Lithuanian Obstetrics & Gynecology最新文献

{"title":"Lėtinis vulvos skausmas. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga.","authors":"Julius Bartašius, Asta Mažeikaitė, Aurelija Janušaitienė","doi":"10.37499/lag.868","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.868","url":null,"abstract":"Lėtinis vulvos skausmas yra dažnas, gyvenimo kokybę bei psichinę sveikatą neigiamai veikiantis simptomas, tačiau tai yra santykinai reta kreipimosi į gydytoją akušerį ginekologą priežastis. Lėtinis vulvos skausmas gali pasireikšti esant oragninei vulvos patologijai, jei skausmo priežastis nenustatoma – tokia būklė vadinama vulvodinija. Šiame straipsnyje pateikiamas lėtinio vulvos skausmo klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"290 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117311917","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Laiko iki planuojamo nėštumo reikšmė nėštumo eigai ir gimdymo baigtims","authors":"Mantilė Juotkutė","doi":"10.37499/lag.870","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.870","url":null,"abstract":"Tikslas. Nustatyti ryšį tarp laiko iki planuojamo nėštumo (LIPN) ir nėštumo eigos bei gimdymo baigčių. \u0000Metodai. Perspektyvusis momentinis tyrimas atliktas LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje 2020-08-01 - 2020-11-01. Į tiriamąją grupę įtrauktos moterys, pagimdžiusios gyvus naujagimius, planavusios nėštumą ir pasirašiusios informuoto sutikimo formą. Tiriamosios pagal LIPN suskirstytos į grupes: I≤12 mėn., II>12-≤24 mėn., III>24 mėn. Iš pateiktos anketos ir medicininės dokumentacijos surinkti anamnezės, nėštumo bei gimdymo duomenys. Statistinė analizė atlikta naudojant „SPSS 26.0”, rezultatai laikyti reikšmingi kai p<0,05. \u0000Rezultatai. LIPN mediana – 8,5 mėn. II ir III grupės tiriamosios buvo vyresnės (p<0,01), III grupės tiriamosios dažniau sirgo lėtinėmis (p=0,003) bei ginekologinėmis (p=0,003) ligomis. Gestacinis diabetas dažniau nustatytas II (p=0,026) ir III (p<0,001) grupėse. III grupėje dažniau nustatytos hipertenzinės nėščiųjų būklės (p=0,010). Skubios cezario pjūvio operacijos (CPO) dažniau atliktos II (p=0,015) ir III (p=0,043) grupėje. III grupės tiriamosios dažniau gimdė prieš laiką (p=0,014). \u0000Išvada. Ilgesnis LIPN susiję su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"52 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122910227","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Magnetinio rezonanso tomografijos reikšmė nustatant invazyvią placentą","authors":"Greta Šimkuvienė","doi":"10.37499/lag.806","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.806","url":null,"abstract":"Tikslas – įvertinti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo reikšmę nustatant invazyvią placentą. \u0000Tyrimo metodai \u0000Retrospektyviai išanalizuoti 4 sudėtingiausi invazyvios placentos atvejai, kurių metu buvo atlikti MRT tyrimai. Pakartotinai peržiūrėjus tyrimų vaizdus, papildomai įvertinti invazyvios placentos MRT požymiai. Atlikus literatūros apžvalgą pateikiamos šio tyrimo diagnostinės galimybės ir pagrindinės rekomendacijos. \u0000Rezultatai \u0000Išanalizavus ligos istorijas ir MRT vaizdus, visais atvejais MRT tyrimo rezultatai sutapo su histologinio tyrimo išvadomis. Literatūros šaltiniuose daugumos tyrimų imties dydis buvo mažas dėl patologijos retumo, todėl diagnozuojant invazyvią placentą, MRT jautrumas ir specifiškumas labai varijuoja, atitinkamai tarp 75 – 100 proc. ir 65 – 100 proc. Dažniausi invazyvios placentos MRT požymiai – placentos formos asimetrija, heterogeniška struktūra, intraplacentiniai pluoštai, židininės egzofitinės masės, išnykęs retroplacentinis tarpas, išplonėjęs miometriumas ir patologinė kraujotaka. \u0000Išvados \u0000 \u0000MRT – papildomas diagnostinis metodas nustatant invazyvią placentą, įtarus šią patologiją UG ir įvertinus klinikinius duomenis. \u0000MRT pasižymi aukštu jautrumu, specifiškumu ir tikslumu, didesne nei vidutine prognostine verte (TPV) ir neigiama prognostine