{"title":"E-learning Realities and Challenges – A Case of Ghardaia University in Algeria","authors":"Kamel Aouissi","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.9","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.9","url":null,"abstract":"In the wake of the COVID-19 pandemic, Algerian universities embraced e-learning as a new educational model. The study aimed to uncover the reality of university professors’ engagement with e-learning technologies and the factors influencing the consolidation of that teaching approach. A quantitative field study was conducted at the University of Ghardaia, utilising a questionnaire to survey a sample of faculty members. The findings underscored the critical need for comprehensive training programs to equip professors with the requisite skills for effective e-learning delivery. Moreover, the research highlighted the pivotal role of university administrations in encouraging faculty participation, providing guidance, and establishing a supportive infrastructure conducive to the successful implementation of e-learning initiatives. These insights offer valuable perspectives for optimising the integration of digital learning modalities within the Algerian higher education landscape.","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"75 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141385377","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Pirmosios sociologės moters Lietuvoje paieškos metodas, jo taikymas ir galimi sociologijos pirmeivių pavyzdžiai","authors":"Agota Vaitkienė","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.1","url":null,"abstract":"Plėtojant sociologijos istorijos tyrimus Lietuvoje aktualu įtraukti ir lyties aspektą. XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos naratyvuose vyrauja vyriškos pavardės, tačiau, nusakius istorinį kontekstą ir apibrėžus kriterijus, galima suformuoti pirmosios moters sociologės Lietuvoje paieškos metodą. Po 2004 m. Michaelio Burawoy įkvėptų viešosios sociologijos diskusijų atsirado galimybė praplėsti sociologijos mokslo sampratą. Kritiškai išanalizavus turimus duomenis apie Lietuvos feministinio judėjimo pradžią, literatūrines rašytojų biografijas ir kūrinių analizes, XIX a. – XX a. Lietuvos istorijos tyrimus, biografinius mokslinius straipsnius, buvo atrinktos ir pasiūlytos penkios asmenybės – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), Julija Beneševičiūtė-Žymantienė-Žemaitė (1845–1921), Stefanija Paliulytė-Ladigienė (1901–1967), Cezaria Baudouin de Courtenay (1885–1967) ir Ieva Simonaitytė (1897–1978), kurių veiklą galima sieti su sociologijos sritimi ir jas galima būtų priskirti prie Lietuvos sociologijos pradininkių.","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"33 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141384846","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Housing Policy in Lithuania: A Qualitative Study of Social Housing Problems","authors":"Jolanta Aidukaite","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.4","url":null,"abstract":"This article aims to examine the Lithuanian housing policy system, with a special emphasis on social housing issues. This study is based on 20 semi-structured interviews with the decision makers and recipients of social housing. The analysis reveals the issues related to access to social housing, management and administration issues, problems related to stigmatisation of social housing recipients, and their overall satisfaction with the provided support.The study shows that accessing social housing and living in social housing is not an easy task. Social housing recipients have to wait in queues for a long time, experience stigmatisation and constant fear that they may lose their social housing due to a strict income monitoring. On the other hand, the municipality tries to provide friendly strategies to solve individual cases and looks for the best solutions possible to meet the needs of social housing recipients. The findings show that massive privatisation in Lithuania created a dualistic housing market favouring home ownership and marginalising social housing as a safety net for the most vulnerable people. At the same time, a massive home ownership society formed a safety net for many, with family ties playing a crucial role. Housing safety is offered as a part of social assistance programs for the most vulnerable parts of the population.","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"14 5","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141383575","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
V. Menshikov, Vera Komarova, Ieva Bolakova, Andrejs Radionovs
