{"title":"Metotreksato praktinio vartojimo apžvalga","authors":"Ieva Vaitkevičiūtė, Simona Stankevičiūtė","doi":"10.37499/lbpg.1322","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1322","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamas praktinis metotreksato (MTX) vartojimas klinikinėje praktikoje, daugiausia dėmesio skiriant klinikinei farmakokinetikai, pagrindinėms nepageidaujamoms reakcijoms ir strategijoms, kaip jų išvengti bei anksti pastebėti. MTX yra svarbus vaistas, vartojamas įvairioms ligoms, pavyzdžiui, žvynelinei ir reumatoidiniam artritui, gydyti. Tačiau jį vartojant gali pasireikšti keletas nepageidaujamų reakcijų, įskaitant hematologinį, kepenų, virškinamojo trakto ir plaučių toksinį poveikį. Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbu atidžiai stebėti MTX vartojančius pacientus, atlikti reguliarius laboratorinius tyrimus, siekiant sumažinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Straipsnyje taip pat aptariamas folio rūgšties papildų vartojimas, siekiant sumažinti su MTX susijusio toksiškumo dažnį. Šiame straipsnyje pateikiama įžvalgų ir rekomendacijų gydytojams, kaip praktiškai skirti MTX savo pacientams.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138972076","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Pirminio plaučių vėžio rizika po krūties vėžio gydymo. Klinikinio atvejo analizė","authors":"Aistė Railaitė, Augustė Railaitė, Jurgita Zaveckienė","doi":"10.37499/lbpg.1325","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1325","url":null,"abstract":"30 metų amžiaus moteriai išsivystė krūties karcinoma, o praėjus 17 m. po taikyto gydymo – antras pirminis piktybinis navikas, t. y. plaučių karcinoma. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog priešvėžinis gydymas gali padidinti riziką susirgti antru pirminiu piktybiniu naviku. Straipsniu tikimasi atkreipti šeimos gydytojų dėmesį į priešvėžinio gydymo komplikacijų stebėsenos svarbą ir ankstyvą diagnostiką.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139003098","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Austėja Malinauskaitė, Arūnė Žičkevičiūtė, Arūnas Petkevičius
{"title":"Odos sarkoidozė: epidemiologija, etiopatogenezė, klinika, diagnostika ir gydymo principai","authors":"Austėja Malinauskaitė, Arūnė Žičkevičiūtė, Arūnas Petkevičius","doi":"10.37499/lbpg.1181","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1181","url":null,"abstract":"Odos sarkoidozės etiopatogenezė nėra pakankamai išaiškinta, tačiau, tiriant ligos prie žastis, nustatyta, kad sarkoidozės išsivystymui įtakos gali turėti genetiniai ir aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, įvairios infekcijos ir Th1 ląstelių sąlygotas imuninis atsakas. Pagrindinis odos sarkoidozės diagnostikos metodas – bioptato pathistologinis tyrimas. Odos sarkoidozė dažniausiai pradedama gydyti vietiniais gliuokokortikoidais, kalcineurino inhibitoriais, tačiau, esant atsparumui, papildomai skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir imunosupresiniai vaistais. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokslinius straipsnius apie odos sarkoidozės epidemiologiją, etiopatogenezę, kliniką, diagnostiką ir gydymo principus. Metodika. „PubMed“ duomenų bazėje pagal reikšminius žodžius atrinkti ir išanalizuoti 2012–2022 m. publikuoti straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros šaltinių analizę kriterijus. Rezultatai. Nustatyta, kad oda yra antras pagal dažnį pažeidžiamas organas, sergant sarkoidoze, ir kartais odos pažeidimas gali būti pirmuoju sisteminės ligos pažeidimu. Odos sarkoidozės diagnozę privaloma patvirtinti histologiškai. Odos sarkoidozei gydyti yra rekomenduojamas vietinis, imunomoduliuojantis sisteminis ir imunosupresinis gydymas, atsižvelgiant į galimą kitų organų patologiją.