Bibliotheca Lituana最新文献_第3页

Pratarmė 消耗

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/bibllita.2018.v.11763

Arvydas Pacevičius, Genovaitė Astrauskienė

引用次数: 0

Jono Vitarto (Jan Michał Witort) 1888 metų straipsnis apie Panevėžio kraštą: korespondencinio pranešimo turinys ir egodokumentinė vertė Jono Vitarto（Jan MichałWiport）关于癌症乡村的第1888条：通信报告的内容和自我记录的价值

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-31 DOI: 10.15388/BiblLita.2017.IV.11800

Monika Bogdzevič, Arūnas Vyšniauskas

{"title":"Jono Vitarto (Jan Michał Witort) 1888 metų straipsnis apie Panevėžio kraštą: korespondencinio pranešimo turinys ir egodokumentinė vertė","authors":"Monika Bogdzevič, Arūnas Vyšniauskas","doi":"10.15388/BiblLita.2017.IV.11800","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BiblLita.2017.IV.11800","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Šioje publikacijoje skelbiamas J. W. inicialais pasirašyto Jono Vitarto (Jan Witort) straipsnio vertimas į lietuvių kalbą. Straipsnio originalas pavadinimu „Stosunki na Żmudzi“ lenkų kalba buvo paskelbtas Sankt Peterburge leistame lenkų laikraštyje „Kraj“ (1888 m. Nr. 31). Pažymėtina, kad senasis tekstas gali būti įdomus šiuolaikiniam skaitytojui kaip vertingas pirminis šaltinis, visų pirma, vietos istorijos, Panevėžio ir jo krašto praeities pažinimo požiūriu. Nagrinėjamas klausimas, ar tas 1888 m. rašytas straipsnis gali būti laikomas egodokumentiniu paveldu. Laikomasi nuomonės, kad tai nėra aiškiai išreikštas egodokumentas, tačiau tam tikrą egodokumentinę vertę jis turi, nes kai kurios teksto vietos leidžia spręsti apie autoriaus kaip įvykių liudininko nuotaiką, vertinimą, asmenybės bruožus, interesus, viltis, siekius bei vizijas. Remiantis J. Vitarto straipsniu ir kai kuriomis kitomis publikacijomis, taip pat nagrinėjama istorinė regioninės Panevėžio priklausomybės samprata, pažymima, kad laikui bėgant ji kito. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad lietuvių ir lenkų požiūris traktuojant Žemaitijos teritoriją, taip pat teritorinį Lietuvos suvokimą nebūtinai sutapo, o kai kurie regioninio traktavimo skirtumai lietuviškoje ir lenkiškoje mokslinėje literatūroje išliko iki mūsų dienų.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-05-31","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"49163011","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Moderniosios Lietuvos želmenų XIX amžiuje beieškant: Aleksandro Burbos „Senybinis aukuras“ – 1881 metų patriotinės eilės broliams lietuviams

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11769

Arūnas Vyšniauskas

{"title":"Moderniosios Lietuvos želmenų XIX amžiuje beieškant: Aleksandro Burbos „Senybinis aukuras“ – 1881 metų patriotinės eilės broliams lietuviams","authors":"Arūnas Vyšniauskas","doi":"10.15388/BIBLLITA.2018.V.11769","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLLITA.2018.V.11769","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje kaip poezijos kūrinys ir istorinis šaltinis publikuojamas Aleksandro Burbos 1881 m. parašyto eilėraščio „Senybinis aukuras“ tekstas, atskleidžiama jo modernaus lietuviško patriotizmo esmė. Daroma išvada, kad šis eilėraštis, pirmą kartą paskelbtas 1885 m., yra svarbus istoriniam pažinimui kaip pirminis istorijos šaltinis, o žanrine prasme jis gali būti laikomas literatūrine balade, tipologiškai priskirtina nacionalinės baladės tipui. Atkreipiamas dėmesys ir į 1893 m. paskelbtą naujos redakcijos eilėraščio versiją, kuri buvo šiek tiek išplėsta atsižvelgus į pakitusias laikotarpio sąlygas, sociopolitines permainas ir jų asmeninę refleksiją pereinant nuo aušrininkų prie varpininkų etapo. Aptariamas A. Burbos poetinėse eilėse išaukštintas „senybinis aukuras“ yra išlikęs iki mūsų dienų – dabartiniame Ignalinos rajone, prie Antakmenės (Untakminio) kaimo kapinių. Jis yra paskelbtas archeologiniu paminklu ir valstybės saugomu geologiniu gamtos paveldo objektu. Siūloma jį toliau propaguoti pažintinio turizmo tikslais, susiejant su Aleksandro Burbos poetinio kūrinio prasmėmis, kurios straipsnyje nagrinėjamos įvairiais aspektais.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-05-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"42859522","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Antano Baranausko Klėtelės svečių knygos – Lietuvos kultūros istorijos tyrimų šaltinis

