Austėja Malinauskaitė, Arūnė Žičkevičiūtė, Arūnas Petkevičius
{"title":"Odos sarkoidozė: epidemiologija, etiopatogenezė, klinika, diagnostika ir gydymo principai","authors":"Austėja Malinauskaitė, Arūnė Žičkevičiūtė, Arūnas Petkevičius","doi":"10.37499/lbpg.1181","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Odos sarkoidozės etiopatogenezė nėra pakankamai išaiškinta, tačiau, tiriant ligos prie žastis, nustatyta, kad sarkoidozės išsivystymui įtakos gali turėti genetiniai ir aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, įvairios infekcijos ir Th1 ląstelių sąlygotas imuninis atsakas. Pagrindinis odos sarkoidozės diagnostikos metodas – bioptato pathistologinis tyrimas. Odos sarkoidozė dažniausiai pradedama gydyti vietiniais gliuokokortikoidais, kalcineurino inhibitoriais, tačiau, esant atsparumui, papildomai skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir imunosupresiniai vaistais. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokslinius straipsnius apie odos sarkoidozės epidemiologiją, etiopatogenezę, kliniką, diagnostiką ir gydymo principus. Metodika. „PubMed“ duomenų bazėje pagal reikšminius žodžius atrinkti ir išanalizuoti 2012–2022 m. publikuoti straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros šaltinių analizę kriterijus. Rezultatai. Nustatyta, kad oda yra antras pagal dažnį pažeidžiamas organas, sergant sarkoidoze, ir kartais odos pažeidimas gali būti pirmuoju sisteminės ligos pažeidimu. Odos sarkoidozės diagnozę privaloma patvirtinti histologiškai. Odos sarkoidozei gydyti yra rekomenduojamas vietinis, imunomoduliuojantis sisteminis ir imunosupresinis gydymas, atsižvelgiant į galimą kitų organų patologiją.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"27 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-12-14","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1181","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Odos sarkoidozės etiopatogenezė nėra pakankamai išaiškinta, tačiau, tiriant ligos prie žastis, nustatyta, kad sarkoidozės išsivystymui įtakos gali turėti genetiniai ir aplinkos veiksniai, žalingi įpročiai, įvairios infekcijos ir Th1 ląstelių sąlygotas imuninis atsakas. Pagrindinis odos sarkoidozės diagnostikos metodas – bioptato pathistologinis tyrimas. Odos sarkoidozė dažniausiai pradedama gydyti vietiniais gliuokokortikoidais, kalcineurino inhibitoriais, tačiau, esant atsparumui, papildomai skiriami sisteminiai imunomoduliatoriai ir imunosupresiniai vaistais. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti mokslinius straipsnius apie odos sarkoidozės epidemiologiją, etiopatogenezę, kliniką, diagnostiką ir gydymo principus. Metodika. „PubMed“ duomenų bazėje pagal reikšminius žodžius atrinkti ir išanalizuoti 2012–2022 m. publikuoti straipsniai, kurie atitiko įtraukimo į literatūros šaltinių analizę kriterijus. Rezultatai. Nustatyta, kad oda yra antras pagal dažnį pažeidžiamas organas, sergant sarkoidoze, ir kartais odos pažeidimas gali būti pirmuoju sisteminės ligos pažeidimu. Odos sarkoidozės diagnozę privaloma patvirtinti histologiškai. Odos sarkoidozei gydyti yra rekomenduojamas vietinis, imunomoduliuojantis sisteminis ir imunosupresinis gydymas, atsižvelgiant į galimą kitų organų patologiją.