{"title":"NEALKOHOLINĖ SURIEBĖJUSIŲ KEPENŲ LIGA: PATOGENEZĖ IR DIAGNOSTIKA","authors":"Arnoldas Grinys","doi":"10.35988/sm-hs.2023.230","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.230","url":null,"abstract":"Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NSKL) paplitusi visame pasaulyje. Ja serga 25 proc. pasaulio gyventojų. NSKL yra pagrindinė kepenų cirozės ir hepatocelulinės karcinomos priežastis, apimanti ligų spektrą nuo paprastos steatozės iki nealkoholinio steatohepatito (NASH), kuriam būdingas nekrozinis uždegimas ir greitesnis fibrozės progresavimas nei nealkoholiniam kepenų suriebėjimui. NSKL yra stipriai susijusi su metaboliniu sindromu ir 2 tipo cukriniu diabetu, kuris didina kepenų cirozės ir su ja susijusių komplikacijų riziką. NSKL dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai, tiriant pacientus dėl kitų ligų arba profilaktiškai. Šią ligą galima įtarti, kai stebimi kepenų funkcijos pokyčiai laboratoriniuose tyrimuose arba atliekant pilvo organų vaizdo tyrimus. Atsižvelgiant į sudėtingą patofiziologiją ir didelį ligos fenotipų heterogeniškumą, daugeliui NSKL sergančių pacientų greičiausiai reikės taikyti kombinuotą gydymą. NSKL profilaktika ir gydymas vis dar labai priklauso nuo sveikos gyvensenos ir svorio mažinimo, kurie išlieka svarbiausiais komponentais.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"145 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933798","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"McKITTRICK – WHEELOCK SINDROMAS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Aleksas Lučka","doi":"10.35988/sm-hs.2023.231","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.231","url":null,"abstract":"McKittrick – Wheelock sindromas – reta patologija, pirmą kartą aprašyta 1954 m., pasireiškianti viduriavimu, ūminiu inkstų pažeidimu bei sunkiu elektrolitų disbalansu, kurią sukelia tiesiosios žarnos hipersekretuojanti viliozinė adenoma. Esant šiai būklei, gausiai netenkama vandens ir elektrolitų, o dėl auglio padėties sutrinka tiesiosios žarnos rezorbcinė funkcija. Remiantis įvairių užsienio mokslininkų atliktais tyrimais bei klinikine patirtimi, šiame straipsnyje aprašoma šio sindromo diagnostika ir gydymas.\u0000\u0000Tyrimo tikslas – apžvelgti žinias apie McKittrick – Wheelock sindromo diagnostiką ir gydymą.\u0000\u0000Metodai. Literatūros apžvalga atlikta informacijos paieškai naudojant PubMed ir Clinical Key duomenų bazes. Pagal paieškos kriterijus buvo pasirinktos tekstinės publikacijos, atitinkančios tyrimo temą. Atlikta mokslinės literatūros apžvalga.\u0000\u0000Rezultatai: McKittrick – Wheelock sindromas yra gyvybei pavojinga patologija, kurios ankstyva diagnostika yra sudėtinga, tačiau ėmus laiku spręsti problemą, pasekmės dažniausiai teigiamos. Vienintelis veiksmingas šiuo metu žinomas gydymas yra chirurginis.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"153 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933734","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"NEUROCHIRURGINIŲ PACIENTŲ RŪKYMO IR PERIOPERACINIŲ KOMPLIKACIJŲ, SUSIJUSIŲ SU ANESTEZIJA, SĄSAJOS","authors":"Maksimilian Grasevič, Emilija Sugintaitė, Diana Bilskienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.262","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.262","url":null,"abstract":"Neurochirurginės intervencijos yra įvairios. Jų tikslas – pašalinti ligos priežastį, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ar gelbėti jų gyvybes. Operacijų metu gali vystytis komplikacijos, ypač jei pacientas rūko. Tyrimo tikslas – analizuojant naujausią mokslinę literatūrą, išsiaiškinti neurochirurginių pacientų rūkymo