LituanisticaPub Date : 2024-05-07DOI: 10.6001/lituanistica.2024.70.1.4
Irma Šidiškienė
{"title":"Renkamos informacijos apie žmonių gýveną metodinės priemonės. II dalis: Antano Mažiulio indėlis","authors":"Irma Šidiškienė","doi":"10.6001/lituanistica.2024.70.1.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2024.70.1.4","url":null,"abstract":"Straipsnis yra tęsinys I dalies [50], kurioje nagrinėta, kaip metodinių priemonių, instrukcijų, klausimynų istoriografija padeda atskleisti etnologijos mokslo Lietuvoje formavimąsi. Iškeltas klausimas, kodėl Vacio Miliaus bibliografijoje tėra keturi Antano Mažiulio straipsniai iš šešiolikos skelbtų, skirtų renkamos medžiagos metodikai, jos populiarinimui. Straipsnio II dalyje nagrinėjama A. Mažiulio renkamos medžiagos metodinių priemonių, informacijos klasifikacija, metrikų bei kitų nurodymų pobūdis. Lyginant ankstesnes metodines priemones su A. Mažiulio skelbta metodine informacija buvo nustatyta, kad A. Mažiulio metodiniai nurodymai pasižymėjo renkamos informacijos sisteminimu pagal tautosakos, muziejinių rinkinių rūšis. Be to, jis išplėtojo vedybų klausimyno struktūrą ir detaliai išdėstė rinkėjo etiketo bei komunikacijos su pateikėjais niuansus.","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"160 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141002109","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2024-05-07DOI: 10.6001/lituanistica.2024.70.1.2
Lukas Pocius
{"title":"Vilniaus generalgubernatorius kaip Vilniaus gubernijos tardymo komisijos ir Vilniaus gubernijos likvidacinės komisijos pirmininkas","authors":"Lukas Pocius","doi":"10.6001/lituanistica.2024.70.1.2","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2024.70.1.2","url":null,"abstract":"Šiame straipsnyje nagrinėjamas Vilniaus generalgubernatoriaus kaip Vilniaus gubernijos tardymo komisijos ir Vilniaus gubernijos likvidacinės komisijos vadovo vaidmuo. Po 1830–1831 m. sukilimo Rusijos valdžia pradėjo kurti tardymo komisijas sukilimo apimtose gubernijose, kurios turėjo nagrinėti ir nustatyti sukilime dalyvavusių asmenų kaltumo kategoriją. Tardymo komisijų taisyklėse buvo nurodyta, kad Vilniaus generalgubernatorius buvo priskirtas jų vadovu. Straipsnyje analizuojama tardymo komisijų juridinė dalis bei Vilniaus generalgubernatoriaus praktinis Vilniaus gubernijos tardymo komisijos ir Vilniaus gubernijos likvidacinės komisijos vadovo vaidmuo. Pirmoje straipsnio dalyje aptariama juridinė imperatoriaus įsakų bei tardymo komisijų ir likvidacinių komisijų bazė, antroje dalyje – Vilniaus generalgubernatoriaus vadovo vaidmuo, praktika ir santykis su imperatoriumi bei 1-osios armijos vadu.","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"46 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141002553","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2024-05-07DOI: 10.6001/lituanistica.2024.70.1.1
Ričardas Dediala
{"title":"Sumaišties laikotarpis XIII a. pab. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: 1285 m. Daumanto atvejis","authors":"Ričardas Dediala","doi":"10.6001/lituanistica.2024.70.1.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2024.70.1.1","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariamas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Daumanto valdymas XIII a. 9-ajame dešimtmetyje. Analizuojami kariniai žygiai, politinės aspiracijos bei bandoma atsakyti į klausimą, ar Daumanto veiksmuose galima įžvelgti dinastinį priešiškumą prieš tai valdžiusioms giminėms. Nemažiau svarbus klausimas, kas buvo jo sąjungininkai ir kada tiksliai Daumantas įsitvirtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės soste. Šio menkiau pažįstamo Lietuvos didžiojo kunigaikščio politinės istorijos kontekstualizavimas leidžia pažvelgti į laikotarpį po Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio mirties.","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"30 30","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141005426","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2024-05-07DOI: 10.6001/lituanistica.2024.70.1.3
Dainius Razauskas
