{"title":"PIKTYBINIS IŠORINIS OTITAS: KLINIKINIAI POŽYMIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Paula Venckutė, Alina Kuzminienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.189","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.189","url":null,"abstract":"Piktybinis išorinis otitas (PIO) yra nedažna liga, tačiau jos eiga labai agresyvi. Tai infekcija, kuri prasideda identiškai kaip ūminis išorinis otitas, tačiau greitai plinta į aplinkines struktūras, smilkinkaulį ir intrakranijines struktūras, dėl to sukelia sunkias, kartais gyvybei pavojingas komplikacijas, kurių viena dažniausių yra veidinio nervo paralyžius. Pacientai dažniausiai skundžiasi stipriu skausmu ir otorėja, ligai progresuojant blogėja klausa, pažeidžiami galviniai nervai. Piktybinio išorinio otito diagnostika remiasi anamneze, klinikiniais požymiais, objektyvia apžiūra ir radiologiniais tyrimais. Pagrindinis gydymas – sisteminė antibiotikoterapija prieš dažniausiai aptinkamą sukėlėją – Pseudomonas aeruginosa.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"08 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"80039770","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Denisas Dankinas, Elzbieta Budginaitė, S. Mėlynytė, A. Šiurkutė, K. Dapsys
{"title":"APPLICATION OF MACHINE LEARNING TECHNIQUES FOR DISTINGUISHING SCHIZOPHRENIA PATIENTS FROM HEALTHY SUBJECTS USING FRONTAL LOBE FUNCTIONS ASSESSMENTS","authors":"Denisas Dankinas, Elzbieta Budginaitė, S. Mėlynytė, A. Šiurkutė, K. Dapsys","doi":"10.35988/sm-hs.2023.208","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.208","url":null,"abstract":"Machine learning (ML) represents a set of artificial intelligence techniques that can assist in recognition of schizophrenia by classifying a person as belonging to either clinical or healthy subjects group. In the current study, we employed cognitive assessments of frontal lobe functions (the deficit of which is one of the prominent features of schizophrenia) for the training of ML models.\u0000\u0000Dataset for this research was engaged from our previous studies of two frontal lobe functions (response preparation and inhibition of imitation) in case of schizophrenia. According to our knowledge, all previous cognitive ML schizophrenia studies used only the data from standard neuropsychological test batteries. Nevertheless, we employed the cognitive data assessed with special experimental techniques that allowed us to engage Intra-individual reaction time variability (IIV) together with the classical reaction time (RT) assessment. It is important to emphasize that IIV is a cognitive measurement parameter that received vast attention of neuroscientists during the two last two decades and showed higher results in distinguishing of schizophrenia patients from healthy subjects than standard RT in the number of studies.\u0000\u0000The result revealed statistically significant accuracy for all ML models in current study. Moreover, ML classifier with the highest accuracy outperformed the accuracy of a number of best models previously trained with standard neuropsychological test batteries datasets. Thus, cognitive experimental assessments of frontal lobe functions (response preparation and inhibition of imitation) can be effectively employed in developing of ML classifiers for distinguishing schizophrenia patients from healthy subjects.