ir perioperacinių anestezijos komplikacų sąsajas. Mokslinių publikacijų ieškota PubMed duomenų bazėje ir Google Scholar specializuotoje informacijos paieškos platformoje. Naudoti raktažodžiai anglų kalba: smoking, complications, neurosurgery, anaesthesiology (rūkymas, komplikacijos, neurochirurgija, anesteziologija). Analizei atrinkti 3 straipsniai. Išvados ir rekomendacijos. Rūkantys neurochirurginiai pacientai patiria tas pačias perioperacines imuninės bei metabolinės sistemų komplikacijas, kaip sergantieji širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kitomis ligomis. Neurochirurginių procedūrų perioperaciniu laikotarpiu mokslinėje literatūroje akcentuojama didesnė gausaus nukraujavimo, reintubacijos bei stresinių opų operacijos metu rizika. Visos nagrinėtos publikacijos rekomenduoja atsikratyti rūkymo, nes dėl to komplikacijų dažnis ženkliai sumažėja ir tampa panašus į nerūkančiųjų.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"73 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933786","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"COVID-19 LIGOS NEUROLOGINĖS APRAIŠKOS IR KOMPLIKACIJOS","authors":"Liudmila Kimševaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.222","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.222","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojamos COVID-19 virusinės infekcijos neurologinės apraiškos ir komplikacijos. Tirti 56 37-93 metų (vidurkis – 73,9 ± 1,8 metų) COVID-19 liga sergantys ligoniai, 35 moterys ir 21 vyras. Visi ligoniai konsultuoti gydytojos neurologės, šio straipsnio autorės. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai buvo 20(35,7%) ligonių: praeinantis smegenų išemijos priepuolis – 2(3,6%), galvos smegenų infarktas – 5(8,9%), intracerebrinė kraujosruva – 1(1,8%), galvos smegenų infarkto padariniai – 12(21,4%). Encefalitas diagnozuotas 1(1,8%), užpakalinės grįžtamosios encefalopatijos sindromas – 1(1,8%), encefalopatija – 1(1,8%), galvos skausmas – 6(10,7%), galvos svaigimas – 5(8,9%), anosmija – 1(1,8%), sinkopė – 1(1,8%), epilepsiniai priepuoliai – 1(1,8%), mielopatija – 1(1,8%), nugaros skausmas – 5(8,9%), sprando skausmas – 1(1,8%), mialgijos – 5(8,9%), tarpšonkaulinė neuralgija – 2(3,6%), polineuropatija – 5(8,9%) ligoniams. Dažniausios COVID-19 ligos neurologinės apraiškos yra galvos skausmas, galvos svaigimas ir sąmonės sutrikimas. COVID-19 liga gali sąlygoti ūminį išeminį insultą, intracerebrinį kraujavimą ir cerebrinių veninių sinusų trombozę. Ligoniams, sergantiems ūminiu išeminiu insultu ir COVID-19 liga, dažnesnė stambiųjų kraujagyslių okliuzija. Su COVID-19 susijusį insultą racionalu gydyti audinių plazminogeno aktyvatoriais. Mažos molekulinės masės heparinai gali sumažinti trombozę ir mirtingumą koagulopatijos atveju. COVID-19 pandemijos metu stebėtas didelis mirtingumas nuo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. COVID-19 pandemija gali turėti neigiamos įtakos ūminio išeminio insulto valdymui. Meningoencefalitas ir ūminė nekrozinė encefalopatija yra vienos sunkiausių COVID-19 infekcijos komplikacijų. Jų baigtis dažniausiai letali. Galvos skausmas yra vienas dažniausių COVID-19 ligos simptomų. COVID-19 galvos skausmas yra intensyvus ir ilgalaikis, analgetikai jam poveikio neturi. COVID-19 liga gali provokuoti epilepsiją. SARS-CoV-2 infekcija yra galima trišakio nervo neuralgijos, n.abducens paralyžiaus priežastis. Sergant COVID-19 liga gali pasireikšti brachialinė pleksopatija, tarpšonkaulinių nervų neuralgija, polineuropatija ir Guillain-Barre´sindromas. COVID-19 infekcija pablogina sergančiųjų Parkinsono liga motorinius ir nemotorinius simptomus, padidina šių ligonių negalią. COVID-19 infekcija gali turėti įtakos išsėtinės sklerozės progresavimui. COVID-19 liga sergantiems vaikams neurologinės komplikacijos yra retos. Sergantiems sunkia COVID-19 ligos forma vaikams gali pasireikšti encefalopatija ir traukuliai. Straipsnyje pateikti COVID-19 ligos neurologinių apraiškų ir komplikacijų klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie COVID-19 infekcijos neurologines apraiškas ir komplikacijas.