Lithuanian General Practitioner最新文献

{"title":"Kavasaki ligos savitumai. Literatūros apžvalga","authors":"Laura Štendelytė, Monika Stirbytė, Milda Šeškutė, Aušra Šnipaitienė","doi":"10.37499/lbpg.1364","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1364","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti literatūros duomenis apie Kavasaki ligos etiopatogenezę, naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Metodai. Remiantis „Google Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazėmis, pagal pasirinktus reikšminius žodžius išanalizuotos 48 publikacijos. Rezultatai. Kavasaki ligos etiologija vis dar nepakankamai ištirta, o infekcijos ir genetinis polinkis laikomi vienais svarbiausių predisponuojančių veiksnių. Diagnozė pagrindžiama, kai karščiavimas trunka bent 5 d. ir jį lydi bent keturi iš penkių kitų klinikinių požymių (odos ir gleivinės pažeidimai, rankų, pėdų tinimai, limfadenopatija). Atskirti Kavasaki ligą nuo kitų ligų gali padėti tam tikrų biožymenų (pvz., trombocitų, feritino, eozinofilų kiekio) pokyčiai, tačiau specifinių tyrimų nustatyti Kavasaki ligai vis dar nėra. Įprastai skiriamas gydymas didelėmis IVIG dozėmis kartu su aspirinu, tačiau 10–20 proc. vaikų gali būti jam atsparūs. Tiriamas kortikosteroidų, IL-1 blokatorių bei ciklosporino derinio su IVIG veiksmingumas. Išvados. Nors atliekama daug tyrimų, siekiant išaiškinti Kavasaki ligos priežastis ir gerinti jos diagnostiką, vis dar nėra specifinių žymenų šiai ligai nustatyti. Įvairūs imunosupresiniai vaistai gali pagerinti Kavasaki ligos baigtis, ypač išsivysčius atsparumui IVIG.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"40 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140231593","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Su NVNU vartojimu susijusių širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų sisteminė apžvalga","authors":"Deimantė Sadauskaitė, Kazys Simanauskas","doi":"10.37499/lbpg.1360","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1360","url":null,"abstract":"NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) dėl teigiamo klinikinio poveikio, plačių vartojimo indikacijų bei prieinamumo – vieni dažniausiai vartojamų medikamentų Lietuvoje ir pasaulyje, todėl svarbu vertinti NVNU sukeliamų širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų riziką ir pateikti praktines rekomendacijas, kaip ją sumažinti. Tikslas. Išanalizuoti straipsnius apie NVNU sukeliamas širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas bei strategijas, kaip sumažinti jų riziką. Metodai. Literatūros paieška atlikta naudojant PRISMA (angl. Preferred Reporting Items for Systematic Reviews and Meta-Analyses) protokolą, įtraukiant 2015–2023 m. publikuotus straipsnius. Rezultatai. Atrinkti 26 straipsniai ir publikacijos, kuriuose nagrinėjamos są- sajos tarp skirtingų širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių rizikos bei įvairių NVNU vartojimo. Išvados. Tiek tradiciniai NVNU, tiek ir koksibai yra susiję su didesne tokių širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių, kaip ūminio miokardo infarkto, insulto, arterinės hipertenzijos bei hospitalizacijų dėl kardiologinių komplikacijų, rizika. Remiantis apžvelgta literatūra, pateikiamos praktinės rekomendacijos apie NVNU skyrimą, siekiant sumažinti jų sukeliamų širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų riziką: 1. Svarbu edukuoti visuomenę apie saugaus NVNU vartojimo principus – vartojama mažiausia veiksminga ir gydymo tikslus atitinkanti NVNU dozė trumpiausią galimą laikotarpį, pirmenybę teikiant greito atpalaidavimo formoms. 2. Svarbu identifikuoti pacientus, turinčius žinomų širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių, jeigu jie taip pat turi polinkį nekontroliuojamam NVNU vartojimui, turėtų būtų planuojami reguliarūs vizitai pas gydytojus, siekiant užtikrinti NVNU vartojimo kontrolę. 