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"29 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"75246182","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"RADIOLOGINIUOSE TYRIMUOSE NAUDOJAMŲ JODO KONTRASTINIŲ MEDŽIAGŲ SUKELIAMOS NEPAGEIDAUJAMOS PADIDĖJUSIO JAUTRUMO REAKCIJOS","authors":"Lina Gatelytė, Laura Tamašauskienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.172","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.172","url":null,"abstract":"Jodo kontrastinės medžiagos dažnai naudojamos atliekant radiologinius tyrimus. Jų naudojimu siekiama išryškinti tam tikrus audinius, patologinius pakitimus ir pagerinti ligos diagnostikos tikslumą. Dažnai paciento nurodoma alergija jodui laikoma kontraindikacija skirti jodo kontrastinę medžiagą, todėl reikalingi tyrimai pakeičiami mažiau tikslesniais, arba atliekami vėliau, skiriant premedikaciją. Tyrimo tikslas – apžvelgti jodo kontrastinių medžiagų sukeliamas padidėjusio jautrumo reakcijas, jų simptomus, išsivystymo mechanizmus bei profilaktikos, diagnostikos ir gydymo ypatumus.\u0000\u0000Metodika. Mokslinės ir profesinės literatūros paieška, analizė, sintezė, apibendrinimas. Straipsnyje apžvelgtos jodo kontrastinių medžiagų sukeliamos nepageidaujamos reakcijos, jų valdymas, diagnostikos ir profilaktikos galimybės, premedikacijos vertė, naujos kartos nejoninių, mažo osmoliariškumo jodo kontrastinių medžiagų savybės. Aptartos reakcijos, kylančios dėl kitų jodo turinčių medžiagų, jų reikšmė ir ryšys su jodo kontrastinių medžiagų sukeliamomis nepageidaujamomis reakcijomis.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"24 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"82100090","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"NUOLATINIŲ GLIUKOZĖS JUTIKLIŲ PRITAIKYMAS SERGANTIEMS NE TIK CUKRINIU DIABETU","authors":"Justas Bakutis","doi":"10.35988/sm-hs.2023.181","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.181","url":null,"abstract":"Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie nuolatinių gliukozės jutiklių naudojimą ne tik sergant cukriniu diabetu. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicinos duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog nuolatiniai gliukozės jutikliai yra šių laikų diabeto priežiūros standartas, turintis platų pritaikymo spektrą. Jutikliai gali būti naudingi diagnozuojant prediabetą ir stabdant jo progresavimą. Priemonė efektyvi ribojamo fizinio kontakto kontekste, todėl jos naudojimas išaugo COVID-19 pandemijos metu. Sergant COVID-19 infekcija, aukšta glikemija yra neigiamas prognostinis veiksnys, nepriklausomai nuo to, ar pacientas serga cukriniu diabetu, ar ne, o gliukozės jutikliai gali būti naudingi dinamikos stebėjimui ir eigos prognozei. Jutiklių pritaikymas galimas ir po chirurginių intervencijų, esant nenormalios poprocedūrinės glikemijos tikimybei. Keletas tokių procedūrų yra totali pankreatektomija su autologine kasos salelių transplantacija, inkstų transplantacija ir gastrektomija.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"20 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"86206277","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PACIENTŲ PO SPONTANINIŲ INTRASMEGENINIŲ KRAUJOSRUVŲ IR PROGNOSTINIŲ SKALIŲ PROGNOZUOJAMOS EIGOS PALYGINIMAS","authors":"Emilija Sugintaitė, Kotryna Laukaitytė, Neringa Balčiūnienė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.174","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.174","url":null,"abstract":"Tikslas. Įvertinti spontaninių intrasmegeninių kraujosruvų vertinimui naudojamų ICH ir ICH-GS prognostinių skalių prognozuojamą pacientų mirštamumą ir palyginti su realiomis pacientų ligos baigtimis.\u0000\u0000Metodika. Buvo atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo analizuotos 2021-08-01 – 2022-08-31 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) Neurochirurgijos intensyviosios terapijos skyriuje (NITS) gydytų pacientų istorijos, kuriems atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją (GSKT) nustatyta spontaninė intrasmegeninė kraujosruva. Buvo vertinama pacientų 30 dienų mirštamumo prognozė pagal J. Hemphil ir kt. (2001) ir J. Ruiz-Sandoval ir kt. (2007) tyrimuose aprašytas ICH ir ICH-GS prognostines skales bei lyginama su realiomis pacientų ligos baigtimis.