PERIFERINIŲ ARTERIJŲ LIGA – NUO ĮTARIMO IKI GYDYMO","authors":"Simona Monkelytė, Paulina Stasiukynaitė, Aurimas Rapalavičius","doi":"10.35988/sm-hs.2023.242","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.242","url":null,"abstract":"Periferinių arterijų liga (PAL) – dažnai neatpažinta liga, kurios metu pažeidžiama galūnių kraujotaka dėl arterijų stenozės ar okliuzijos. Svarbiausi rizikos veiksniai yra cukrinis diabetas, rūkymas ir nekontroliuojama arterinė hipertenzija. Liga gali būti besimptomė, pasireikšti protarpiniu šlubavimu ar progresuoti iki galūnių išemijos. Pagrindinis diagnostikos metodas yra kulkšnies – žasto indekso matavimas. Ligos progresavimas priklauso nuo laiku taikytos pirminės ir antrinės prevencijos, medikamentinio ar chirurginio gydymo. Tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą išnagrinėti ir aprašyti periferinių arterijų ligos rizikos veiksnius, klasifikaciją, klinikinę išraišką, prevenciją, diagnostikos ir gydymo metodus. Metodika. Literatūros paieška buvo atliekama PubMed, ScienceDirect duomenų bazėse. Literatūra atrinkta naudojant įvairius raktažodžių junginius. Didžioji dalis apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 5 metų. Straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga. Išvados. Norint laiku diagnozuoti PAL, svarbu identifikuoti rizikos veiksnių turinčius pacientus ir atlikti KŽI matavimą. Gyvensenos korekcija ir gretutinių ligų gydymas yra svarbiausia PAL prevencijos dalis. PAL gydoma trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais arba antikoaguliantais. Chirurginis gydymas taikomas tuomet, kai nepadeda gyvensenos korekcija ir konservatyvus gydymas. Šeimos gydytojo ir kitų specialistų bendradarbiavimas bei paciento įsitraukimas į gydymą gali užkirsti kelią ligos progresavimui.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"37 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933736","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"MOKSLO ĮRODYMŲ TAIKYMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE: SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS, ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI","authors":"Rimantė Morkūnienė, Asta Mažionienė, Anželika Zavackienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.225","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.225","url":null,"abstract":"Mokslo įrodymais pagrįsta praktika yra viena iš pagrindinių visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetencijų [7], tačiau Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairėse pripažįstama, kad slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakankamas [21]. Diegiant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, svarbus darbuotojų pasirengimas ir požiūris, todėl tyrimai, analizuojantys slaugytojų žinias, nuostatas, įgūdžius yra svarbi ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimo grandis [16]. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose. Tiriamieji – stacionarinio gydymo įstaigų visų profilių skyrių slaugytojai. Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudotas standartizuotas, adaptuotas Mokslo įrodymais pagrįstos praktikos klausimynas (angl. Evidence-based practice questionnaire, EBPQ). Rezultatai: jaunesnio amžiaus slaugytojai, turintys aukštesnio lygmens išsilavinimą ir trumpesnį darbo stažą, nurodė labiau teigiamą požiūrį į įrodymais pagrįstą slaugą, savo žinias ir įgūdžius įsivertino geriau ir, jų nuomone, dažniau taikė mokslo įrodymus savo klinikinėje praktikoje nei vyresni, žemesnio išsilavinimo lygmens ir didesnį darbo stažą turintys slaugytojai.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"30 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"IŠTIKIMAS GIMTAJAM VILNIUI: DAKTARAS CEMACHAS ŠABADAS (1864–1935)","authors":"Janina Valančiūtė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.264","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.264","url":null,"abstract":"Cemachas Šabadas gimė ir beveik visą gyvenimą gyveno, dirbo Vilniuje. Jis baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą 1889 m. ir 1895 m. apgynė daktaro disertaciją ,,Pankreatinės cukraligės klausimu (eksperimentiniai tyrimai)“, kurioje paskelbė prielaidą, kad cukraligę galima gydyti preparatais, pagamintais iš kasos liaukos, o insulinas ir yra hormonas, gaminamas kasoje. 1895 m. grįžo į Vilnių, įsidarbino Žydų ligoninėje. Buvo priimtas į Vilniaus medicinos draugiją tikruoju nariu, renkamas į valdybą. Tyrė ir analizavo gyventojų sergamumo ir mirtingumo priežastis, būdingiausias to meto ligas. 1900 m., praėjus keleriems metams nuo rentgeno spindulių atradimo, Vilniaus žydų ligoninėje atidarė rentgeno kabinetą. Siaučiant tuberkuliozei, ragino nedelsiant imtis priemonių. Jo iniciatyva 1911 m. buvo įkurtas Vilniaus skyrius prie Visos Rusijos kovos su tuberkulioze skyriaus. C. Šabadas, kaip higienos ir sanitarijos propaguotojas, atkreipė dėmesį į tai, kad daugybę ligų nulemia blogos gyvenimo sąlygos ir higienos normų nepaisymas. Jis mokė miestiečius laikytis švaros, skaitė paskaitas, dalino leidinukus. C. Šabadas buvo aktyvus Vilniaus bendruomenės narys, dalyvavo sprendžiant visus miesto ir žydų bendruomenės reikalus. 