{"title":"Artificial Intelligence and Artificial Sociality: Sociological Interpretation and Interdisciplinary Approach","authors":"V. Menshikov, Vera Komarova, Ieva Bolakova, Andrejs Radionovs","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.8","url":null,"abstract":"The subject of this study is the participants in artificial sociality (humans and artificial intelligence (AI) tools) and communication between them. The first section analyses (using Luhmann’s methodology) communication as the basis of sociality. The second section shows how AI tools became social technologies in the framework of artificial sociality. The third section describes experimental communication between authors and AI tools (the case of ChatGPT). For the first time in the Baltic countries, the authors examined sociological, humanitarian, natural and technological aspects of the functioning AI tools, which participate in creation of a new social reality for human society – artificial sociality.","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"20 s7","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141382468","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Ortodoksų bažnyčia Lietuvoje: tikinčiųjų identitetai ir kintantis geopolitinis kontekstas","authors":"Monika Frėjutė-Rakauskienė, A. Marcinkevičius","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.7","url":null,"abstract":"Straipsnyje analizuojami Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos ortodoksų arkivyskupijos bendruomenės etninis ir religinis identitetai, šių identitetų pobūdį ir sąveiką lemiantys istoriniai veiksniai, šiuolaikiniai demografiniai, socialiniai ir geopolitiniai aspektai. Analizei pasitelkti 2019–2021 m. atlikti kokybiniai interviu su įvairaus amžiaus ortodoksų tikėjimą išpažįstančiais rusais arba mišrios tapatybės rusakalbiais bei ortodoksų bažnyčios atstovais (dvasininkais, religinių organizacijų atstovais, kt.) ir oficialaus arkivyskupijos žurnalo „Vestnik“ (2012–2022 m.) tekstai. Atskleista, kad tyrimo laikotarpiu šiai ortodoksų bendruomenei Lietuvoje buvo svarbūs istoriškai susiklostę glaudūs ryšiai su Rusija, rusų etninis identitetas ir Rusijos ortodoksų tradicija, bet nemaža dalis šios bendruomenės tapatinosi su visuotine (Bizantijos) ir (ar) vietine (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) ortodoksų tradicijomis, taip pat susidūrė su iššūkiu prisitaikyti prie dabartinėje Lietuvos visuomenėje vykstančių socialinių demografinių ir politinių procesų (asimiliacija, mišrios šeimos, lietuvių kalbos vartojimas, geopolitiniai pokyčiai).","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"320 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141386455","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Klimato kaitos vertinimas skirtinguose auditorijų segmentuose Lietuvoje","authors":"Agnė Budžytė, Eimantė Zolubienė","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.3","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjama klimato kaitos suvokimo problematika. Remiantis „Šešių Amerikų“ (angl. Six Americas) tyrimo metodologija analizuojami 2022 m. atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Gauti rezultatai leidžia identifikuoti šalies gyventojų auditorijų segmentus bei jų požiūrių į klimato kaitą skirtumus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Lietuvoje egzistuoja visų tipų auditorijos, tarp kurių dominuoja „susirūpinusiųjų“ ir „atsargiųjų“ segmentai, o šių segmentų turimos nuostatos klimato kaitos atžvilgiu reikšmingai skiriasi.","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"57 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141381964","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Sveikstančių priklausomų asmenų socialinis įsitraukimas","authors":"Juozapa Živilė Mieliauskaitė","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.2.6","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.2.6","url":null,"abstract":"Sveikstantys priklausomi asmenys, baigę reabilitacijos programas, dažnai susiduria su socialinio įsitraukimo sunkumais, taip pat neretai nepajėgia tęsti reabilitacijoje pradėto sveikimo proceso ir patiria atkryčius. Todėl aktualu ieškoti, kokie veiksniai daro įtaką sėkmingam socialiniam įsitraukimui. Straipsnyje keliamas klausimas, kaip reabilitaciją prieš 1–3 mėnesius baigę sveikstantys priklausomi asmenys (priklausomi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir (arba) kompulsyvaus lošimo) praktikoje pritaiko reabilitacijoje išmoktus įgūdžius ir perduotas galimas prisitaikymo schemas. Empiriniai tyrimo duomenys atskleidžia, kad pirminės socialinio įsitraukimo strategijos dažniausiai grindžiamos reabilitacijos metu išmoktais suvokimais ir įgūdžiais. Tačiau tokių strategijų realizavimas yra veikiamas individualių aplinkybių, todėl reabilitacijoje akcentuojamos socialinio įsitraukimo strategijos neretai yra papildomos asmeninių įžvalgų padiktuotais prisitaikymo aspektais. Tekste remiamasi vienoje Lietuvos priklausomų asmenų reabilitacijos institucijų atlikto etnografinio tyrimo duomenimis, surinktais taikant dalyvaujančio stebėjimo, neformalių pokalbių, pusiau struktūruotų interviu metodus.","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"11 6","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-06-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141385774","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Philosophical and Social Foundations of European Political Identity in Crisis Against the Background of the New Stage of European Integration","authors":"Wojciech Slomski, Pawel Dulski, L. Kurnicki","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.1.