verte (NPV). \u0000","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"63 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133807290","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Moterų žinios apie žmogaus papilomos virusą ir vakcinaciją","authors":"Agnė Vitkauskaitė, Kristina Jarienė, Joana Celiešiūtė, Lukas Vitkauskas, Daiva Vaitkienė","doi":"10.37499/lag.879","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.879","url":null,"abstract":"Darbo tikslas buvo išsiaiškinti gimdos kaklelio vėžiu (GKV) sergančių ir sveikų moterų žinias apie žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekciją bei vakcinaciją nuo jos, priklausomai nuo moterų amžiaus, gyvenamosios vietos, išsilavinimo. \u0000Metodai. \u0000Analizuoti 2017-2019 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje tirtų ir gydytų 53 moterų, kurioms histologiškai buvo patvirtintas GKV (IB2-IV stadija pagal FIGO) bei 60 moterų, kurioms atliekant citologinį tyrimą iš gimdos kaklelio nuograndų skystų terpių metodu, intraepitelinių pokyčių ar piktybinio naviko nebuvo nustatyta (be IPPN), duomenys. Respondentės pildė anoniminį originalųjį klausimyną. \u0000Rezultatai. Moterų amžiaus vidurkis buvo 52,3+14,0 metai GKV ir 48,9±10,6 metai NILM grupėje (p>0,05). Tiriamosios buvo suskirtytos į sekančias amžiaus grupes: 18-39, 40-49, 50-59 bei 60 metų ir vyresnės. Sveikos tiriamosios dažniau nurodė, kad girdėjo apie ŽPV infekciją (93,2 proc. (n=55) ir 69,2 proc. (n=36); p=0,001) ir apie vakciną nuo jos (80 proc. (n=48) ir 43,1 proc. (n=22); p<0,001). Moterų amžius buvo atvirkščiai proporcingas žinioms apie ŽPV infekciją (r = -0,248, p=0,009) ir apie vakciną nuo ŽPV (r = -0,283, p=0,003). Visos jauno amžiaus respondentės, tiek sergančios, tiek sveikos, nurodė, kad yra girdėjusios apie ŽPV, tačiau vidutinio amžiaus moterys (40-59 metų amžiaus) buvo dažniau girdėjusios apie vakciną nuo ŽPV. Lyginant sveikų ir sergančių moterų žinias apie ŽPV bei vakciną nuo ŽPV bei ryšio tarp šių žinių ir moterų išsilavinimo nenustatėme, tačiau vertinant moterų žinias nepriklausomai nuo nustatytos diagnozės, patikimai dažniau apie ŽPV bei vakciną buvo girdėjusios aukštąjį išsilavinimą turinčios miesto gyventojos.  \u0000Išvados. Nors bendros moterų žinios apie ŽPV infekciją ir vakcinaciją nuo jos vis dar yra nepakankamos, sveikos tiriamosios, taip pat turinčios aukštąjį išsilavinimą bei gyvenančios mieste šiais klausimais žino daugiau. ","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"51 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121580543","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Naujagimių pažeidimai cezario pjūvio operacijų metu. Klinikiniai atvejai ir literatūros apžvalga","authors":"Laura Tvarijonavičiūtė","doi":"10.37499/lag.882","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.882","url":null,"abstract":"Aprašomi užregistruoti penki naujagimių pažeidimai cezario pjūvio operacijos metu, įvykę 2019 – 2021 m. LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje. Literatūros apžvalgoje analizuojami šios komplikacijos galimi rizikos veiksniai, dažnis ir būdai, kaip būtų galima išvengti šių nepageidaujamų įvykių.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"31 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116120587","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Simptominis gimdos plyšimas – rizikos veiksniai ir komplikacijos","authors":"Raimonda Bykovaitė-Stankevičienė, Eglė Savukynė","doi":"10.37499/lag.869","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.869","url":null,"abstract":"Tikslas: įvertinti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų (KK) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įvykusių gimdos plyšimų dažnį, nustatyti rizikos veiksnius, simptomus bei komplikacijas. \u0000Metodika: tai retrospektyvinis tyrimas, kuriame analizuojami 2004 - 2019 metais LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje įvykę gimdos plyšimai. Atvejai buvo suskirstyti į visiškus (ang. - complete