1919–1920 m. vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Nuo 1919 m. iki mirties buvo Vilniaus miesto tarybos narys. C. Šabadas – vienas iš žydų mokslinio instituto (JIVO) įkūrėjų, Vilniaus magistro sveikatos apsaugos komiteto (TOZ) pirmininkas. Jis ypač daug dėmesio skyrė vaikų sveikatos problemoms, užsiėmė labdaringa veikla, nemokamai gydė nepasiturinčius vilniečius. Jo dėka įkurta Žydų labdaros draugija, vaikų poilsio stovykla, našlaičių prieglauda Šopeno gatvėje, kiekvienoje mokykloje buvo paskirtas gydytojas. Šabado vadovaujama organizacija rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien maitinosi 2 500 nepasiturinčių šeimų vaikų.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933804","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"DiGEORGE SINDROMO KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS","authors":"Gabija Stulgytė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.237","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.237","url":null,"abstract":"DiGeorge sindromas, dar žinomas kaip 22q11.2 delecijos sindromas, yra reta genetinė liga, kurią sukelia q11.2 regiono delecija 22 chromosomoje. Šio sindromo klinikinis pasireiškimas yra labai platus ir gali varijuoti kiekvienam pacientui. Pagrindiniai šiai ligai būdingi klinikiniai bruožai yra įgimtos širdies anomalijos, kraniofacialiniai defektai, užkrūčio liaukos hipoplazijos arba aplazijos sukeltas imunodeficitas, hipoparatiroidizmas ir psichiatriniai sutrikimai. Vienas pagrindinių DiGeorge sindromo atpažinimo ir diagnostikos aspektų yra klinikinių simptomų vertinimas, todėl šio sindromo metu pasireiškiančių klinikinių simptomų žinojimas yra itin svarbus.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934013","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"LĖTINĖS OBSTRUKCINĖS PLAUČIŲ LIGOS GYDYMO TRIJŲ INHALIACINIŲ VAISTŲ DERINIU POVEIKIS PLAUČIŲ FUNKCIJAI IR LIGOS PAŪMĖJIMO DAŽNIUI","authors":"Karolina Lukošiūtė, Austėja Malinauskaitė, Liucija Mažonaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.251","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.251","url":null,"abstract":"Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – tai lėtinė uždegiminė plaučių liga, sutrikdanti oro srautą kvėpavimo takuose. Apžvelgtuose tyrimuose nustatytas statistiškai reikšmingas trigubos inhaliacinių vaistų terapijos poveikis forsuoto iškvėpimo tūrio (FEV1) padidėjimui, kuris vidutiniškai siekė bent 72 ml, lyginant su dvigubos inhaliacinių vaistų terapijos poveikiu ir pasireiškė geresne sergančiųjų plaučių funkcija. Nustatyta, kad vidutinio sunkumo-sunkaus LOPL paūmėjimo dažnis ir mirštamumas nuo LOPL mažesnis pacientų, gydomų trimis inhaliaciniais vaistais grupėje, lyginant su gydomų dviem vaistais grupėje. Išvados: Trijų inhaliacinių vaistų (IGKS/LAMA/LABA) terapijos poveikis yra susijęs su statistiškai reikšmingai padidėjusiu FEV1 ir to sąlygota geresne plaučių funkcija. Trijų vaistų derinys yra susijęs su geresne sergančiųjų LOPL sveikatos būkle, dažniau nustatomu sveikatos būklės pagerėjimu. Vidutinio sunkumo ir sunkūs LOPL paūmėjimai reikšmingai rečiau nustatomi gydomiems trijų inhaliacinių vaistų deriniu, o pirmasis vidutinio sunkumo-sunkus LOPL paūmėjimo epizodas nustatomas vėliau nei gydomiems dviem inhaliaciniais vaistais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"45 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933794","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"TUBEROZINĖS SKLEROZĖS KOMPLEKSAS: KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Simona Monkelytė, Eimilė Pundytė, Asta Stankuvienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.221","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.221","url":null,"abstract":"Tuberozinės sklerozės kompleksas (TSK) yra reta daugiasisteminė genetinė liga, pasireiškianti gerybinių tumorų (hamartomų) formavimusi įvairiuose organuose. Ši liga gali sukelti platų spektrą simptomų – nuo vos įžiūrimų hipopigmentinių odos dėmelių iki sunkių epilepsijos priepuolių ir inkstų funkcijos nepakankamumo. TSK dažniausiai diagnozuojamas ankstyvoje vaikystėje, tačiau ankstesnei ar vėlesnei diagnostikai svarbi ligos išraiška. Jau prenatalinio periodo metu vaisiaus UG galima aptikti rabdomiomų. Jei ligos simptomai neryškūs ir lėtai progresuojantys, ji gali būti diagnozuota ir senyvo amžiaus žmonėms. Prognozę lemia klinikinė TSK raiška, reguliarūs tyrimai ir laiku taikomas simptominis gydymas mTOR inhibitoriais ar chirurginiu būdu. Straipsnyje pristatomas TSK, diagnozuoto 62 m. pacientei, klinikinis atvejis, aptariama etiologija, klinikinė raiška, diagnostikos kriterijai, gydymo galimybės.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"72 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933797","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}