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"80 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933787","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PERMAITINIMO SINDROMAS. HIPOFOSFATEMIJA, PATOFIZIOLOGIJA IR RIZIKOS VEIKSNIAI","authors":"Gabrielė Ražukaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.243","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.243","url":null,"abstract":"Permaitinimo sindromas atsiranda dėl elektrolitų ir skysčių apykaitos pasikeitimo, kuris sukelia organų funkcijų sutrikimus. Hipofosfatemija yra pagrindinis sindromo požymis ir priežastis. Simptomai pasireiškia per 2-5 dienas nuo maitinimo pradžios ir gali būti nesunkūs arba pavojingi gyvybei, priklausomai nuo nepakankamos mitybos laipsnio ir gretutinių ligų. Permaitinimo sindromo profilaktikai svarbu nustatyti didelės rizikos pacientus ir saugų kalorijų kiekį, stebėti pacientų būklę, sistemingai stebėti ir kompensuoti elektrolitų trūkumą. Pradinis kalorijų kiekis turėtų skatinti svorio augimą nuo pat gydymo pradžios, tačiau nedidinti permaitinimo sindromo rizikos.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"57 4 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933789","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Rasa Bliūdžiūtė, Dalia Stelmokaitė, Asta Stankuvienė
{"title":"ATIPINIS HEMOLIZINIS UREMINIS SINDROMAS. KLINIKINIS ATVEJIS","authors":"Rasa Bliūdžiūtė, Dalia Stelmokaitė, Asta Stankuvienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.220","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.220","url":null,"abstract":"Atipinis hemolizinis ureminis sindromas (aHUS) yra retas klinikinis sindromas, pasireiškiantis iki 2 žmonių milijonui gyventojų per metus, kuriam būdinga mikroangiopatinės hemolizinės anemijos, trombocitopenijos bei ūminės inkstų pažaidos triada. Sindromo patogenezinis mechanizmas aiškinamas dėl genetinių mutacijų arba įgytų autoantikūnų suaktyvėjusia komplemento sistema, lemiančią endotelio pažaidą ir mikrovaskulinę trombozę. aHUS diagnostika remiasi kitų ligų ir trombozinės mikroangiopatijos (TMA) priežasčių atmetimu. Ligos gydymas turi būti pradėtas kuo skubiau, per 24 valandas, dėl greito progresavimo, galimo galutinės stadijos inkstų funkcijos nepakankamumo išsivystymo ar net letalios baigties. Straipsnyje pristatomas aHUS klinikinis atvejis, kai diagnozė įtarta paūmėjus TMA simptomams COVID-19 infekcijos fone, o patvirtinus diagnozę pradėtas medikamentinis gydymas ekulizumabu, padėjusiu pasiekti reikšmingą klinikinį pagerėjimą.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"21 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933802","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PERIKARDITO DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO YPATUMAI","authors":"Simona Dužinaitė, Marija Plioplytė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.261","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.261","url":null,"abstract":"Ūminis perikarditas yra klinikinė diagnozė. Pagrindiniai jo simptomai – ūmus, stiprus krūtinės skausmas, sustiprėjantis įkvėpus ar gulint ant nugaros. Ūminio perikardito komplikacija – širdies tamponada yra gyvybei grėsminga būklė. Tokiems pacientams reikia atlikti skubią perikardocentezę. Skubios pagalbos atveju pirmo pasirinkimo vaistai yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, taip pat reikia skirti kolchicino, išskyrus atvejus, kai pacientas serga tuberkulioziniu perikarditu. Kitas gydymas skiriamas priklausomai nuo sisteminių organizmo sutrikimų. Netinkamai arba per vėlai pradėjus gydyti ūminį perkarditą, gali išsivystyti komplikacijos, tokios kaip lėtinis pasikartojantis perikarditas, širdies tamponada ir konstrikcinis perikarditas.