3. Prieš skiriant NVNU vartoti ilgą laiką, būtina vertinti širdies ir kraujagyslių sistemos, gastrointestinalinius ir inkstų pažeidimų rizikos veiksnius (paciento amžių, esamas gretutines ir persirgtas ligas, vartojamus vaistus, vertinti AKS, prireikus atlikti laboratorinius tyrimus), pradėjus gydymą – AKS matuoti kiekvieno apsilankymo pas gydytoją metu. 4. Nustačius mažą gastrointestinalinių pažeidimų ir didelę širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių riziką, rekomenduojamas gydymas mažomis celekoksibo dozėmis (≤ 200 mg/d.) arba įprastomis naprokseno dozėmis, kartu skiriant protono pompos inhibitorių (PPI), jei nustatyta maža gastrointestinalinių pažeidimų ir širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių rizika, galima skirti tiek įprastas celekoksibo dozes, tiek ir bet kurį tradicinį NVNU kartu su PPI. Jei yra didelė gastrointestinalinių pažeidimų ir maža širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių rizika, rekomenduojama skirti įprastas celekoksibo dozes kartu su PPI, o nustačius didelę gastrointestinalinių pažeidimų ir širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių riziką, reikia skirti gydymą mažomis celekoksibo dozėmis (≤ 200 mg/d.) ir PPI arba apsvarstyti skirti opioidus. 5. Nustačius inkstų funkcijos sutrikimą, NVNU rekomenduojama skirti t","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"27 7","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140232017","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Žingsniu priekyje vitamino D stygiaus gydyme","authors":"Milda Greičiuvienė","doi":"10.37499/lbpg.1371","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1371","url":null,"abstract":"Vitaminas D yra ne tik svarbus kaulų mineralizacijai bei kalcio ir fosforo apykaitai, bet ir yra siejamas su daugeliu lėtinių ligų. Vitamino D stygius yra opi problema visame pasaulyje, o daugelyje Europos šalių nustatytas didelis vitamino D stygiaus paplitimas kelia didelį susirūpinimą [3, 6, 10]. Vitamino D stygius tradiciškai gydomas vitaminu D3 (cholekalciferoliu) arba vitaminu D2 (ergokalciferoliu). Neseniai klinikinėje praktikoje pradėtas skirti kalcifediolis (25-hidroksivitaminas D3), kuris dėl gero pasisavinimo, mažesnio šalutinių reiškinių kiekio (nemetabolizuojamas kepenyse), platesnio taikymo (itin tinkamas pacientams turintiems antsvorio, esant malabsorbcijai, sergantiems kepenų ir inkstų ligomis) ir patogaus vartojimo rodo puikius vitamino D stygiaus gydymo rezultatus [4, 6, 10].","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"72 S16","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-03-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140232216","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Visuomenėje įgyta pneumonija: etiopatogenetinis mechanizmas ir uždegimo raiška. Literatūros apžvalga","authors":"Irmantas Aleksa, Astra Vitkauskienė","doi":"10.37499/lbpg.1227","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1227","url":null,"abstract":"Visuomenėje įgyta pneumonija – tai plaučių parenchiminio audinio uždegimas, sukeltas įvairių infekcinių veiksnių (bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių). Ilgai bandant užkirsti kelią pneumonijos vystymuisi, išrastos vakcinos nuo pagrindinių sukėlėjų sumažino mirtingumą nuo lengvos ir vidutinio sunkumo pneumonijos, tačiau nesumažino bendrojo pneumonijos pacientų skaičiaus ir blogų ligos baigčių. Šiuo metu moksliniai tyrimai orientuojami į kitą tyrimų objektą – uždegimo raišką, ją siejant su sukėlėjų virulentiškumo veiksniais. Uždegimo raiškos tyrimai svarbūs pneumonija sergantiems pacientams gydyti ir stebėti.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"41 8","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-26","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140429579","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Diagnostinių lėtinio širdies nepakankamumo tyrimų palyginimas senyvo amžiaus pacientų grupėje","authors":"Kornelija Dzikevičiūtė, Urtė Rimšaitė, Andrius Ališauskas","doi":"10.37499/lbpg.1345","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1345","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Palyginti 6 min. ėjimo mėginio nueito nuotolio (6MĖMN), N galinio B tipo natriuretinio propeptido (NT-proBNP), echokardiografijos (echoKG) ir impedanso kardiografijos (IKG) reikšmę lėtinio širdies nepakankamumo (LŠN) diagnostikoje. Metodai. 2019–2022 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje atliktas perspektyvusis stebėsenos tyrimas. Tyrime analizuoti 87 pacientų, hospitalizuotų dėl LŠN, tyrimų duomenys. Duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics“ 29.0 versiją. