Lithuanian Obstetrics & Gynecology最新文献

{"title":"Dermatozė ir nėštumas. Klinikinis atvejis","authors":"Laura Bilotaitė, Virginija Paliulytė","doi":"10.37499/lag.917","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.917","url":null,"abstract":"Ribojamoji dermatopatija (RD) yra reta, sunki, mirtina genodermatozė, kai odos įtempimas sukelia vaisiaus akineziją arba hipokinezijos deformacijos seką. Tikroji RD priežastis nežinoma. Tik daugelio autorių duomenimis, manoma, kad sukelia ZMPSTE24 arba LMNA genų mutacijas ir jos turi didelės įtakos šios ligos išsivystymui. Šiame straipsnyje aprašomas ribojamosios dermotopatijos klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"141 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124473950","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Įgimta širdies yda ir nėštumas. Klinikinio atvejo analizė ir literatūros apžvalga","authors":"Eleonora Ivanova, Daina Liekienė","doi":"10.37499/lag.916","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.916","url":null,"abstract":"Tobulėjant širdies ydų gydymo metodams, daugėja moterų sulaukusių reprodukcinio amžiaus, kurioms reikalinga pagalba planuojant nėštumą ir prižiūrint nėštumo eigą. Rizika nėštumui su L-stambiųjų kraujagyslių transpozicija priklauso nuo pacientės funkcinio pajėgumo, sisteminio skilvelio funkcijos, aritmijų ir kitų gretutinių ydų. Nėštumas paankstina sisteminio skilvelio funkcijos sutrikimą ir moterys, kurių sisteminio dešiniojo skilvelio išstūmio frakcija mažiau 40 proc., turėtų nuo jo susilaikyti. Motinų, kurioms diagnozuota L-stambiųjų kraujagyslių transpozicija, vaikai 2–3 kartus dažniau patiria perinatalines komplikacijas. Nepaisant to, sėkmingas nėštumas yra galimas. Pacientėms su įgimtomis širdies ydomis iki nėštumo turėtų būti atliktas nėštumo planavimas.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"36 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"133959640","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vaisiaus stuburo patologija hemivertebra. Literatūros apžvalga ir klinikinis atvejis","authors":"Kotryna Bajerūnienė, Vaida Žitinevičiūtė, E. Machtejevienė, Ernesta Gedvilė","doi":"10.37499/lag.875","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.875","url":null,"abstract":"Hemivertebra – tai įgimta stuburo raidos yda, vienas iš įgimtos skoliozės tipų, kai tik viena stuburo slankstelio dalis vystosi normaliai. Hemivertebra vystymuisi įtakos turi tiek genetiniai, tiek motinos bei nėštumo rizikos veiksniai. Ši patologija gali būti izoliuota, tačiau taip pat gali pasireikšti kaip genetinio sindromo dalis. Kartu gali būti pažeistos kelios skirtingos vaisiaus organų sistemos, dažniausiai – urogenitalinė, centrinė nervų bei širdies ir kraujagyslių. Dėl šių priežasčių ankstyva įgimtos skoliozės prenatalinė diagnostika ir nuodugni visų organų sistemų apžiūra vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu yra labai svarbi. Hemivertebra prognozė priklauso nuo pažeidimo masto, progresavimo greičio bei pasirinktos gydymo taktikos. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgiami pagrindiniai hemivertebra etiologijos, diagnostikos, gydymo, nėštumo priežiūros bei prognozės aspektai ir pateikiamas klinikinis šios patologijos atvejis.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"58 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122368211","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gestacinio diabeto įtaka naujagimio žindymui ligoninėje ir pirmą gyvenimo mėnesį","authors":"Emilija Barauskaitė, Gabrielė Noreikytė, Dalia Stonienė","doi":"10.37499/lag.914","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.914","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti naujagimių, kurių motinos serga gestaciniu diabetu, žindymą po gimimo bei pirmą gyvenimo mėnesį. Tyrimo metodai. Atliktas perspektyvusis tyrimas, kurio metu