{"title":"Dar Kartą Apie Sostinės „Architektūrines Kalvas“","authors":"Algimantas Mačiulis","doi":"10.1080/13921630.2006.10697078","DOIUrl":"https://doi.org/10.1080/13921630.2006.10697078","url":null,"abstract":"Santrauka Aptariamas naujos architekturos, auks˘tybiniu pastatu kontekstas. Is˘keliamas klausimas – ar nepažeidžiama Vilniaus miesto gamtine ir urbanistine-architekturine (antropogenine) struktura, miesto siluetas, panoramos, gamtos ir urbanizuotu teritoriju, senosios ir naujosios architekturos darna. Teigiama, kad miesto siluetas ir panoramos keiciasi ir neimanoma is˘laikyti buvusios padeties, is˘saugoti istorinius miesto elementus kaip nepakitusias vertybes. Pateikiami ivairiu autoriu teiginiai s˘iuo klausimu. Tvirtinama, kad harmoningas kontekstas – pagrindinis s˘iuolaikines architekturos menines vertes kriterijus. Svarstoma, ar prarado aktualuma sovietmetyje suformuotos sostines kompozicines idejos – „architekturiniu kalvu“ – kurimo koncepcija.","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"26 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2013-05-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132455910","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Naujausi Vilniaus Senamiesčio Aiks˘čių Meninio Pavidalo Pokyčiai: Semantinis Aspektas","authors":"Audrius Novickas","doi":"10.1080/13921630.2007.10697084","DOIUrl":"https://doi.org/10.1080/13921630.2007.10697084","url":null,"abstract":"Santrauka Semantiniu aspektu nagrinėjami Vilniaus miesto aiks˘cių meninio pavidalo pokyciai, įvyke per pastarąjį des˘imtmetį. Bandoma is˘siais˘kinti, kokias reiks˘mių slinktis lėmė vies˘ųjų erdvių renovacija. Atskleidžiami svarbiausių miesto aiks˘cių meninių pavidalų ir jų sociokultūrinio konteksto istorinės raidos charakteringiausi bruožai, is˘rys˘kinami ankstesnių laikotarpių ir s˘iandien vykstancių renovacijų skirtumai. Tyrime naudoti duomenys, gauti integruojant lauko tyrimus ir žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie kai kurių Vilniaus aiks˘cių naujausių meninių pavidalų ženklinį charakterį. Atskleidžiamos pries˘taros tarp s˘ių dienų sociokultūrinio konteksto ir aiks˘cių naujųjų meninių pavidalų semantinio turinio.","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"53 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2013-05-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127061930","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Durų Reiks˘mės Ir Simbolika Europinėje Tradicijoje","authors":"Edita Riaubienė","doi":"10.1080/13921630.2007.10697101","DOIUrl":"https://doi.org/10.1080/13921630.2007.10697101","url":null,"abstract":"Santrauka Remiantis architektūros sudėtinių dalių analizės principu dėmesys sutelkiamas ties pirminiu ir vienu is˘ svarbiausių architektūrinių elementų – durimis. Akcentuojamos glaudžios durų reiks˘minio lauko sąsajos su jų paskirtimi ir ypac gausi įėjimo vietos simbolika. Taikant chronologinį principą durų simbolika analizuojama Europos kultūrinėje terpėje, is˘skiriant Vakarų kultūros is˘takas ir kriks˘cionis˘kąją tradiciją. Durys yra dvejopos prigimties objektas, atliekantis dvi pries˘ingas funkcijas – sujungimo bei atskyrimo – ir priklausantis dviem skirtingoms substancijoms – erdvei ir atitvarai. Izoliavimo paskirtis lemia apsaugine durų reiks˘me, o erdvių sujungimo funkcija byloja apie jų komunikacine reiks˘me. Kaip architektūrinis elementas durys atlieka erdvės organizavimo ir informacijos teikimo paskirtį. Dualistinė durų prigimtis, leidžianti jungti ir skirti, lemia ypac turtingą ir sudėtingą jų simboliką. Durų buvimas tarpininku tarp pries˘ingų charakteristikų erdvių implikuoja silpnąją atitvaros...","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"254 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2013-05-21","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134313174","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Urbanistinių Struktūrų Potencialo Vertinimas: Kauno Centras Miesto Visumos Kontekste","authors":"Kęstutis Zaleckis, Jūratė Kamičaitytė-Virbas˘ienė","doi":"10.3846/TPA.2011.26","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.26","url":null,"abstract":"Santrauka Miesto, kaip nuolat besikeiciancios sudėtingos sistemos, atsinaujinimo ir evoliucionavimo potencialą atskleidžia apibendrinti jo posistemių potencialų įvertinimo rezultatai. Tam tikslui gali būti naudojamas fraktalinės analizės