{"title":"Gimdos rando po cezario pjūvio operacijos storio pokyčiai nėštumo metu – perspektyvusis tyrimas","authors":"Mantilė Juotkutė, Eglė Savukynė","doi":"10.37499/lag.816","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Tikslas ir uždaviniai: Apibūdinti gimdos rando po cezario pjūvio operacijos (CPO) storio pokyčius nėštumo laikotarpiais ir nustatyti kaip rando storis pirmuoju nėštumo trečdaliu gali turėti įtakos viso apatinio gimdos segmento (AGS) bei raumeninio sluoksnio storiui antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliais. \nTyrimo metodika: Atliktas perspektyvusis tyrimas, kurio metu tirtos pacientės turinčios gimdos randą po vienos ar kelių CPO. Gimdos randui tirti naudotas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TV UG). 11 – 13 sav. UG prenatalinės patikros metu išmatuotas gimdos randas. Pacientės pagal gimdos rando formą suskirstytos į dvi grupes – turinčios gimdos rando nišą ir tos, kurioms randas sugijęs be nišos. Pagal standartizuotą UG tyrimo metodiką visoms tiriamosioms atliktas viso AGS ir AGS raumens storio matavimas 18 – 20 bei 32 – 35 nėštumo savaitę. Statistinei duomenų analizei naudotas Friedmano ANOVA testas vertinant rando storio pokyčius nėštumo metu ir Mann-Whitney testas lyginant rando pokyčius tarp tiriamųjų grupių su ar be gimdos rando nišos. \nRezultatai: Iš viso į tyrimą įtrauktos 122 tiriamosios. Gimdos rando niša buvo stebima 40,2 % atvejų. Nėštumo eigoje gimdos rando storis reikšmingai plonėjo (p = 0,001). Vidutinis raumens sluoksnio storio plonėjimas tarp pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio buvo 8,9 mm (p<0,001). CPO rando raumens sluoksnio storis pirmuoju nėštumo trečdaliu buvo reikšmingai plonesnis tarp tiriamųjų, turinčių rando nišą lyginant su grupe be rando nišos (p<0,001). AGS raumens storis (p = 0,019) kaip ir visas AGS storis (p = 0,022), reikšmingai suplonėjo tarp antrojo ir trečiojo nėštumo trečdalio tiriamųjų su rando niša grupėje lyginant su grupe be rando nišos. \nIšvados: Nustatyta, kad nėštumo metu CPO rando storis kinta. Gimdos rando niša turi reikšmingos įtakos žymesniam gimdos raumeninio sluoksnio suplonėjimui rando srityje tarp antrojo ir trečiojo nėštumo trečdalio.","PeriodicalId":337794,"journal":{"name":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","volume":"64 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2022-04-08","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian Obstetrics & Gynecology","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lag.816","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
Gimdos rando po cezario pjūvio operacijos storio pokyčiai nėštumo metu – perspektyvusis tyrimas
Tikslas ir uždaviniai: Apibūdinti gimdos rando po cezario pjūvio operacijos (CPO) storio pokyčius nėštumo laikotarpiais ir nustatyti kaip rando storis pirmuoju nėštumo trečdaliu gali turėti įtakos viso apatinio gimdos segmento (AGS) bei raumeninio sluoksnio storiui antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliais.
Tyrimo metodika: Atliktas perspektyvusis tyrimas, kurio metu tirtos pacientės turinčios gimdos randą po vienos ar kelių CPO. Gimdos randui tirti naudotas transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TV UG). 11 – 13 sav. UG prenatalinės patikros metu išmatuotas gimdos randas. Pacientės pagal gimdos rando formą suskirstytos į dvi grupes – turinčios gimdos rando nišą ir tos, kurioms randas sugijęs be nišos. Pagal standartizuotą UG tyrimo metodiką visoms tiriamosioms atliktas viso AGS ir AGS raumens storio matavimas 18 – 20 bei 32 – 35 nėštumo savaitę. Statistinei duomenų analizei naudotas Friedmano ANOVA testas vertinant rando storio pokyčius nėštumo metu ir Mann-Whitney testas lyginant rando pokyčius tarp tiriamųjų grupių su ar be gimdos rando nišos.
Rezultatai: Iš viso į tyrimą įtrauktos 122 tiriamosios. Gimdos rando niša buvo stebima 40,2 % atvejų. Nėštumo eigoje gimdos rando storis reikšmingai plonėjo (p = 0,001). Vidutinis raumens sluoksnio storio plonėjimas tarp pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio buvo 8,9 mm (p<0,001). CPO rando raumens sluoksnio storis pirmuoju nėštumo trečdaliu buvo reikšmingai plonesnis tarp tiriamųjų, turinčių rando nišą lyginant su grupe be rando nišos (p<0,001). AGS raumens storis (p = 0,019) kaip ir visas AGS storis (p = 0,022), reikšmingai suplonėjo tarp antrojo ir trečiojo nėštumo trečdalio tiriamųjų su rando niša grupėje lyginant su grupe be rando nišos.
Išvados: Nustatyta, kad nėštumo metu CPO rando storis kinta. Gimdos rando niša turi reikšmingos įtakos žymesniam gimdos raumeninio sluoksnio suplonėjimui rando srityje tarp antrojo ir trečiojo nėštumo trečdalio.