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.1.8","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000The article is dedicated to the problems of European political identity and European identity as a whole conception and as a foundation for European integration. Before 24 February 2022, European political identity had been in crisis. The contradictions between the EU member states seemed to be hardly resolvable. The Russian aggression against Ukraine gave a strong impetus to the formation of European identity. However, it is still a negative incentive for unity and solidarity rather than cohesion around positive values, as well as from the outset the European integration was caused by devastating World War II as a negative experience, which should never be repeated. The text makes use of methods peculiar to the philosophical sciences, i.e. critical textual analysis, historical-analytical and comparative methods. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"51 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140437370","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Embodied Cognition and Empathic Experiences in War Communication","authors":"Mindaugas Briedis, Mariano Navarro","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.1.13","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.1.13","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Using the perspective of phenomenological-enactive embodied cognition, this paper examines the role of the body in constituting specific social interactions via specific media ecologies (war imagery) during the times of (refugee) crisis. Such media ecologies give affordances that can amplify social beliefs and turn subjective judgments into an intersubjective action. We consider the human body in relation to war media as playing an important role in sustaining social experiences and relations. To that end, the article explores the fundamental experience of empathy, combining the theoretical perspectives of phenomenology and enactivism with the examples from war imagery and refugee embodiment. It is shown that the classical phenomenological tradition offers different yet useful conceptualisations of empathy. We also argue that war images and/or messages should be viewed as means/tools for, rather than representations of, the enaction of certain important experiences. Hence, the article connects the analysis of the affection by war imagery with the subsequent social interactions in the context of refugee crisis. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"24 10","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140436266","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Sąmokslo teorijos filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu","authors":"Edvardas Rimkus","doi":"10.6001/fil-soc.2024.35.16","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/fil-soc.2024.35.16","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje apžvelgiama mokslinė konferencija „Sąmokslo teorijos filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, įvykusi Lietuvos mokslų akademijoje. Konferencijoje iš įvairių socialinių ir humanitarinių mokslų perspektyvos buvo nagrinėtos šios temos: sąmokslo teorijų atsiradimo sąlygos ir priežastys, sąmokslo teorijų meniniai-estetiniai aspektai, Atėnų ostrakizmas kaip sąmokslas prieš individą, kvantinės fizikos ir sąmokslo teorijų paralelės, sąmokslo teorijos ir ezoterinis gyvenimo stilius, sąmokslo teorija kaip socialinės ir politinės cenzūros įrankis, sąmokslo teorijos kaip atsakas į primetamą propagandą, sąmokslo teorijos švietimo sistemoje, socialinės politinių sąmokslo teorijų ištakos, tikėjimo sąmokslo teorijomis ir pasitikėjimo mokslu psichologiniai veiksniai, sąmokslo teorijos kaip kalbiniai žaidimai, simbolinis religinis pasaulis kaip sąmokslo teorijos šaltinis ir kt. Straipsnis atspindi konferencijos eigą, jame aptariamos pagrindinės konferencijos dalyvių mintys – su kai kuriomis iš jų polemizuojama. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":502666,"journal":{"name":"Filosofija. Sociologija","volume":"59 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-02-23","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"140436938","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}