uterine rupture) ir dalinius (ang. - uterine scar dehiscence) plyšimus. Kontrolinę grupę sudaro visi tiriamuoju laikotarpiu vykę gimdymai šioje įstaigoje. \u0000Rezultatai: 15 metų laikotarpiu LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikoje gimdė 51525 moterys, 35 tiriamosioms įvyko gimdos plyšimas (22 visiški, 13 daliniai plyšimai). Bendras gimdos plyšimų dažnis yra 6,8 iš 10000 gimdymų. Esant randui gimdoje po vienos cezario pjūvio operacijos, gimdos plyšimo dažnis yra 44,4 iš 10000 gimdymų. Rando buvimas bei gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu ar regioninis gimdymo skausmo malšinimas yra svarbiausi gimdos plyšimo rizikos veiksniai. \u0000Išvados: Rizikos veiksniai gimdos plyšimui po vienos cezario pjūvio operacijos yra gimdymo veiklos skatinimas ir epidūrinis gimdymo nuskausminimas.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"27 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125651656","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Veiksniai, turintys įtakos svorio prieaugiui nėštumo laikotarpiu nėščiųjų diabetu sergančioms moterims. Literatūros apžvalga","authors":"Laura Kalakauskaitė, Edvina Januškevičiūtė, Žydrūnė Visockienė","doi":"10.37499/lag.866","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.866","url":null,"abstract":"Įvadas. Nėščiųjų diabetas (ND) – tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, diagnozuotas nėštumo metu. ND ir perteklinis svorio prieaugis (PSP) sukelia trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių motinai ir naujagimiui. Šiuo metu taikomos bendros rekomendacijos svorio prieaugiui nėštumo metu ND sergančiosioms, o rizikos veiksniai PSP nėra vertinami. \u0000Tikslas. Nustatyti pagrindinius rizikos veiksnius (RV) pertekliniam svorio prieaugiui nėštumo metu moterims, sergančioms ND. \u0000Metodai. Į literatūros apžvalgą pasirinkti tyrimai, atitikę įtraukimo kriterijus. Atrinkti tyrimai 2010-2021 m. publikuoti PubMed ir Web of Science duomenų bazėse. Vertinti, kokie RV yra statistiškai reikšmingi PSP nėštumo metu. \u0000Rezultatai. Iš 1457 publikacijų atrinkti 29 tyrimai, analizuojantys 34576 moterų, sergančių ND, duomenis. Iš jų 17 tyrimų nurodė svorio prieaugio pasiskirstymą pagal Medicinos instituto (MI) rekomendacijas: 32,14 proc. moterų priaugo nepakankamai, 33,17 proc. - adekvačiai, 34,63 proc. - per daug svorio. Nustatyti RV PSP: 1) kūno masės indeksas (KMI) iki nėštumo (IN) >25kg/m2 didina riziką 2,48-5,060 karto (3 tyrimai, n=3780), tačiau dalis autorių stebi neigiamą KMI IN ir PSP ryšį (2 tyrimai, n=933, r nuo -0,283 iki -0,49, P<0,01); 2) didesnė alkio glikemija gliukozės tolerancijos mėginio (GTM) metu (6 tyrimai, n=4760); 3) mažesnė GTM glikemija po 1 val. (3 tyrimai, n=3560); 4) didesnis glikuotas hemoglobinas (4 tyrimai, n=3937); 5) insulino terapija arba gydymas gliburidu ar metforminu, lyginant su dieta (p<0,001, p=0,003, p<0,02, p=0,015, p=0,001, 5 tyrimai, n=4993); 6) ND diagnozė po 20 ir 24 nėštumo savaitės (2 tyrimai, n=1765); 7) ND diagnozė iki 12 nėštumo savaitės lėmė mažesnį svorio prieaugį (1 tyrimas, n=4808). \u0000Išvados. Duomenys apie rizikos veiksnių įtaką PSP nėštumo metu ND sergančiosioms nėra vienalyčiai. Daugelyje tyrimų didesnis KMI IN, glikemija GTM metu, insulino terapija ir vėlyva ND diagnostika buvo reikšmingi veiksniai. Rizikos veiksnių vertinimas naudingas siekiant pritaikyti profilaktikos priemones ir išvengti PSP.