在没有斯拉夫主义的情况下使用 "城市 "一词的论据

Dainius Razauskas
{"title":"在没有斯拉夫主义的情况下使用 \"城市 \"一词的论据","authors":"Dainius Razauskas","doi":"10.6001/lituanistica.2024.70.1.3","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"Straipsnyje išsakomi argumentai, kodėl žodį miestas būtų galima nelaikyti skoliniu, slavizmu. Straipsnį sudaro šeši skyriai. Pirmajame, „Įžangoje“, pristatomas pats klausimas – seniausi žodžio miestas bei jo atitikmenų kitose baltų kalbose paminėjimai ir kalbininkų vieninga nuomonė jį esant slavizmą. Antrajame aptariama galima praslavų *město ‘vieta’ > ‘miestas’ kilmė, bandymai jį etimologizuoti ir nustatytos sąsajos su kitų ide. kalbų žodžiais, tarp jų lie. mietas bei la. miet ‘kalti mietų stačiatvorę’. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose parodoma būdinga semantinė raida nuo reikšmės ‘aptvaras’ iki reikšmių atitinkamai ‘vieta’ ir ‘miestas’. Penktajame pateikiamas žodžio miestas galimas sklandus paaiškinimas lietuvių (baltų) kalbos priemonėmis (remiantis tuo pačiu veiksmažodžiu *mieti ‘kalti mietų stačiatvorę’, kaip jo būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis mie-sta-s). Galiausiai šeštajame skyriuje, pavadintame „Išvada: miestas gali nebūti slavizmas“, persvarstomas ir atmetamas kaip nepakankamas vienintelis argumentas, dėl kurio kalbininkų, pradedant Kazimieru Būga, žodis laikomas slavizmu, – jo tarimas pietryčių ir šiaurės vakarų žemaičių tarmėse. Straipsnis iš dalies tarpdisciplininis: nagrinėjant pirmykščių miestų sąrangą pasitelkiami archeologijos argumentai, nagrinėjant ‘vietos’ sąvokos kilmę bei raidą – kultūrinės antropologijos ir t. t.","PeriodicalId":497772,"journal":{"name":"Lituanistica","volume":"73 2","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2024-05-07","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":"{\"title\":\"Argumentai žodį miestas nesant slavizmą\",\"authors\":\"Dainius Razauskas\",\"doi\":\"10.6001/lituanistica.2024.70.1.3\",\"DOIUrl\":null,\"url\":null,\"abstract\":\"Straipsnyje išsakomi argumentai, kodėl žodį miestas būtų galima nelaikyti skoliniu, slavizmu. Straipsnį sudaro šeši skyriai. Pirmajame, „Įžangoje“, pristatomas pats klausimas – seniausi žodžio miestas bei jo atitikmenų kitose baltų kalbose paminėjimai ir kalbininkų vieninga nuomonė jį esant slavizmą. Antrajame aptariama galima praslavų *město ‘vieta’ > ‘miestas’ kilmė, bandymai jį etimologizuoti ir nustatytos sąsajos su kitų ide. kalbų žodžiais, tarp jų lie. mietas bei la. miet ‘kalti mietų stačiatvorę’. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose parodoma būdinga semantinė raida nuo reikšmės ‘aptvaras’ iki reikšmių atitinkamai ‘vieta’ ir ‘miestas’. Penktajame pateikiamas žodžio miestas galimas sklandus paaiškinimas lietuvių (baltų) kalbos priemonėmis (remiantis tuo pačiu veiksmažodžiu *mieti ‘kalti mietų stačiatvorę’, kaip jo būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis mie-sta-s). Galiausiai šeštajame skyriuje, pavadintame „Išvada: miestas gali nebūti slavizmas“, persvarstomas ir atmetamas kaip nepakankamas vienintelis argumentas, dėl kurio kalbininkų, pradedant Kazimieru Būga, žodis laikomas slavizmu, – jo tarimas pietryčių ir šiaurės vakarų žemaičių tarmėse. Straipsnis iš dalies tarpdisciplininis: nagrinėjant pirmykščių miestų sąrangą pasitelkiami archeologijos argumentai, nagrinėjant ‘vietos’ sąvokos kilmę bei raidą – kultūrinės antropologijos ir t. t.\",\"PeriodicalId\":497772,\"journal\":{\"name\":\"Lituanistica\",\"volume\":\"73 2\",\"pages\":\"\"},\"PeriodicalIF\":0.0000,\"publicationDate\":\"2024-05-07\",\"publicationTypes\":\"Journal Article\",\"fieldsOfStudy\":null,\"isOpenAccess\":false,\"openAccessPdf\":\"\",\"citationCount\":\"0\",\"resultStr\":null,\"platform\":\"Semanticscholar\",\"paperid\":null,\"PeriodicalName\":\"Lituanistica\",\"FirstCategoryId\":\"0\",\"ListUrlMain\":\"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2024.70.1.3\",\"RegionNum\":0,\"RegionCategory\":null,\"ArticlePicture\":[],\"TitleCN\":null,\"AbstractTextCN\":null,\"PMCID\":null,\"EPubDate\":\"\",\"PubModel\":\"\",\"JCR\":\"\",\"JCRName\":\"\",\"Score\":null,\"Total\":0}","platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Lituanistica","FirstCategoryId":"0","ListUrlMain":"https://doi.org/10.6001/lituanistica.2024.70.1.3","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}
引用次数: 0