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/bibllita.2018.v.11766

Inga Liepaitė

{"title":"Antano Baranausko Klėtelės svečių knygos – Lietuvos kultūros istorijos tyrimų šaltinis","authors":"Inga Liepaitė","doi":"10.15388/bibllita.2018.v.11766","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/bibllita.2018.v.11766","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose saugomos šešios Lietuvos poeto, kalbininko, matematiko, vertėjo, Žemaičių vyskupijos sufragano ir Seinų vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) klėtelės svečių knygos, pildytos jo brolio Jono Baranausko (1828–1904) anūko rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) Klėtelės prižiūrimu, globojamu ir vadovaujamu laikotarpiu. Šiuo straipsniu, pasitelkus nepublikuotus ir publikuotus šaltinius, siekiama keturių uždavinių: 1) atskleisti, kaip A. Vienuoliui-Žukauskui gimė A. Baranausko klėtelės svečių knygos idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta; 2) aptarti pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje lankytojų kontingentą; 3) A. Baranausko klėtelės svečių knygas apibūdinti kaip Muziejaus ir Lietuvos muziejininkystės raidos istorijos tyrimų šaltinį ir 4) nustatyti, ar A. Baranausko klėtelės svečių knygos priskirtinos egodokumentų kategorijai. Tyrimas leido prieiti prie išvados, kad aptariamo žanro paveldo objektams Lietuvoje iki šiol dėmesio skirta per mažai. Vienos ar kitos institucijos nuosekliai pildytos lankytojų ar svečių knygos gali tapti svarbiu pagalbiniu šaltiniu tiek tiriant konkrečios institucijos istoriją, tiek atskleidžiant platesnį tam tikro meto kultūrinį kontekstą. Be to, šio žanro tekstai turi ir autobiografinio pasakojimo elementų. Pamatinė egodokumentų tipologija praplėstina nauju dėmeniu – institucijų lankytojų ar svečių knygomis. Ši nuostata turėtų suaktualinti aptariamo žanro paveldo objektų tyrimus.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-05-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43526863","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Nepriklausomos Lietuvos tema Halinos Didžiulytės-Mošinskienės laiškuose rašytojams anykštėnams Halina Didžiulytï-Mošinskienï的信件中的立陶宛独立主题

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/bibllita.2018.v.11770

Audronė Berezauskienė

引用次数: 0

Maironis kaip knygos žmogus: kultūros ontologizavimas jo kūriniuose ir egodokumentuose

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/BiblLita.2018.V.11767

Eugenijus Žmuida

引用次数: 0

Aukštaitijos knygos kultūros tyrimų metmenys

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11764

Tomas Petreikis

引用次数: 0

„Mintimis išvaikštinėjau kiekvieną lauko rėžį...“: skulptoriaus Juozo Kėdainio egodokumentinis palikimas Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje “我已经清理了我脑海中的每一条底线。。。“：雕塑家尤佐·凯代尼奥在库皮什基区公共图书馆的自纪录片遗产

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11773

Nida Galvanauskienė

引用次数: 0

Knygos kultūros apraiškos Vytauto Civinskio dienoraštyje (1904–1910)

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11768

Veronika Girininkaitė

{"title":"Knygos kultūros apraiškos Vytauto Civinskio dienoraštyje (1904–1910)","authors":"Veronika Girininkaitė","doi":"10.15388/BIBLLITA.2018.V.11768","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLLITA.2018.V.11768","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje analizuojamas studento Vytauto Civinskio (1887–1910) rankraštinis Dienoraštis, siekiant atskleisti Civinskio liudijimų apie knygos kultūrą šio asmens gyvenime bei jo aplinkoje gausą ir įvairovę. Minėti duomenys susiję su knygų skaitymu ir aktyviu periodinių leidinių prenumeravimu, dalijimusi jais su artimaisiais ir jų skaitymo skatinimu, spaudos viešinimu prisidedant prie bibliotekų kūrimo. Atkreiptas dėmesys į itin gausų ir įvairiakalbį dienoraštininko skaitymo repertuarą, jo aktyvią ir emocingą skaitytojo poziciją, suformuotus skaitymo įgūdžius. Žinoma, kad Civinskis pildė skaitymo užrašus, analizavo jį paveikusius literatūros kūrinius, gilinosi į skaitytų kūrinių problematiką. Gretinami šaltinio duomenys ir to laikotarpio skaitybą tyrusių mokslininkų įžvalgos leidžia naujaip ir gaiviai pajusti XX a. pradžios žmogaus santykį su knyga ir su skaitymu. Lietuvoje Civinskio gyventa Aukštaitijoje: Latavėnų dvare šalia Anykščių ir Mituvos dvare šalia Skapiškio. Todėl šis knygiaus individualus patyrimas, užfiksuotas egodokumente, leido skleisti dar vieną Aukštaitijos skaitymo kultūros istorijos puslapį.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":"85 19","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-05-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41243756","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Kazimiero Barėno laiškai Klaipėdos universiteto bibliotekos dr. Kazio Pemkaus bibliotekoje-archyve Kazimier Barén在Klaipëda Kazio Pemkaus大学图书馆档案中的信件

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11771

Emilija Danutė Steponavičiūtė

引用次数: 0