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai. Nustatyta silpna koreliacija: tarp NT-proBNP ir skysčių kiekio krūtinės ląstoje (SKKL), SKKL indekso (SKKLI), širdies minutinio tūrio (ŠMT), sistolinio širdies tūrio indekso (SŠTI), sistolės laiko santykio (SLS); tarp 6MĖMN ir SKKLI, ŠMT, SŠTI, kairiosios širdies darbo (KŠD), KŠD indekso (KŠDI); tarp kairiojo skilvelio galinio diastolinio dydžio (KSGDD) ir SLS. Koreliacija tarp išstūmio frakcijos (IF) ir SKKL, SKKLI, SLS buvo silpna-vidutinė. Išvados. 6MĖMN ir IKG turėjo silpną-vidutinę koreliaciją su kitais diagnostiniais ŠN tyrimais tarp senyvo amžiaus pacientų, todėl gali būti vertingi diagnozei nustatyti.  ","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"242 ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140456011","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Šiuolaikiniai randų gydymo būdai. Literatūros apžvalga","authors":"Rytis Rimdeika, Kristupas Augustinas Suslavičius, Andrėjus Subočius, Inesa Rimdeikienė","doi":"10.37499/lbpg.1350","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1350","url":null,"abstract":"Hipertrofiniai randai ir keloidai – tai dažnai klinikinėje praktikoje sutinkami odos pažeidimai, atsiradę po operacijų, nudegimų, traumų ir infekcijų. Randai gali trukdyti kasdienei veiklai, sukelti estetinį ir fizinį diskomfortą. Šiuolaikinėje medicinoje išbandoma vis naujų neinvazinių ir invazinių randų gydymo būdų. Tikslas. Apžvelgti naujausius hipertrofinių randų ir keloidų gydymo būdus, aptarti jų naudą ir indikacijas. Metodai. Atrinkta ir apibendrinta 41 publikacija, kurioje aptariami naujausi randų gydymo būdai. Mokslinės literatūros paieška atlikta „PubMed“ bei „Cochrane Library“ duomenų bazėse. Išvados. Silikono plokštelės ir geliai yra labiausiai rekomenduojami hipertrofinių randų ir keloidų gydymo būdai, dažnai naudojami kartu su kompresine terapija. Siekiant pagerinti gydymo poveikį, papildomai galima skirti įvairias injekcijas: kortikosteroidų preparatų, trombocitais praturtintos plazmos, egzosomų. Praėjus 12 mėn. nuo rando gydymo pradžios, galima mažinti randus, dalį jų šalinant chirurgiškai.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"119 ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140456328","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gyvensenos įpročių įtaka hipotireozei ir kitoms skydliaukės ligoms","authors":"Beatričė Viliušytė, Erika Jakutaitė","doi":"10.37499/lbpg.1352","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1352","url":null,"abstract":"Hipotireozė – tai skydliaukės sutrikimas, reikalaujantis reguliarios priežiūros bei kontrolės, priešingu atveju, galintis išprovokuoti kitas komplikacijas, bloginti gyvenimo kokybę. Ligos patogenezė yra susijusi su uždegiminiais procesais ir oksidaciniu stresu, t. y. procesais, kurie paūmėja, kai propaguojamas sveikatai nepalankus gyvenimo būdas, ypač mityba. Viduržemio jūros dieta yra laikoma sveikatai palankios mitybos modeliu, turinčiu įtakos skydliaukės ligų prevencijai bei jų kontrolei per įvairius fiziologinius procesus. Išskiriamos atskiros maisto produktų grupės bei mikroelementai, turintys reikšmingą poveikį skydliaukės būklei. Sergant skydliaukės ligomis, mityba yra vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių. Taip pat išskiriama fizinio aktyvumo bei visaverčio miego nauda.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"144 ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140455609","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vaikų nebaigtinė osteogenezė. Klinikinio atvejo analizė ir literatūros apžvalga","authors":"Ieva Grigalionytė, Emilis Čekanauskas, Edita Jašinskienė","doi":"10.37499/lbpg.1346","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1346","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Pateikti literatūros apžvalgą apie trapių kaulų ligą – nebaigtinę osteogenezę – ir pristatyti 15 metų paciento, kuriam nustatyta nebaigtinė osteogenezė, klinikinį atvejį. Metodai. Aprašytas klinikinis atvejis, naudojant „PubMed“ duomenų bazę, atlikta mokslinės literatūros apžvalga. Pasirinktos anglų kalba parašytos ir straipsnio tikslą atitinkančios mokslinės publikacijos. Paieškai vartoti reikšminiai žodžiai: nebaigtinė osteogenezė, klinikiniai savitumai, diagnostika, gydymas. Rezultatai. Nebaigtinė osteogenezė yra reta kaulų liga. Svarbu pastebėti būdingus klinikinius požymius ir laiku skirti reikiamus tyrimus bei gydymą. Aprašytam pacientui atliktos dauginės traumatologinės ortopedinės operacijos dėl kaulų lūžių. Ši genetinė liga yra neišgydoma, todėl pacientas privalo saugotis kritimų arba veiksmų, kurie gali sukelti kaulų