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138973086","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Smegenų rūkas – sveikų žmonių nuovargio priežastis","authors":"Urtė Vanagė","doi":"10.37499/lbpg.1326","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1326","url":null,"abstract":"Smegenų rūkas – tai terminas, kuriuo apibūdinamas lengvas kognityvinių (pažintinių) funkcijų sutrikimas, panašus į protinį nuovargį. Pagrindiniai smegenų rūko simptomai: užmaršumas, lėtas mąstymas, koncentracijos stoka, sumišimas, atminties sutrikimai [1]. Šiuo metu smegenų rūkas yra itin aktuali tema, nes vienas dažniausių liekamųjų reiškinių persirgus COVID-19 infekcija – tai pokovidinis sindromas, kuris pasireiškia smegenų rūku [1, 2]. Remiantis Valstybinės duomenų agentūros statistika, Lietuvoje per visą pandemijos laikotarpį iš viso užfiksuotas 1 172 991 pirminis ligos atvejis [3]. Kitų šalių tyrimai rodo, kad pokovidinis sindromas gali pasireikšti 62 proc. COVID-19 virusu sirgusių asmenų, o 7,2–30 proc. iš jų vargina smegenų rūkas [2, 4]. Taigi, Lietuvoje vien dėl COVID-19 infekcijos smegenų rūkas gali pasireikšti daugiau kaip 80 000 asmenų. Šis sutrikimas gali gerokai apsunkinti kasdienį gyvenimą, todėl būtina imtis prevencijos ir gydymo priemonių. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės smegenų rūko priežastys, diagnostika ir naujausi įmonės „Aconitum“ sukurti prevenciniai preparatai.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139002620","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
J. Pečeliūnienė, Agnė Urbutytė, Kamilė Piesliakaitė
{"title":"Endometriozė šeimos gydytojo praktikoje","authors":"J. Pečeliūnienė, Agnė Urbutytė, Kamilė Piesliakaitė","doi":"10.37499/lbpg.1321","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1321","url":null,"abstract":"Endometriozė – viena dažniausių lėtinių ginekologinių ligų, tačiau dažnai diagnozuojama praėjus daug laiko nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Liga sukelia lėtinį skausmą, paveikia ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę, todėl pacientės dažnai kreipiasi į šeimos gydytoją, kuris turi įtarti šią ligą, skirti pradinį gydymą ar siųsti pacientę gydytojui specialistui konsultuoti. Šiame straipsnyje pateikiama naujausia informacija šeimos gydytojui apie endometriozės simptomus, diagnostiką bei gydymo principus.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-13","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139005501","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Tymų infekcijos protrūkių sąsajos su mažėjančiomis vakcinacijos aprėptimis Lietuvoje ir pasaulyje","authors":"Miglė Paškevičienė, Gintarė Kondratavičiūtė, Jolanta Sauserienė","doi":"10.37499/lbpg.1320","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1320","url":null,"abstract":"Pastaraisiais metais pasaulyje vis didėjantys tymų atvejų skaičiai ragino atlikti daugybę tyrimų ir ieškoti sąsajų tarp kylančių protrūkių bei vakcinacijos apimčių. Kaip ir buvo tikėtasi, tyrimai pagrindė, kad tymų infekcijos šuoliai yra susiję su mažėjančiomis vakcinacijos aprėptimis ir silpnėjančiu kolektyviniu imunitetu. