Bibliotheca Lituana最新文献_第2页

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų egodokumentai: atsiminimai iš tremties, dienoraščiai Šiaulia区Povilo Višinski公共图书馆工作人员的自述：地震记忆，期刊

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12138

Audronė Baškienė

{"title":"Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos darbuotojų egodokumentai: atsiminimai iš tremties, dienoraščiai","authors":"Audronė Baškienė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12138","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12138","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjami bibliotekos rankraščių fonde saugomi darbuotojų, gimusių tremtyje ar išgyvenusių tremtį, atsiminimai bei dienoraščiai. Bibliotekininkė Nijolia Kasparavičienė buvusių politinių kalinių ir tremtinių, dirbančių bibliotekoje, atsiminimus sudėjo į kraštotyros darbą „Ilgi tremties metai“ (1991). Užrašyti dešimties darbuotojų atsiminimai, kurie papildyti nuotraukomis ir dokumentais. 1991 m. ir 1992 m. tremtiniai organizavo ekspedicijas į Kazachstaną ir Sibirą. Taip atsirado du dienoraščiai „Antroji ekspedicija į Karlagą“ (1991 rugpjūčio 9–19 d.) ir „Po Sibiro platybes“ (1992 rugpjūčio 4–22 d.). Įspūdžius dienoraščio forma užrašė bibliotekininkė, tremtinių dukra Nijolia Kasparavičienė. Pagrindinė mintis atsiminimuose – asmeninis likimas siejamas su Lietuvos likimu. Dienoraščiuose fiksuojamos aplankytos vietos, minimi sutikti žmonės, perteikiamas jų požiūris į praeitį, nuomonė apie nepriklausomos Lietuvos ateitį. Dienoraščių autorė nesinaudojo jokia literatūra, istorine medžiaga. Tai padieniui užfiksuoti faktai ir asmeniniai išgyvenimai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47272315","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai 文献研究：旧领域-新视野

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12124

Arvydas Pacevičius

{"title":"Egodokumentų tyrimai: senos erdvės – nauji horizontai","authors":"Arvydas Pacevičius","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12124","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12124","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje, remiantis projektinės veiklos ir fundamentinių tyrimų rezultatų analize, aptariami paskutinių penkerių metų egodokumentų tyrimų pasiekimai ir perspektyvios studijų kryptys, ryškėjančios europinėje mokslo erdvėje ir Lietuvoje. Lietuvoje apie 2010 metus į mokslinį diskursą įvedus naują terminą egodokumentas, pastebimos sistemingesnės raštijos pirmuoju asmeniu studijos (projektai LEGODOK ir „Asmeninės lietuvių rašomosios kalbos duomenų bazės (AKdb) kūrimas“). Lietuvoje bendrąja tyrimų tendencija laikytinos elito savimonės ir tapatumo raiškos studijos, į tyrimų lauką įtraukiančios naujus šaltinius (album amicorum). Tarpdalykiniai ,,apačių“ tyrimai veržliai plėtojami Šiaurės Europoje. Villa Vignoni forumas inspiravo solidžias publikacijas, skirtas asmens, šeimos ir bendruomenių tapatumams transkultūrinėje perspektyvoje. Kaimyninėje Lenkijoje leidžiami egodokumentiniai istorijos šaltiniai ir fundamentiniai tyrimai neretai aprėpia ir senosios Lietuvos problematiką. Daroma išvada, kad plečiant tarptautinį bendradarbiavimą su kaimynais, Lietuvoje tęstini tiek lietuviškos egodokumentikos paveldo kaip kalbinės tapatybės raiškos, tiek transkultūriniai daugiakalbystės ir įvairialypio tapatumo sklaidos modernėjančioje visuomenėje tyrimai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43146407","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

„Koks aš esu...“: režisieriaus Juozo Miltinio asmeninės bibliotekos knygų pastabos “我怎么。。。”：Juozo军事个人图书馆馆长的评论

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11774

Angelė Mikelinskaitė

引用次数: 0

Autocenzūros galia: Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. užrašai 自我审查的力量：1722年至1733年安塔诺·卡齐米罗的笔记，年轻女孩

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12128

Jolita Sarcevičienė

{"title":"Autocenzūros galia: Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. užrašai","authors":"Jolita Sarcevičienė","doi":"10.15388/BIBLITA.2017.12128","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLITA.2017.12128","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnio centre – 1722–1733 m. Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos kasdienės veiklos dienoraštis, kuriame fiksuojami susitikimai, korespondencija, valdų administravimo klausimai, autoriaus sveikatos būklė, kelionių maršrutai, LDK tribunole nagrinėtos bylos, kiti įvairūs veiklos faktai. Jame nerasime refleksinio pobūdžio minčių, aiškiai jaučiama emocinė autoriaus distancija nuo aprašomų įvykių. A. K. Sapiegos gyvenimo ritmą lėmė ne tik ūkiniai reikalai, bet ir valstybės institucijų – Tribunolo, seimelių, Seimo – darbo sesijos. Susipažinus su dienoraštyje užfiksuotos informacijos temomis, keliama prielaida apie autocenzūrą, turėjusią įtaką fiksuojamos informacijos pasirinkimui. Todėl straipsnio tikslas – pristatyti šaltinio įrašų temas, aptarti informacinį bei parenetinį jų pobūdį ir taip išryškinti kai kuriuos aspektus, kurie galėtų paliudyti, kad autorius atsirinkdavo dienoraštyje pateikiamą informaciją, ir atskleisti autocenzūros įtaką rašant dienoraštį. Autorius sąmoningai atskyrė ne tik žemvaldžio gyvenimą nuo politiko gyvenimo, bet ir viešojo bei privataus asmens gyvenimus. Orientuodamasis į būsimus skaitytojus, A. K. Sapiega cenzūravo užrašus, susikoncentravo į tuos įvykius, kurie turėjo ar galėjo suformuoti teigiamą jo įvaizdį paveldėtojų akyse. Nors šaltinis ir atskleidžia įvairialypius Merkinės seniūno kasdienio gyvenimo epizodus, jame brėžiami migloti autoriaus asmenybės kontūrai.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"45078254","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 1

