Laura Štendelytė, Monika Stirbytė, Milda Šeškutė, Aušra Šnipaitienė
{"title":"川崎病的特征。文献综述","authors":"Laura Štendelytė, Monika Stirbytė, Milda Šeškutė, Aušra Šnipaitienė","doi":"10.37499/lbpg.1364","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti literatūros duomenis apie Kavasaki ligos etiopatogenezę, naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Metodai. Remiantis „Google Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazėmis, pagal pasirinktus reikšminius žodžius išanalizuotos 48 publikacijos. Rezultatai. Kavasaki ligos etiologija vis dar nepakankamai ištirta, o infekcijos ir genetinis polinkis laikomi vienais svarbiausių predisponuojančių veiksnių. Diagnozė pagrindžiama, kai karščiavimas trunka bent 5 d. ir jį lydi bent keturi iš penkių kitų klinikinių požymių (odos ir gleivinės pažeidimai, rankų, pėdų tinimai, limfadenopatija). Atskirti Kavasaki ligą nuo kitų ligų gali padėti tam tikrų biožymenų (pvz., trombocitų, feritino, eozinofilų kiekio) pokyčiai, tačiau specifinių tyrimų nustatyti Kavasaki ligai vis dar nėra. Įprastai skiriamas gydymas didelėmis IVIG dozėmis kartu su aspirinu, tačiau 10–20 proc. vaikų gali būti jam atsparūs. Tiriamas kortikosteroidų, IL-1 blokatorių bei ciklosporino derinio su IVIG veiksmingumas. Išvados. Nors atliekama daug tyrimų, siekiant išaiškinti Kavasaki ligos priežastis ir gerinti jos diagnostiką, vis dar nėra specifinių žymenų šiai ligai nustatyti. Įvairūs imunosupresiniai vaistai gali pagerinti Kavasaki ligos baigtis, ypač išsivysčius atsparumui IVIG.","PeriodicalId":510598,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"40 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-03-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"Kavasaki ligos savitumai. Literatūros apžvalga\",\"authors\":\"Laura Štendelytė, Monika Stirbytė, Milda Šeškutė, Aušra Šnipaitienė\",\"doi\":\"10.37499/lbpg.1364\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti literatūros duomenis apie Kavasaki ligos etiopatogenezę, naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Metodai. Remiantis „Google Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazėmis, pagal pasirinktus reikšminius žodžius išanalizuotos 48 publikacijos. Rezultatai. Kavasaki ligos etiologija vis dar nepakankamai ištirta, o infekcijos ir genetinis polinkis laikomi vienais svarbiausių predisponuojančių veiksnių. Diagnozė pagrindžiama, kai karščiavimas trunka bent 5 d. ir jį lydi bent keturi iš penkių kitų klinikinių požymių (odos ir gleivinės pažeidimai, rankų, pėdų tinimai, limfadenopatija). Atskirti Kavasaki ligą nuo kitų ligų gali padėti tam tikrų biožymenų (pvz., trombocitų, feritino, eozinofilų kiekio) pokyčiai, tačiau specifinių tyrimų nustatyti Kavasaki ligai vis dar nėra. Įprastai skiriamas gydymas didelėmis IVIG dozėmis kartu su aspirinu, tačiau 10–20 proc. vaikų gali būti jam atsparūs. Tiriamas kortikosteroidų, IL-1 blokatorių bei ciklosporino derinio su IVIG veiksmingumas. Išvados. Nors atliekama daug tyrimų, siekiant išaiškinti Kavasaki ligos priežastis ir gerinti jos diagnostiką, vis dar nėra specifinių žymenų šiai ligai nustatyti. Įvairūs imunosupresiniai vaistai gali pagerinti Kavasaki ligos baigtis, ypač išsivysčius atsparumui IVIG.\",\"PeriodicalId\":510598,\"journal\":{\"name\":\"Lithuanian General Practitioner\",\"volume\":\"40 3\",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2024-03-18\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Lithuanian General Practitioner\",\"FirstCategoryId\":\"1085\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.37499/lbpg.1364\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1364","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti literatūros duomenis apie Kavasaki ligos etiopatogenezę, naujus diagnostikos ir gydymo metodus. Metodai. Remiantis „Google Scholar“ ir „PubMed“ duomenų bazėmis, pagal pasirinktus reikšminius žodžius išanalizuotos 48 publikacijos. Rezultatai. Kavasaki ligos etiologija vis dar nepakankamai ištirta, o infekcijos ir genetinis polinkis laikomi vienais svarbiausių predisponuojančių veiksnių. Diagnozė pagrindžiama, kai karščiavimas trunka bent 5 d. ir jį lydi bent keturi iš penkių kitų klinikinių požymių (odos ir gleivinės pažeidimai, rankų, pėdų tinimai, limfadenopatija). Atskirti Kavasaki ligą nuo kitų ligų gali padėti tam tikrų biožymenų (pvz., trombocitų, feritino, eozinofilų kiekio) pokyčiai, tačiau specifinių tyrimų nustatyti Kavasaki ligai vis dar nėra. Įprastai skiriamas gydymas didelėmis IVIG dozėmis kartu su aspirinu, tačiau 10–20 proc. vaikų gali būti jam atsparūs. Tiriamas kortikosteroidų, IL-1 blokatorių bei ciklosporino derinio su IVIG veiksmingumas. Išvados. Nors atliekama daug tyrimų, siekiant išaiškinti Kavasaki ligos priežastis ir gerinti jos diagnostiką, vis dar nėra specifinių žymenų šiai ligai nustatyti. Įvairūs imunosupresiniai vaistai gali pagerinti Kavasaki ligos baigtis, ypač išsivysčius atsparumui IVIG.
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