tirti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose 2021 m. 10–12 mėn. gimę išnešioti (≥ 37 sav.), sveiki 126 naujagimiai, kurių motinos, sergančios ir nesergančios GD bei neturinčios gretutinių ligų, galinčių veikti laktaciją, gimdė pirmą kartą. Naujagimiai buvo suskirstyti į dvi grupes: naujagimiai, kurių motinos serga GD (GD+), ir naujagimiai, kurių motinos neserga GD (GD-). Duomenys apie naujagimio maitinimą ligoninėje imti iš medicininės dokumentacijos „Naujagimio raidos istorija“. Naujagimio žindymas ir su tuo susiję sunkumai, praėjus keturioms savaitėms po gimimo, vertinti atlikus telefoninę motinų apklausą. Statistinė duomenų analizė atlikta „IBM SPSS Statistics“ programos 26.0 versija. Rezultatai. 40,5 proc. motinų sirgo GD, 59,5 proc. motinų nesirgo GD. Pirmą parą ligoninėje išimtinai MP buvo maitinami 83,6 proc. visų tiriamosios grupės naujagimių, reikšmingo skirtumo tarp GD+ ir GD- nenustatėme. Antrą parą GD+ grupės naujagimiai buvo reikšmingai rečiau žindomi (62 proc.) ir dažniau maitinami AM (38 proc.) nei GD- (atitinkamai – 81,3 proc. ir 13,3 proc.) (p = 0,002). GD+ grupės naujagimiai reikšmingai dažniau nei GD- buvo maitinami tik AM keturių savaičių amžiuje (p = 0,042). GD+ naujagimiai, kuriems ligoninėje reikėjo primaitinimo, keturių savaičių amžiuje reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM, rečiau – tik MP nei GD+, kuriems nereikėjo primaitinimo (p = 0.008). Primaitinimo priemonė (buteliukas arba žindymui draugiška priemonė) reikšmingos įtakos žindymo dažniui neturėjo. Dažniausia primaitinimo priežastis ligoninėje (64,3 proc.) ir keturių savaičių amžiuje buvo nepakankama laktacija (63,6 proc.). Analizuojant žindymo nutraukimo priežastis keturių savaičių amžiuje, nustatėme, kad GD+ grupės motinos reikšmingai dažniau nei GD- nutraukė žindymą dėl pažeistų spenelių. Išvados. GD sergančių motinų naujagimiai antrą gyvenimo parą bei keturių savaičių amžiuje reikšmingai dažniau buvo maitinami tik AM ir reikšmingai mažiau tik MP. Keturių savaičių amžiuje AM/AM+MP reikšmingai dažniau buvo maitinami naujagimiai, kurie buvo primaitinami po gimimo arba primaitinimui naudotas buteliukas. Tačiau GD+ naujagimiams reikšmingą įtaką maitinimo būdui keturių savaičių amžiuje turėjo primaitinimas AM po gimimo, bet ne primaitinimo priemonė. GD+ motinos reikšmingai dažniau nei GD- kaip žindymo nutraukimo priežastį minėjo skausmingus, pažeistus spenelius.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"33 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-07-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114963406","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Tarptautinės patologinio placentos prisitvirtinimo draugijos kasmetinis susitikimas","authors":"Brigita Maženytė","doi":"10.37499/lag.867","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.867","url":null,"abstract":"","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"38 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126896447","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Patau sindromo prenatalinė diagnostika. Klinikinis atvejis ir literatūros apžvalga","authors":"Paulina Samsonaitė","doi":"10.37499/lag.881","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.881","url":null,"abstract":"Santrauka. Patau sindromas – reta ir sunki genetinė liga, sukelta 13 chromosomos trisomijos (T13). Paplitimas – 1 iš 5 000 naujagimių, dauguma T13 vaisių žūsta dar gimdoje. Pacientams dažniausiai suteikiamas tik pagalbinis gydymas. Neretai Patau sindromas įtariamas ultragarsinės patikros metu, radus charakteringus pakitimus ir atliekant kombinuotąjį testą ar NIPT. Šiame straipsnyje aprašomas klinikinis atvejis, kuomet T13 didelę riziką parodė tik NIPT tyrimas, bet ne kombinuotasis testas. Taip pat pateikiama literatūros apžvalga lyginant kombinuotąjį testą ir NIPT.