metodas, kuris atskleidžia ne tik vertinamos struktūros formos savybes, bet ir jos funkcines galimybes. Urbanistinis potencialas suprantamas kaip metafunkcinės miesto teritorijų ir erdvinių struktūrų galimybės, kurias parodo pastatų (srautų generatoriai), gatvių (rys˘iai tarp generatorių), želdynų (ekokompensacinės teritorijos ir žalieji srautų generatoriai miesto bipolėje metafunkcinių zonų sistemoje) ir vies˘ųjų erdvių (srautų generatoriai ir rys˘ių erdvės) fraktaliniai indeksai. Naudojant s˘į metodą atliktas Kauno urbanistinių struktūrų potencialo vertinimas. Tyrimo rezultatai leidžia is˘rys˘kinti metafunkcines Kauno miesto zonas: urbanistinį karkasą, gamtinį karkasą ir fonines, neis˘naudotų urbanistinės kokybinės ir kiekybinės plėtros galimybių teritorijas, nurodant j...","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"2 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"117315007","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Kultūrinių Archetipų Recepcija Planuojant Urbanistinę Renovaciją","authors":"Vytautas Petrus˘onis","doi":"10.3846/TPA.2011.27","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.27","url":null,"abstract":"Santrauka Planuojant urbanistine renovaciją turi būti atsižvelgta į daugybės subjektų, darancių įtaką miesto aplinkos tvarkymui, interesus, intencijas ir galimybes. Konsensinį pagrindą gali sustiprinti projektavimo eigą veikiancių „teiginių“ formulavimas neapsiribojant individo psichologijos kategorijomis, o tokių informacinių vienetų formavimo procese didesnį dėmesį skiriant kolektyvinės psichologijos plotmei. Būtent tai gali atlikti kultūriniai archetipai, kurie praplecia kultūrinį kontekstą ir paskatina adekvatesnį bei motyvuotesnį renovuojamos urbanistinės aplinkos elementų reiks˘mės suvokimą. Nagrinėjama, kokiu laipsniu urbanistine renovaciją veikianciuose reglamentiniuose teiginiuose atspindima su kultūriniais archetipais susijusi plotmė. Kritis˘kai is˘analizavus ir įvertinus urbanistinės renovacijos proceso idėjinius pagrindus, nustatyta, kad kultūrinių archetipų recepcija is˘ esmės nepasireis˘kia, nes dominuoja deskriptyvieji naratyvai, užgožiantys mitologinius naratyvus, labai svarbius egzistenci...","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"40 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128558351","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Funkcinės Mutacijos Fenomenas Ir Jo Įtakos Istorinei Kauno Ii Klaipėdos Miestų Aplinkai","authors":"Skirmantė Mozūriūnaitė","doi":"10.3846/TPA.2011.28","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.28","url":null,"abstract":"Santrauka Miestai yra kompleksis˘ka ir daugiafunkcė sistema, kuri nuolatos vystosi, keiciasi ir adaptuojasi, kad is˘liktų. Straipsnyje aptariamas Lietuvos miestų pavyzdžiu atlikto empirinio tyrimo funkcinių mutacijų reis˘kinys ir jo pasekmės miestų istorinių dalių kaitai. Detaliai tiriant socialinių, ekonominių, fizinių, globalinių ir technologinių procesų poveikį nustatyta Kauno ir Klaipėdos miestų istorinių gatvių funkcijų kaita ir aplinkos transformacijų (mutacijų) mastas bei priežastys. Aptariamos urbanistinių funkcijų kaitos pasekmės miesto istorinei aplinkai, architektūriniam identitetui ir proceso dėsningumui. Straipsnyje pateikiama atliktų tyrimų metodika, proceso dėsningumai. S˘io straipsnio tikslas – atskleisti miesto funkcijų mutacijas lemiancius veiksnius ir jų pasekmes.","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"16 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132043766","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Urbanistikos Paveldo Tvarkybos Is˘takos Ir S˘iandieninė Situacija Lietuvoje","authors":"D. Dijokienė","doi":"10.3846/TPA.2011.25","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.25","url":null,"abstract":"Santrauka Urbanistikos paveldo vertybės sąvoka žmonijos sąmonėje yra palyginti nauja. Pasaulio materialiojo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos raidoje urbanistikos paveldo objektai pradėti saugoti vėliausiai. Jų apsauga formavosi kaip pries˘pries˘a dominuojantiems urbanizacijos procesams. Straipsnyje glaustai apžvelgiama, kaip kito kultūros paveldo sąvoka ir objektas XX–XXI a. tarptautinių organizacijų dokumentuose ir kada s˘ią sąvoką papildo urbanistiniai dariniai. Analizuojamas Lietuvos urbanistikos paveldotyros mokslinis pagrindas, lėmes urbanistikos vertybių nustatymą