{"title":"Argumentai žodį miestas nesant slavizmą","authors":"Dainius Razauskas","doi":"10.6001/lituanistica.2024.70.1.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2024.70.1.3","url":null,"abstract":"Straipsnyje išsakomi argumentai, kodėl žodį miestas būtų galima nelaikyti skoliniu, slavizmu. Straipsnį sudaro šeši skyriai. Pirmajame, „Įžangoje“, pristatomas pats klausimas – seniausi žodžio miestas bei jo atitikmenų kitose baltų kalbose paminėjimai ir kalbininkų vieninga nuomonė jį esant slavizmą. Antrajame aptariama galima praslavų *město ‘vieta’ > ‘miestas’ kilmė, bandymai jį etimologizuoti ir nustatytos sąsajos su kitų ide. kalbų žodžiais, tarp jų lie. mietas bei la. miet ‘kalti mietų stačiatvorę’. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose parodoma būdinga semantinė raida nuo reikšmės ‘aptvaras’ iki reikšmių atitinkamai ‘vieta’ ir ‘miestas’. Penktajame pateikiamas žodžio miestas galimas sklandus paaiškinimas lietuvių (baltų) kalbos priemonėmis (remiantis tuo pačiu veiksmažodžiu *mieti ‘kalti mietų stačiatvorę’, kaip jo būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis mie-sta-s). Galiausiai šeštajame skyriuje, pavadintame „Išvada: miestas gali nebūti slavizmas“, persvarstomas ir atmetamas kaip nepakankamas vienintelis argumentas, dėl kurio kalbininkų, pradedant Kazimieru Būga, žodis laikomas slavizmu, – jo tarimas pietryčių ir šiaurės vakarų žemaičių tarmėse. Straipsnis iš dalies tarpdisciplininis: nagrinėjant pirmykščių miestų sąrangą pasitelkiami archeologijos argumentai, nagrinėjant ‘vietos’ sąvokos kilmę bei raidą – kultūrinės antropologijos ir t. t.","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"73 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2024-05-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"141003897","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2023-12-15DOI: 10.6001/lituanistica.2023.69.4.4
Audronė Daraškevičienė
{"title":"Vaikas XV–XVIII a. Lietuvos kaime: istorinių ir etnografinių šaltinių analizė","authors":"Audronė Daraškevičienė","doi":"10.6001/lituanistica.2023.69.4.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.4.4","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje, remiantis Norberto Vėliaus sudarytame baltų religijos ir mitologijos šaltinių rinkinyje pateikiamais istoriniais bei etnografiniais šaltiniais, analizuojama iki šiol menkai tyrinėta vaiko padėties XV–XVIII a. Lietuvos kaimo bendruomenėje arba valstietijoje problema. Siekiama išsiaiškinti, kokia vaikystė buvo to meto žemiausiame, itin mažai teisių turėjusiame ir socialinę priespaudą patyrusiame Lietuvos socialiniame sluoksnyje. Gilinamasi į vaikystės trukmės sampratą, vaiko vaidmenį, vaiko lavinimo specifiką, rūpinimosi vaiko sveikata ypatumus, nagrinėjami mitinės vaiko sampratos aspektai. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"12 17","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139001105","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2023-12-15DOI: 10.6001/lituanistica.2023.69.4.2
Edmundas Gimžauskas
{"title":"Ideologinės ir partinės polemikos socialiniais klausimais atspindžiai lietuviškoje Oberosto spaudoje 1917–1918 metais","authors":"Edmundas Gimžauskas","doi":"10.6001/lituanistica.2023.69.4.2","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.4.2","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje nagrinėjama vadinamojo ,,socialinio klausimo“, arba ,,socialinės problemos“, suvokimas ir atspindėjimas Pirmojo pasaulinio karo metų lietuviškoje periodinėje Oberosto spaudoje. Pirmojo pasaulinio karo metai yra tarsi natūrali jungtis tarp dviejų skirtingų laikotarpių, kai prieškariu lietuviškame kontekste iš esmės vyko vien visuomeninis diskursas socialiniais klausimais, o baigiantis karui jau imta kurti Lietuvos valstybės socialinės apsaugos politikos pradmenis. Nepaisant to, karo laikotarpis, o ypač vokiečių okupacijos periodas, Lietuvoje vis dar menkai tyrinėtas socialinės problematikos atžvilgiu. Tad svarbu išsiaiškinti, kaip vokiečių okupacijoje likusių lietuvių aplinkoje reflektuotos socialinės problemos, kokios buvo prieškariu vykusio socialinio diskurso tolesnės tendencijos. Manytume, kad šio diskurso esmė bei bruožai geriausiai atsiskleidžia ne per paprastą tam tikrų nuostatų, postulatų ištransliavimą, o per polemiką ideologiniu bei partiniu pagrindu, todėl į „socialinio klausimo“ suvokimą nutarėme pažvelgti būtent per tokią prizmę. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"80 4","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138998230","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2023-12-15DOI: 10.6001/lituanistica.2023.69.4.3
Rūta Matimaitytė