摘要

文章论证了为什么不应将 "城市 "一词视为借词和斯拉夫语。文章分为六章。第一章是 "导言",介绍了问题本身--"城市 "一词在其他波罗的海语言中的最早记载及其对应词,以及语言学家一致认为该词是斯拉夫语的一种。第二部分讨论了普鲁士语 *město "地方">"城市 "的可能起源,试图对其进行词源学解释,并确定其与其他理想语中的词的联系,包括 lie.miet'锻造城镇的正交框架'。第三章和第四章分别展示了从 "围墙 "到 "地方 "和 "城市 "的语义发展特点。第五章通过立陶宛语(波罗的海语)对 "城市 "一词进行了可能的顺畅解释(基于相同的动词*mieti "形成城市的正统框架 "作为其过去式非活动分词 mie-sta-s)。最后,在题为 "结论:城市可能不是斯拉夫语 "的第六章中,从卡齐米拉斯-布加(Kazimieras Būga)开始的语言学家将该词视为斯拉夫语的唯一论据,即其在东南部和西北部萨摩吉特方言中的发音,被重新考虑并认为是不充分的。文章部分采用了跨学科的研究方法:在研究原始城市结构时采用了考古学的论据,在研究 "地方 "概念的起源和发展时采用了文化人类学的论据,等等。
本文章由计算机程序翻译,如有差异,请以英文原文为准。
Argumentai žodį miestas nesant slavizmą
Straipsnyje išsakomi argumentai, kodėl žodį miestas būtų galima nelaikyti skoliniu, slavizmu. Straipsnį sudaro šeši skyriai. Pirmajame, „Įžangoje“, pristatomas pats klausimas – seniausi žodžio miestas bei jo atitikmenų kitose baltų kalbose paminėjimai ir kalbininkų vieninga nuomonė jį esant slavizmą. Antrajame aptariama galima praslavų *město ‘vieta’ > ‘miestas’ kilmė, bandymai jį etimologizuoti ir nustatytos sąsajos su kitų ide. kalbų žodžiais, tarp jų lie. mietas bei la. miet ‘kalti mietų stačiatvorę’. Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose parodoma būdinga semantinė raida nuo reikšmės ‘aptvaras’ iki reikšmių atitinkamai ‘vieta’ ir ‘miestas’. Penktajame pateikiamas žodžio miestas galimas sklandus paaiškinimas lietuvių (baltų) kalbos priemonėmis (remiantis tuo pačiu veiksmažodžiu *mieti ‘kalti mietų stačiatvorę’, kaip jo būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis mie-sta-s). Galiausiai šeštajame skyriuje, pavadintame „Išvada: miestas gali nebūti slavizmas“, persvarstomas ir atmetamas kaip nepakankamas vienintelis argumentas, dėl kurio kalbininkų, pradedant Kazimieru Būga, žodis laikomas slavizmu, – jo tarimas pietryčių ir šiaurės vakarų žemaičių tarmėse. Straipsnis iš dalies tarpdisciplininis: nagrinėjant pirmykščių miestų sąrangą pasitelkiami archeologijos argumentai, nagrinėjant ‘vietos’ sąvokos kilmę bei raidą – kultūrinės antropologijos ir t. t.
求助全文
通过发布文献求助,成功后即可免费获取论文全文。 去求助
来源期刊
自引率
0.00%
发文量
0
×
引用
GB/T 7714-2015
复制
MLA
复制
APA
复制
导出至
BibTeX EndNote RefMan NoteFirst NoteExpress
×
提示
您的信息不完整,为了账户安全,请先补充。
现在去补充
×
提示
您因"违规操作"
具体请查看互助需知
我知道了
×
提示
确定
请完成安全验证×
copy
已复制链接
快去分享给好友吧!
我知道了
右上角分享
点击右上角分享
0
联系我们:info@booksci.cn Book学术提供免费学术资源搜索服务,方便国内外学者检索中英文文献。致力于提供最便捷和优质的服务体验。 Copyright © 2023 布克学术 All rights reserved.
京ICP备2023020795号-1
ghs 京公网安备 11010802042870号
Book学术文献互助
Book学术文献互助群
群 号:604180095
Book学术官方微信