ir įteisinimą. Aptariamas dabartinis teisinis urbanistikos paveldo tvarkybos pagrindas ir jo trūkumai. Ies˘koma nesusikalbėjimo tarp mokslo ir teisės atstovų, valdininkijos ir piliecių urbanistikos paveldo tvarkybos klausimais priežascių.","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124849869","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Vilniaus Miesto Centro Urbanistinės-Architektūrinės Ir Paveldosaugos Problemos","authors":"Jonas Glemža","doi":"10.3846/TPA.2011.31","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.31","url":null,"abstract":"Santrauka Vilniaus miesto centrą sudaro istorinės miesto dalys – Senamiestis, Naujamiestis su naujais statiniais Gedimino ir Konstitucijos prospektuose, kurie yra skirtingose Neries upės pusėse. S˘ie prospektai yra pagrindinės gatvės, o upė – erdvinė centro as˘is. Vystant Vilniaus centrą turėtų būti sprendžiamos trys pagrindinės problemos: 1) tolesnis kultūros paveldo, jo vietovių saugojimas; 2) taikoma tvari plėtra vystant centrą; 3) architektūrinės bei gamtinės centro aplinkos savitumo stiprinimas. Teikiami konkretūs vertinimai bei siūlymai dėl atskirų centro gatvių užstatymo vietų vystymo ar gaivinimo, siejant tai su Vilniaus miesto Bendruoju planu iki 2015 metų ir jo įgyvendinimu.","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"23 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131953844","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Žemės Sklypų Pertvarkymo Patyrimas Planuojant Miestų Teritorijas","authors":"Evaldas Ramanauskas, Liucijus Dringelis","doi":"10.3846/TPA.2011.30","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.30","url":null,"abstract":"Santrauka S˘iuo metu planuojant miestus daugeliu atvejų susiduriama su anksciau susiklosciusių žemės sklypų struktūra, kuri yra visis˘kai netinkama naujoms miestų teritorijoms formuoti. Vienos pagrindinių priemonių tokiai struktūrai pertvarkyti yra bendrieji bei detalieji planai. Bendraisiais, detaliaisiais planais žemės sklypų struktūra pertvarkoma numatant statybines, vies˘ąsias teritorijas, nustatant naujas žemės sklypų naudojimo paskirtis, jų atskiras dalis paskirstant į skirtingas funkcines zonas, numatant statybines teritorijas, rezervuojant teritorijas visuomenės poreikiams ar pan. Detaliaisiais planais – suformuojant atskirus žemės sklypus, is˘skiriant visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų žemės sklypus, numatant teritorijos naudojimo bei tvarkymo režimus ir pan. Taciau s˘iais planavimo dokumentais žemės sklypų struktūra pertvakoma ne visada sėkmingai. Is˘kyla problemų, susijųsių su harmoningu teritorijų suplanavimu bei vies˘ųjų, visuomeninių teritorijų suformavimu. Galimybės rengti mažo plo...","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"7 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131455366","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Urbanistinių Tendencijų Poveikis Miesto Centro Renovacijai","authors":"Dalia Bardauskienė, Mindaugas Pakalnis","doi":"10.3846/TPA.2011.29","DOIUrl":"https://doi.org/10.3846/TPA.2011.29","url":null,"abstract":"Santrauka Miesto centras yra integruota viso miesto ir jo metropolinės zonos dalis, jį veikia tos pacios urbanistinės tendencijos. Sąlygų miestų centrams renovuoti, degraduojancioms teritorijoms atsinaujinti ir kompaktis˘kumui pasiekti susiformavimas ar, jei pripažįstame, kad plėtrą galima valdyti, sudarymas, yra susijes su chaotis˘kos priemiescių suburbanizacijos mastu. Nevaldomos priemiescių suburbanizacijos reis˘kinys tarptautiniuose mokslo darbuose, politikos dokumentuose vadinamas urbanistiniu sprogimu. Lietuvoje urbanistinis sprogimas is˘rys˘kėjo XXI a. pradžioje, jį lemia įvairūs sociokultūriniai veiksniai. Atlikti tyrimai rodo, kad urbanistinis sprogimas reikalauja miestų renovacijos is˘teklių, blogina miestų demografine situaciją, didina energijos vartojimą, automobilių skaicių bei vies˘osios infrastruktūros poreikį. Chaotis˘kos priemiescių suburbanizacijos problemų neis˘sprendžia fizinės aplinkos projektavimas, atsietas nuo socialinio, ekonominio planavimo. Jis daugiausia sprendžia komercinius u...","PeriodicalId":423976,"journal":{"name":"Town Planning and Architecture","volume":"35 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2011-12-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129432768","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}