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, norint sudaryti tvirtą kolektyvinį imunitetą prieš tymų infekciją, vakcinacijos apimtys visuomenėje turi būti ne mažesnės nei 95 proc. Visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, stebimas vakcinacijos nuo tymų infekcijos suma žėjimas. Lietuvoje šis rodiklis 2009–2019 m. nukrito nuo 96 proc. iki 92 proc. – kolektyvinis imunitetas tapo nepakankamas ir dėl to kilo tymų infekcijos protrūkis. Manoma, kad vakcinacijos apimčių sumažėjimą lemia antivakcininiai judėjimai, informacijos stygius, visuomenės klaidinimas nepagrįstais faktais bei prastas vakcinų prieinamumas ekonomiškai skurdesnėse valstybėse. Siekiant išvengti protrūkių ateityje ir suvaldyti infekciją, skatinama nepamiršti pagrindinės prevencijos priemonės – MMR vakcinos. Tam reikalinga užtikrinti sklandų vakcinų tiekimą, konkrečias rekomendacijas, plėtoti sąmoningumą visuomenėje bei dalytis mokslu grįsta informacija.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-13","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139006256","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Renoceliulinės karcinomos metastazės žandinio ančio gleivinėje ir viršutinio žandikaulio medikamentinė osteonekrozė","authors":"Paulius Civinskas, Milda Vitosytė, Linas Zaleckas","doi":"10.37499/lbpg.1319","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1319","url":null,"abstract":"Renoceliulinė karcinoma – tai piktybinė inkstų liga, dažnai diagnozuojama atsitiktinai, vėlyvojoje stadijoje. Kaip ir dauguma kitų piktybinių navikų, šis navikas linkęs plisti į gretimas anatomines sritis. Taikant gydymą įvairiais preparatais, dažnai pamirštama apie vaistų arba radioterapijos šalutinius poveikius, galimas komplikacijas, kurios gali „slėpti“ tolesnį naviko metastazinį plitimą į kitas, mažiau tikėtinas anatomines struktūras. Norint išvengti diagnostikos ir gydymo klaidų, straipsnyje pateikiamas klinikinis atvejis apie 66 metų pacientę, kuriai, gydant medikamentų sąlygotą viršutinių žandikaulių osteonekrozę, nustatyta reta liga – renoceliulinės karcinomos metastazės žandinio ančio gleivinėje.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-13","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139003969","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Odos melanoma su metastazėmis sarginiuose limfmazgiuose: pirminio naviko charakteristika","authors":"Jurgita Makštienė, Greta Belevičiūtė","doi":"10.37499/lbpg.1252","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1252","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Įvertinti pirminės odos melanomos (OM) charakteristiką, kai diagnozuotos odos melanomos metastazės sarginiame limfmazgyje (SL). Metodika. Atliktas retrospektyvusis tyrimas, naudojantis patologinės anatomijos duomenų baze, analizuojant histologinius preparatus. Tirtos pradinės OM su metastazėmis SL savybės, tarpusavio sąsajos. Duomenų analizė atlikta naudojant „IBM SPSS Statistics 28.0.1.1“ programą. Sąsajos ir rezultatai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05. Rezultatai. OM ir metastazės SL diagnozuota 55,8 proc. vyrų ir 44,2 proc. moterų. Dažniausiai diagnozuota vyresniems nei 70 metų vyrams (38,4 proc.) ir vyresnėms nei 70 metų moterims (35,3 proc.). Daugiausia diagnozuota mazginė OM ir metastazės SL (54 proc.) bei T4b išplitimo OM (37,7 proc.). Vyrams ir moterims daugiausia diagnozuota mazginė OM (57 proc. ir 50 proc.). 30–50 ir vyresnių nei 70 metų amžiaus grupėse dažniau nustatytas T3b išplitimas (p = 0,037). Didesnis Breslow gylis išmatuotas mazginių ir akralinių OM atvejais (p < 0,001). Taip pat OM išopėjimas dažnesnis, kai Breslow gylis yra didesnis nei 4 mm (p = 0,008). Išvados. OM į SL dažniausiai metastazuoja vyrams, o mazginė – vyresniems nei 70 metų amžiaus pacientams, nepaisant lyties. Nustačius metastazes SL, dažniausiai nustatytas T4b OM išplitimas (Breslow gylis – > 4 mm ir pasireiškus išopėjimui).","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-09-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131096042","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Sarginio