\u0000\u0000Rezultatai. Tyrime buvo išanalizuotos 137 ligos istorijos. Iš jų 74 (54,0%) vyrų ir 63 (46,0%) moterų. Vidutinis tiriamųjų amžius 67±12,5 metai. Pacientų 30 dienų mirštamumas po spontaninės intrasmegeninės kraujosruvos (SISK) buvo 35,8% (n=49). Buvo išanalizuotos ir palygintos pacientų po SISK baigtys su prognostinių skalių (ICH ir ICH-GS) prognozuojamomis baigtimis. Didžiausi skirtumai buvo tarp ICH skalės 1, 3 ir 5 balų prognozės ir mūsų tyrimo pacientų realios baigties, atitinkamai 3,8% (prognozė 13%), 43,5% (prognozė 72%) ir 66,7% (prognozė 100%). Mažiausi skirtumai buvo tarp ICH-GS 7 ir 9 balų prognozės ir mūsų tirtų pacientų realios baigties, atitinkamai 18,8% ir 64,7%. Tiriamųjų reali baigtis priklauso nuo ICH ir ICH-GS balų skaičiaus (p<0.01). ICH skalėje pacientų baigtis numatoma geriau, nei ICH-GS skalėje.\u0000\u0000Išvados. Pacientų, patyrusių SISK, reali baigtis buvo kiek geresnė, nei prognozuota ICH ir ICH-GS prognostinių skalių. ICH prognostinė skalė patikimiau prognozuoja 30 dienų mirštamumą pacientams, sergantiems SISK, nei ICH-GS.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"12 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"79378549","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"MASAŽO POVEIKIS VERTIKALIAS KAKTOS RAUKŠLES FORMUOJANČIŲ RAUMENŲ SUSITRAUKIMUI IR ATSIPALAIDAVIMUI","authors":"Vitalija Gerikienė, Kristina Letkauskaitė, Simona Urbonienė, Mercedes Šulcaitė-Vasiljeva","doi":"10.35988/sm-hs.2023.170","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.170","url":null,"abstract":"Nuolat sutraukiant raumenis, jų funkcija grįžti į pradinę padėtį silpsta, jie sutrumpėja, atsiranda smulkių linijų ir raukšlių. Keičiantis raumenų struktūrai, šios raukšlės tampa nuolatinės, net kai veidas atsipalaiduoja. Veido raukšlių koregavimui ir raukšlių susidarymo prevencijai plačiai naudojama įvairi kosmetinio masažo technika, kurios tikslas − skatinti periferinius raumenų nervus, pakelti raumeninio audinio temperatūrą, suaktyvinti kraujo ir limfos tėkmę, metabolizmo procesus, pagerinti raumenų elastingumą.\u0000\u0000Tyrimo tikslas – įvertinti masažo poveikį odos poslinkiui sutraukiant ir atpalaiduojant vertikalias kaktos raukšles formuojančius raumenis. Tyrime dalyvavo keturios 50–55 metų moterys, kurioms buvo atliktas aštuonių masažų kursas. Mimic meter prietaisu matuotas odos poslinkis (mm/s) po zondu, sutraukiant ir atpalaiduojant raumenis, formuojančius vertikalias kaktos raukšles tarp antakių. Matavimai atlikti prieš ir po pirmo, prieš ir po aštunto masažo.\u0000\u0000Tyrimo rezultatai atskleidė mimikos raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo pokyčių sąsajas su taikyto masažo technika ir atliktų masažų skaičiumi. Atlikti aštuoni masažai turėjo statistiškai reikšmingą (p≤0,05) poveikį visų tyrimo dalyvių odos poslinkiui, sutraukiant ir atpalaiduojant raumenis, formuojančius vertikalias kaktos raukšles.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"9 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"79081086","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PAVELDIMA SFEROCITOZĖ: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS","authors":"Ignas Matusevičius","doi":"10.35988/sm-hs.2023.194","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.194","url":null,"abstract":"Viena dažniausių įgimtų hemolizinių anemijų – paveldima sferocitozė. Šis eritrocitų plazminės membranos baltymų sutrikimas pagal ligos sunkumą skirstomas į keletą formų, o dažniausi simptomai – anemija, gelta ir splenomegalija. Ligos diagnostika remiasi tiek šeimine anamneze, tiek įvardijamais paciento skundais ir stebimais simptomais bei laboratorinių tyrimų rodmenimis, tačiau neretai šie požymiai nėra specifiški, tad paveldimos sferocitozės diagnostika gali būti pavėluota. Ligos gydymas yra kompleksinis: pasitelkiami konservatyvūs metodai esant lengvesnėms ligos eigos formoms ir chirurginis gydymas – splenektomija, stebint dažnas komplikacijas, splenomegaliją.