Greta Rokaitė, Lukas Pamerneckis, Rūta Pribuišienė, Tomas Balsevičius
{"title":"Potonzilektominio kraujavimo dažnis Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje 2017–2021 m.","authors":"Greta Rokaitė, Lukas Pamerneckis, Rūta Pribuišienė, Tomas Balsevičius","doi":"10.37499/lbpg.1251","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas. Išanalizuoti potonzilektominio kraujavimo (POTK) charakteristikas Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje 2017–2021 m. Tyrimo metodai. Naudotas retrospektyvusis vienos grupės kohortinis tyrimo metodas. Retrospektyviai surinkti ir analizuoti duomenys iš medicininės dokumentacijos: lytis, amžius, TE (TE + AT) data, POTK data, apskaičiuojant laikotarpį po TE, POTK stabdymo būdas, POTK pasikartojimų dažnis, hemoglobino kiekis, taikytas gydymas, hospitalizacijos trukmė, gretutinės ligos. Rezultatai. Iš 2 683 pacientų imties, kuriems Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje atlikta TE su (be) AT, išanalizuotos 236 pacientų, kurie buvo gydyti stacionare dėl POTK, ligos istorijos. Didesnę tiriamųjų dalį sudarė moterys (57,2 proc.), vyrų buvo mažiau (42,8 proc). Patikimai vyravo suaugę asmenys. Tiriamųjų amžius vidurkis – 19,2 metų (SN = 11,1). POTK dažnis 2017–2021 m. buvo 9,5 proc. Atmetus pacientus, kuriems hospitalizavimo metu kraujavimas sustojo savaime ir daugiau nesikartojo, dažnis siekė 5,6 proc. Išvados. Dažniausiai dėl POTK hospitalizuojami suaugę asmenys. POTK dažnis priklauso nuo diagnostikos kriterijų. Remiantis skirtingais diagnostiniais kriterijais, POTK dažnis, vertinant tą pačią pacientų imtį, gali varijuoti, todėl svarbu susitarti dėl vienodų POTK vertinimo kriterijų.","PeriodicalId":309768,"journal":{"name":"Lithuanian General Practitioner","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2023-09-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lithuanian General Practitioner","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.37499/lbpg.1251","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0
Abstract
Tyrimo tikslas. Išanalizuoti potonzilektominio kraujavimo (POTK) charakteristikas Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje 2017–2021 m. Tyrimo metodai. Naudotas retrospektyvusis vienos grupės kohortinis tyrimo metodas. Retrospektyviai surinkti ir analizuoti duomenys iš medicininės dokumentacijos: lytis, amžius, TE (TE + AT) data, POTK data, apskaičiuojant laikotarpį po TE, POTK stabdymo būdas, POTK pasikartojimų dažnis, hemoglobino kiekis, taikytas gydymas, hospitalizacijos trukmė, gretutinės ligos. Rezultatai. Iš 2 683 pacientų imties, kuriems Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės klinikoje atlikta TE su (be) AT, išanalizuotos 236 pacientų, kurie buvo gydyti stacionare dėl POTK, ligos istorijos. Didesnę tiriamųjų dalį sudarė moterys (57,2 proc.), vyrų buvo mažiau (42,8 proc). Patikimai vyravo suaugę asmenys. Tiriamųjų amžius vidurkis – 19,2 metų (SN = 11,1). POTK dažnis 2017–2021 m. buvo 9,5 proc. Atmetus pacientus, kuriems hospitalizavimo metu kraujavimas sustojo savaime ir daugiau nesikartojo, dažnis siekė 5,6 proc. Išvados. Dažniausiai dėl POTK hospitalizuojami suaugę asmenys. POTK dažnis priklauso nuo diagnostikos kriterijų. Remiantis skirtingais diagnostiniais kriterijais, POTK dažnis, vertinant tą pačią pacientų imtį, gali varijuoti, todėl svarbu susitarti dėl vienodų POTK vertinimo kriterijų.