limfmazgio scintigrafijos reikšmė, parenkant gydymą pacientams, sergantiems piktybine odos melanoma","authors":"Kotryna Tamulaitytė, Ilona Kulakienė","doi":"10.37499/lbpg.1255","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1255","url":null,"abstract":"Piktybinė odos melanoma – tai liga, pasižyminti agresyviu metastazavimu limfine sistema, todėl, nustačius melanomos diagnozę pacientui be sistemiškai išplitusios ligos požymių, tyrimas pradedamas nuo limfmazgių vertinimo. Pirmojo pasirinkimo tyrimai – sonografija bei sarginio limfmazgio scintigrafija ir biopsija. Sarginio limfmazgio būklės įvertinimas, atlikus sarginio limfmazgio scintigrafiją ir biopsiją, padeda nustatyti paciento prognozę, ligos atsinaujinimo riziką bei parinkti tinkamiausią gydymą. Šis tyrimas įgalina atrinkti pacientus, kuriems nėra metastazių sarginiuose limfmazgiuose ir kurie išvengia nereikalingos limfadenektomijos ir jos pasekmių. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti sarginio limfmazgio scintigrafijos ir biopsijos tyrimo atlikimo savitumus bei reikšmę tolesniam pacientų, sergančių odos piktybine melanoma, gydymui. Literatūros paieška atlikta duomenų bazėse „PubMed“, „ScienceDirect“, „SpringerLink“, „UpToDate“, vartojant reikšminius žodžius: „melanoma“, „sentinel lymph node“, „sentinel lymph node scintigraphy“. Analizei atrinkti straipsniai publikuoti nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2023 m. sausio mėn.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-09-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128896116","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Greta Rokaitė, Lukas Pamerneckis, Rūta Pribuišienė, Tomas Balsevičius
{"title":"Potonzilektominio kraujavimo dažnis Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje 2017–2021 m.","authors":"Greta Rokaitė, Lukas Pamerneckis, Rūta Pribuišienė, Tomas Balsevičius","doi":"10.37499/lbpg.1251","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1251","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti potonzilektominio kraujavimo (POTK) charakteristikas Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje 2017–2021 m. Tyrimo metodai. Naudotas retrospektyvusis vienos grupės kohortinis tyrimo metodas. Retrospektyviai surinkti ir analizuoti duomenys iš medicininės dokumentacijos: lytis, amžius, TE (TE + AT) data, POTK data, apskaičiuojant laikotarpį po TE, POTK stabdymo būdas, POTK pasikartojimų dažnis, hemoglobino kiekis, taikytas gydymas, hospitalizacijos trukmė, gretutinės ligos. Rezultatai. Iš 2 683 pacientų imties, kuriems Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje atlikta TE su (be) AT, išanalizuotos 236 pacientų, kurie buvo gydyti stacionare dėl POTK, ligos istorijos. Didesnę tiriamųjų dalį sudarė moterys (57,2 proc.), vyrų buvo mažiau (42,8 proc). Patikimai vyravo suaugę asmenys. Tiriamųjų amžius vidurkis – 19,2 metų (SN = 11,1). POTK dažnis 2017–2021 m. buvo 9,5 proc. Atmetus pacientus, kuriems hospitalizavimo metu kraujavimas sustojo savaime ir daugiau nesikartojo, dažnis siekė 5,6 proc. Išvados. Dažniausiai dėl POTK hospitalizuojami suaugę asmenys. POTK dažnis priklauso nuo diagnostikos kriterijų. Remiantis skirtingais diagnostiniais kriterijais, POTK dažnis, vertinant tą pačią pacientų imtį, gali varijuoti, todėl svarbu susitarti dėl vienodų POTK vertinimo kriterijų.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":null,"pages":null},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-09-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"122698217","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}