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"33 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"76251064","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"MIEGO IR NUOTAIKOS ĮTAKA PACIENTAMS, SERGANTIEMS BIPOLINIU SUTRIKIMU","authors":"Emilija Savickaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.202","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.202","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamas bipolinio ir miego sutrikimų ryšys. Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga ar hipersomnija, yra dažni bipoliniu sutrikimu sergantiems asmenims ir gali sukelti arba pabloginti nuotaikos epizodus. Miego ir nuotaikos ryšys yra svarbi bipolinio sutrikimo gydymo dalis. Tyrimo tikslas – įvertinti bipolinio sutrikimo, nuotaikos ir miego ryšį.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"89 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"77217011","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"PRIEŠIRDINIŲ EKSTRASISTOLIŲ KLINIKINĖ REIKŠMĖ","authors":"Gintarė Zarembaitė","doi":"10.35988/sm-hs.2023.198","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.198","url":null,"abstract":"Prieširdinės ekstrasistolės aptinkamos daugeliui pacientų ir įprastai laikomos nepavojingomis, tačiau daugėja duomenų apie ryšį su padidėjusia prieširdžių virpėjimo, išeminio insulto, praeinančio smegenų išemijos priepuolio, širdies ir kraujagyslių ligų ir bendro mirštamumo rizika. Atsitiktinai užregistravus prieširdines ekstrasistoles, taikoma gyvenimo būdo korekcija, esant varginantiems simptomams, gali būti skiriami vaistai ar atliekamos intervencinės procedūros. Šiuo metu nėra visuotinai priimto dažnų prieširdinių ekstrasistolių apibrėžimo, kuris galėtų padėti sukurti naują medikamentinio ir intervencinio gydymo strategiją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir apžvelgti naujausioje mokslinėje literatūroje nagrinėjamą prieširdinių ekstrasistolių klinikinę reikšmę ir ryšį su grėsmingomis būklėmis.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"53 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"73291699","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
J. Ramonaitė, Gabija Imbrasaitė, A. Smailys, M. Stravinskas, V. Markeviciute
{"title":"THE NEED FOR MULTIPLE SURGERIES FOR FREQUENT DESMOID TUMOR RECURRENCE","authors":"J. Ramonaitė, Gabija Imbrasaitė, A. Smailys, M. Stravinskas, V. Markeviciute","doi":"10.35988/sm-hs.2023.176","DOIUrl":"https://doi.org/10.35988/sm-hs.2023.176","url":null,"abstract":"Desmoid tumors are very rare mesenchymal neoplasms with an estimated incidence of 3 per 100 soft tissue tumor cases. They are locally invasive, aggressive and cause significant complications. The treatment modalities of desmoids include surgery, radiotherapy, chemotherapy, hormonal therapy. Currently there is no gold standard and neither therapy is effective for high recurrence (25‑77%) desmoid tumors. Desmoid tumors also have the capacity for self-limitation and, therefore, no treatment other than observation is possible expecting spontaneous regression. Treatment options for desmoid tumors are limited and assessment of treatment effects remains an unresolved issue due to no standard validated response criteria available.","PeriodicalId":11966,"journal":{"name":"EUREKA: Health Sciences","volume":"34 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-08-01","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"85816764","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}