{"title":"Migration of German Children from East Prussia and of Russian-speaking Children to Post-War Lithuania","authors":"Rūta Matimaitytė","doi":"10.6001/lituanistica.2023.69.4.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.4.3","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000The wave of famine-caused migration to Soviet Lithuania (1946–1948) has been a subject of historiographical analysis, focusing selectively on one of the migrant groups: either the East Prussian German children (widely recognised in the cultural memory as the wolf children) or those arriving from famine-affected republics of the Soviet Union. By employing the methodology of oral history, using the interviews collected alongside materials sourced from Lithuanian and German archives, research institutes, and memory institutions, this article aims to uncover the reasons behind the arrival of both groups of migrant children in Soviet Lithuania. It also investigates the attempts made by the bureaucratic apparatus to control and halt migration, as well as the efforts of the wolf children in seeking social justice in Germany after 1990. The study reveals that the Soviet system perceived migrants from East Prussia and other Soviet republics primarily as a potential threat due to the risk of a typhus outbreak in Lithuania. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"68 3","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138998077","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2023-12-15DOI: 10.6001/lituanistica.2023.69.4.1
Darius Vilimas
{"title":"Bylininkų įgaliotiniai Kauno pavieto žemės teisme XVII a. pradžioje","authors":"Darius Vilimas","doi":"10.6001/lituanistica.2023.69.4.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.4.1","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000LDK pavietų teismų knygos dar nepakankamai ištirtos. Fragmentiški ir atskirų LDK regionų juridinės kultūros tyrimai. Straipsnyje aptariamas XVII a. pradžios LDK Kauno pavieto žemės teismų knygų turinys kaip pagrindinė advokatūros priešistorės tyrimų šaltinių bazė. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"24 21","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"139000817","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2023-12-15DOI: 10.6001/lituanistica.2023.69.4.5
Vytautas Tumėnas
{"title":"Dzūkijos / Dainavos ir Suvalkijos / Sūduvos skyrimas ir siejimas kaip etnoregioninės klasifikacijos problema: sampratų ir įvaizdžių prieštaros bei raida","authors":"Vytautas Tumėnas","doi":"10.6001/lituanistica.2023.69.4.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.4.5","url":null,"abstract":"\u0000 \u0000 \u0000Straipsnyje gvildenama Lietuvos etnografinių regionų sampratos prieštarų ir kaitos bei viešojo diskurso svarbos šiame vyksme problema. Nagrinėjamos dzūkų ir suval kiečių bei jų gyvenamų žemių – Dzūkijos / Dainavos ir Suvalkijos / Sūduvos folklorinių vardų ir istorinių pavadinimų bei jų geografinės erdvės sampratų sampynos, tapatumai, sąsajos ir skirtybės etnografinio regionavimo ir etnoregioninės etninės kultūros reiškinių klasifikacijos raidoje. Lietuvių etnografinių grupių – dzūkų ir su valkiečių įvardijimų ir jų gyvenamų žemių samprata per pastaruosius šimtmečius smarkiai kito. Todėl, siekiant atskleisti Suvalkijos ir Dzūkijos bei jų etnonimų sampratos ir klasifikacijos dilemas ir kontroversijas ankstyvoje raidoje, aktualu, pasitelkus ne tik etnologijos, bet ir istorijos, bibliografijos, kartografijos, geografijos duomenis, išsamiau ir įdėmiau išsiaiškinti šių etnonimų ir žemėvardžių bei jų sampratų kilmės pirmines ištakas; pavadinimų įvairovę ir painiavą; tiriamų etninių grupių ir jų žemių apibrėžimų ir koncepcijų raidos bei įsitvirtinimo moksle ir visuomenėje ypatybes bei ryšį su dabartine samprata. \u0000 \u0000 \u0000","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-12-15","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"138997897","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
LituanisticaPub Date : 2023-10-05DOI: 10.6001/lituanistica.2023.69.3.1
Tomas Baranauskas
{"title":"Seniausios žinios apie sūduviusjotvingius ir jų įvardijimo problema","authors":"Tomas Baranauskas","doi":"10.6001/lituanistica.2023.69.3.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.3.1","url":null,"abstract":"Straipsnyje aptariama sūduvių-jotvingių genties pavadinimų problema. Analizuojamos seniausios žinios apie sūduvius-jotvingius (II ir X–XII a.), taip pat jų įvardijimo problemos aptarimui reikalingos vėlesnės (XIII, XV a.) žinios. Aptariama Jerzy’io Nalepos koncepcija apie keturias jotvingių gentis. Analizuojant šios koncepcijos trūkumus ir racionalius elementus, siūloma nauja šaltiniuose aptinkamų keturių sūduvių-jotvingių etnonimų tarpusavio santykio interpretacija.","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"302 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-10-05","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"135547775","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}