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"29 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125663693","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Placentos pirmeigos rizikos veiksniai, nėštumo ir gimdymo komplikacijos bei baigtys","authors":"Vytautė Rimdzevičiūtė","doi":"10.37499/lag.802","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.802","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas – išanalizuoti placentos pirmeigos (PP) rizikos veiksnius, nėštumo ir gimdymo komplikacijas bei baigtis. \u0000Tyrimo metodai. Atlikta retrospektyvioji 2018 – 2020 m. LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos pacienčių, kurioms nustatyta PP, atvejų analizė. Tiriamoji 98 pacienčių grupė lyginta su kontroline - 261 paciente, kuriai atlikta cezario pjūvio operacija (CPO) dėl vaisiaus sėdmenų pirmeigos. \u0000Rezultatai. PP buvo susijusi su vyresniu moters amžiumi (p < 0,001), didesniu gimdymų skaičiumi (p < 0,001), ankstesnio gimdymo metu atlikta CPO (p < 0,001), nėštumo nutraukimu (p = 0,002), chirurginėmis intervencijomis gimdoje (p < 0,001), nevaisingumo gydymu (p = 0,003). PP komplikavosi patologiniu placentos prisitvirtinimu (p < 0,001), kraujavimu antroje nėštumo pusėje (p < 0,001), priešlaikiniu gimdymu (p < 0,001), gausiu kraujavimu CPO metu (p < 0,001), kraujo perpylimo poreikiu (p < 0,001), gimdos pašalinimu bei perinataline mirtimi. \u0000Išvados. PP rizikos veiksniai yra vyresnis motinos amžius, gimdymų skaičius, randas gimdoje po buvusių CPO, nevaisingumo gydymas, chirurginės gimdos intervencijos. PP komplikuojasi patologiniu placentos prisitvirtinimu, kraujavimu antroje nėštumo pusėje, priešlaikiniu gimdymu, gausiu kraujavimu CPO metu. Nepalankios PP baigtys yra gimdos pašalinimas bei perinatalinė mirtis.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"50 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127213501","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Naujagimiams palankioje ligoninėje gimusių naujagimių žindymo ypatumai pirmaisiais gyvenimo metais","authors":"Marija Vaitkevičiūtė, Dalia Stonienė, Paulina Samsonaitė, Arūnė Ulvydaitė, Mantilė Juotkutė","doi":"10.37499/lag.744","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.744","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti NPL gimusių sveikų, išnešiotų naujagimių pagimdytų sveikų motinų žindymo ypatumus pirmaisiais gyvenimo metais. Tyrimo metodai. Atliktas mišrus (retrospektyvinis+perspektyvinis) tyrimas, kuriuo metu tirti III lygio Perinataliniame centre, turinčiame NPL vardą, gimę išnešioti (≥37 sav.), sveiki, išimtinai nuo gimimo tik žindyti 642 naujagimiai, gimę 2019 m. 642 sveikos naujagimių motinos buvo apklaustos telefonu apie žindymo ypatumus. Duomenys analizuoti naudojant statistinį duomenų analizės paketą „IBM SPSS Statistics 23“. Rezultatai. Iki 6 mėn. buvo žindyti beveik 2/3, o iki metų 59,4 proc. visų kūdikių. Dažniausios žindymo nutraukimo priežastys: asmeninės (26,2 proc.) ir kūdikio atsisakymas krūties (25,2 proc.). Analizuojant žindymo nutraukimą iki 3 mėn. ir 3-5 mėn. gauta jog dažniausia priežastis buvo nepakankama laktacija/alkanas vaikas (46,1 proc., 49,3 proc.). Naujagimių, maitintų krūtimi iki 3 mėn., motinos dažniau naudojo socialinius tinklus kaip šaltinį, žinioms įgyti,  negu ilgiau žindžiusios motinos. Motinos, kurios žindė 3-5 mėn, naudojo specialią literatūrą (14,1 proc.) statistiškai reikšmingai dažniau nei tos, kurios žindė iki 12 mėn. (p<0,05). Dažniausias informacijos šaltinis tarp moterų, kurios žindė 6-11 mėn. (44,6 proc.) ir 12 ir daugiau mėn. (42,2 proc.) yra asmeninė patirtis. Išvados. 76,8 proc. NPL gimusių naujagimių buvo  žindyti iki 6 mėn. bei  59,4 proc. ≥12 mėn. Dažniausios žindymo nutraukimo priežastys buvo asmeninės, kūdikio atsisakymas krūties bei nepakankama laktacija. Beveik pusė motinų, kurios žindė iki 3 mėn. amžiaus, reikšmingai dažniau kaip priežastį žindymo nutraukimui nurodė nepakankamą laktaciją/alkaną vaiką, rečiau žindymo sunkumus. Dažniausiai moterys nustojo žindyti iki 3-5 mėn. ir  ≥12 mėn. dėl  nepakankamos laktacijos ir asmeninių priežasčių. Motinos, kurios žindė iki 6-11 mėn., dažniausiai nustojo žindyti dėl to, nes kūdikis atsisakė krūties. Tyrimo metu taip buvo buvo rastos sąsajos tarp žindymo trukmės ir naudojamų informacijos šaltinių. Gauta, kad visos motinos, nepaisant to, kiek laiko žindė, daugiausiai rėmėsi asmenine patirtimi.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-10","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132167447","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}