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"32 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114090733","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Gimdos rando po cezario pjūvio operacijos storio pokyčiai nėštumo metu – perspektyvusis tyrimas","authors":"Mantilė Juotkutė, Eglė Savukynė","doi":"10.37499/lag.816","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.816","url":null,"abstract":"Tikslas ir uždaviniai: Apibūdinti gimdos rando po cezario pjūvio operacijos (CPO) storio pokyčius nėštumo laikotarpiais ir nustatyti kaip rando storis pirmuoju nėštumo trečdaliu gali turėti įtakos viso apatinio gimdos segmento (AGS) bei raumeninio sluoksnio storiui antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliais. \u0000Tyrimo metodika: Atliktas perspektyvusis tyrimas, kurio metu tirtos pacientės turinčios gimdos randą po vienos ar kelių CPO. Gimdos randui tirti naudotas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TV UG). 11 – 13 sav. UG prenatalinės patikros metu išmatuotas gimdos randas. Pacientės pagal gimdos rando formą suskirstytos į dvi grupes – turinčios gimdos rando nišą ir tos, kurioms randas sugijęs be nišos. Pagal standartizuotą UG tyrimo metodiką visoms tiriamosioms atliktas viso AGS ir AGS raumens storio matavimas 18 – 20 bei 32 – 35 nėštumo savaitę. Statistinei duomenų analizei naudotas Friedmano ANOVA testas vertinant rando storio pokyčius nėštumo metu ir Mann-Whitney testas lyginant rando pokyčius tarp tiriamųjų grupių su ar be gimdos rando nišos. \u0000Rezultatai: Iš viso į tyrimą įtrauktos 122 tiriamosios. Gimdos rando niša buvo stebima 40,2 % atvejų. Nėštumo eigoje gimdos rando storis reikšmingai plonėjo (p = 0,001). Vidutinis raumens sluoksnio storio plonėjimas tarp pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio buvo 8,9 mm (p<0,001). CPO rando raumens sluoksnio storis pirmuoju nėštumo trečdaliu buvo reikšmingai plonesnis tarp tiriamųjų, turinčių rando nišą lyginant su grupe be rando nišos (p<0,001). AGS raumens storis (p = 0,019) kaip ir visas AGS storis (p = 0,022), reikšmingai suplonėjo tarp antrojo ir trečiojo nėštumo trečdalio tiriamųjų su rando niša grupėje lyginant su grupe be rando nišos. \u0000Išvados: Nustatyta, kad nėštumo metu CPO rando storis kinta. Gimdos rando niša turi reikšmingos įtakos žymesniam gimdos raumeninio sluoksnio suplonėjimui rando srityje tarp antrojo ir trečiojo nėštumo trečdalio.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"64 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131269702","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Miomų chirurginis gydymas morceliacijos pagalba ir galimos komplikacijos.","authors":"Kotryna Kvitkovskaja","doi":"10.37499/lag.819","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.819","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamas miomų chirurginis gydymas morceliacijos pagalba ir galimos komplikacijos, parazitinių miomų diagnostikos bei gydymo galimybės, pateikiamos saugios morceliacijos rekomendacijos.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"121261456","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Vaisiaus medicinos fondo kursų apžvalga","authors":"Agnė Gendvilaitė","doi":"10.37499/lag.836","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.836","url":null,"abstract":"Review of Fetal Medicine Foundation course, December 3-4, 2021, London. ","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129719279","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"VšĮ Kėdainių ligoninėje vykę hibridiniai kursai","authors":"Brigita Maženytė","doi":"10.37499/lag.893","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lag.893","url":null,"abstract":"","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics &amp; Gynecology","volume":"6 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129184499","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}