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"21 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934012","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PAKARTOTINIO IŠEMINIO INSULTO POTIPIŲ YPATUMAI","authors":"Jekaterina Baglajeva","doi":"10.35988/sm-hs.2023.226","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.226","url":null,"abstract":"Išeminio insulto pasikartojimo rizika gali būti nulemta išeminio insulto potipio, todėl jo patoetiologinės priežasties identifikavimas reikalingas norint parinkti tinkamą specifinę išeminio insulto pasikartojimo prevencijos priemonę. Stambiųjų arterijų aterosklerozės gydymas pradedamas aspirinu, statinais ir klopidogreliu. Insultą patyrusiems dėl smulkiųjų arterijų okliuzijos svarbu koreguoti cholesterolį ir arterinį kraujospūdį. Esant kardioemboliniam insultui, antikoaguliantų vartojimas gali padėti išvengti pakartotinio išeminio insulto.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"2014 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134935220","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"VITAMINO D SVARBA, JO TRŪKUMAS, APSIRŪPINIMAS IR DOZAVIMAS","authors":"Simona Andriekutė, Mažvydas Savickas, Vytautė Bumblauskytė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.250","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.250","url":null,"abstract":"Vitamino D trūkumas yra dažna daugelio žmonių problema, tampanti pasauline pandemija. Norint įvertinti jo koncentraciją, daromas vitamino D tyrimas, jo metu tiriamas kalcifediolis, kurio norma, priklausomai nuo laboratorijos, yra tarp 30 – 50 ng/ml, < 30 ng/ml laikoma nepakankamumu, o < 20 ng/ml – stoka. Yra daug rekomendacijų, kaip palaikyti vitamino D koncentraciją tinkamai maitinantis, būnant saulės šviesoje ar vartojant farmakologinius preparatus (papildus) nuo tablečių iki leidžiamų į raumenis papildų. Straipsnyje apžvelgiame, kaip mityba ir buvimas lauke veikia vitamino D koncentraciją ir kodėl svarbu papildomai vartoti vitamino D preparatus.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"16 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134933782","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PRIVALOMOJI STEBĖSENA ANESTEZIJOS METU: NAUJAUSIOS GAIRĖS","authors":"Darija Savinova, Paulina Olekaitė, Andrius Macas","doi":"10.35988/sm-hs.2023.259","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.259","url":null,"abstract":"Dėl galimų komplikacijų ir paciento saugumo operacijos metu, labai svarbu anestezijos metu tinkamai stebėti paciento gyvybinius parametrus. Gydytojas, remdamasis klinikiniais įgūdžiais, turi vertinti paciento fiziologinius parametrus: kvėpavimo dažnį, jo efektyvumą, širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklius. Šiuolaikinėje medicinoje paciento stebėjimui gydytojas turi vadovautis privalomaisiais monitoravimo standartais. Užtikrinus reikiamą minimalų monitoravimą, jei reikia ir yra galimybė, gydytojas gali jį išplėsti.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"43 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134934962","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}