lūžius. Išvados. Nebaigtinei osteogenezei būdingas kaulų trapumas ir padidėjusi lūžių rizika. Nebaigtinę osteogenezę galima diagnozuoti atliekant rentgenogramas, kaulų tankio tyrimus bei genetinį testavimą. Nebaigtinės osteogenezės gydymo tikslai – pagerinti kaulų stiprumą, sumažinti lūžių riziką, skausmą, padidinti mobilumą ir funkcinę nepriklausomybę bei užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"304 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140455641","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Suaugusiųjų aknės patogenezė, diagnostikos ir gydymo savitumai","authors":"Ugnė Janonytė, Augustė Dubinskaitė, Živilė Gabdrafikė, Kamilija Briedė","doi":"10.37499/lbpg.1347","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1347","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokslinėje literatūroje aprašomas suaugusiųjų aknės priežastis, diagnostiką, gydymo galimybes ir jų veiksmingumą. Metodika. Literatūros apžvalga. Straipsnių  atrankai naudotos tarptautinės medicinos duomenų bazės „PubMed“ ir „ClinicalKey“. Straipsniai atrinkti vartojant reikšminius žodžius ir išanalizuoti, siekiant įvertinti aktualiausią informaciją. Rezultatai ir išvados. Suaugusiųjų aknė (angl. acne tarda, adult acne) – tai daugiapriežastinė odos liga, pasireiškianti vyresniems nei 25 metų asmenims, dažniausiai moterims. Suaugusiųjųaknės patogenezėje vyrauja folikulų epitelio hiperproliferacija, perteklinė sebumo gamyba, lėtinis uždegimas ir padidėjęs Cutibacterium acnes virulentiškumas. Suaugusiųjų aknės diagnozė patvirtinama remiantis specifiniu klinikiniu vaizdu – papulės, pustulės, mazgeliai (retai cistos) arba makrokomedonai skruostų, smakro ir apatinio žandikaulio srityse (U zona), rečiau liemens srityje. Suaugusiųjų aknė, ypač moterims, susijusi su hormonų pusiausyros sutrikimu, kuris lemia hiperandrogenizmą ir aknės formavimąsi. Tokiais atvejais ypač svarbus daugiadalykis bendradarbiavimas su gydytoju endokrinologu bei ginekologu. Suaugusiųjų aknės gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento ligos anamnezę, sunkumą, trukmę, prieštai taikytą gydymą, paciento gyvenimo būdą. Viena iš suaugusių moterų aknės gydymo alternatyvų – antiandrogeninį poveikį turintis diuretikas spironolaktonas. Dėl nustatyto klinikinio veiksmingumo, rekomenduojama šį medikamentą laikyti gydymo standartu. ","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"208 ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140456054","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Nėščiųjų hipertenzinės būklės šeimos gydytojo darbe","authors":"Eglė Urbonavičiūtė, Gabrielė Kučiauskaitė, Aurimas Rapalavičius","doi":"10.37499/lbpg.1348","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1348","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Analizuojant mokslinę literatūrą, išnagrinėti ir aprašyti nėščiųjų hipertenzinių būklių atpažinimą, diagnostiką, gydymo taktiką bei pateikti rekomendacijas šeimos gydytojui, prižiūrinčiam nėščiąsias. Metodika. Literatūros paieška atlikta naudojant „UpToDate“, „PubMed“, „ScienceDirect“ elektronines duomenų bazes. Atrinkti 32 straipsniai, parašyti anglų kalba su prieiga prie viso teksto. Dauguma apžvelgtų publikacijų ne senesnės nei 10 metų. Paieškoje vartojami reikšminiai žodžiai ir jų deriniai: nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, eklampsija, postnatalinė priežiūra. Rezultatai. Nėščiųjų hipertenzinės būklės – tai ligos, kai nėščiosioms padidėja AKS ir (arba) šlapime atsiranda baltymo. Nėščiųjų hipertenzinės būklės klasifikuojamos į nėščiųjų hipertenziją, preeklampsiją (eklampsiją), lėtinę hipertenziją ir lėtinę nėštumo komplikuotą hipertenziją. Pagrindinis hipertenzinių būklių diagnostikos metodas – arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimas. Šiame straipsnyje pateikiama apibendrinta mokslinės literatūros apžvalga, nagrinėjanti nėščiųjų hipertenzijos rizikos veiksnius, diagnostiką, klasifikaciją, gydymo metodus, prenatalinę bei postnatalinę priežiūrą. Išvados. Šeimos medicinos gydytojams, prižiūrintiems besilaukiančias moteris, svarbu mokėti atpažinti simptomus, įspėjančius apie galimą hipertenzinę būklę nėštumo laikotarpiu ir gresiančias komplikacijas tiek motinai, tiek vaisiui.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"180 ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140456099","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}