Krekenavos fotografo Tado Bajorūno darbo užrašai

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/biblita.2017.12135

Zita Pikelytė

引用次数: 0

Rašytojos Žemaitės (meninė) gyvenimo rekonstrukcija remiantis archyvalijomis 作家基于档案重建地球（艺术）生活

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/biblita.2017.12132

Aldona Ruseckaitė

{"title":"Rašytojos Žemaitės (meninė) gyvenimo rekonstrukcija remiantis archyvalijomis","authors":"Aldona Ruseckaitė","doi":"10.15388/biblita.2017.12132","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/biblita.2017.12132","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Julijos Žymantienės-Žemaitės (1845–1921) privačiosios raštijos ir egodokumentų išliko gana daug. Paminėtina autobiografija, apimanti laikotarpį iki kūrybinio kelio pradžios 1892 metais, kurioje atsiskleidžia bajoriška tėvų kilmė, pirmi rašytojos mokslai, šeimyninio gyvenimo sunkumai, troškimas šviestis. Vėliau Žemaitės gyvenimą padeda atkurti autobiografiniai pasakojimai „Pasiklausymai“, „Iš mano atsiminimų“, „Iš baudžiavos laikų“, „Pirmieji mano žingsniai“, „Kalėjime“, taip pat rašinys „Povilas Višinskis“ (1916 m.), kuriame prisimenami pirmieji kūrybiniai žingsniai. Kaip atskirą egodokumentų grupę galima išskirti Žemaitės laiškus spaudos darbuotojui, literatūros kritikui Povilui Višinskiui (1875–1906, išliko daugiau nei 70 laiškų), taip pat artimam bičiuliui Konstantinui Petrauskui (1878–1947, išliko daugiau kaip 60 laiškų). Laiškuose P. Višinskiui ryškėja kūrybos vingiai, abejonės, asmenybės formavimasis, laukiama kūrybos mėginimų kritikos ar pritarimo tam. O štai svarbiausia laiškų K. Petrauskui tema yra meilė, atskleidžianti šio vėlyvo rašytojos jausmo gyvybingumą, suteikianti asmenybei ypatingų spalvų ir bruožų. Be to, laiškai plačiai atveria 1911–1915 metų politinio ir kultūrinio Vilniaus gyvenimo foną.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48577783","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

Vieši privatūs reikalai signataro Jurgio Šaulio (1879–1948) ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės korespondencijoje 签字人JurgioŠaulio（1879-1948）和Gabriela Petkevičaitë-Bitë之间的信件中的公共和私人事务

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12134

Vytautas Petras Plečkaitis

引用次数: 0

Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuvele (1702–1762), dienoraštis: tarp itinerarijaus ir egodokumento

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLITA.2017.12129

Vika Veličkaitė

引用次数: 1

Privačioji raštija. Rankraščiai ir publikacijos. 2005 m. lapkričio 17–18 d. Limože vykusios konferencijos darbai 私人写作。手册和出版物2005年11月17日和18日在利马举行的会议的工作

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/biblita.2017.12141

Jolita Sarcevičienė

引用次数: 0

Liongino Šepkos laiškai – žvilgsnis į kūrėjo kasdienybę

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-11-04 DOI: 10.15388/BIBLLITA.2018.V.11772

Dalia Kiukienė, Marijona Mieliauskienė

{"title":"Liongino Šepkos laiškai – žvilgsnis į kūrėjo kasdienybę","authors":"Dalia Kiukienė, Marijona Mieliauskienė","doi":"10.15388/BIBLLITA.2018.V.11772","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/BIBLLITA.2018.V.11772","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje nagrinėjama lietuvių liaudies menininko, skulptoriaus, dievdirbio, Liongino Šepkos (1907–1985) laiškai, rašyti 1970–1977 metais iš Lebedžių kaimo (Rokiškio rajono) į Vilnių būsimai žmonai žurnalisteiDanutei Digrienei. Remiantis šiais laiškais atkuriamos menininko kasdieniogyvenimo detalės, atskleidžiama tai, kas buvo nežinoma arba mažaižinoma apie kūrėjo vidinį pasaulį, mintis ir jausmus, socialinius ryšius,kūrybos poreikį. Straipsnyje stengtasi kuo išsamiau pristatyti atvirą ir neretušuotą vidinį menininko pasaulį, tai pateisina gausų laiškų citavimą.L. Šepka per septynerius metus D. Digrienei parašė per 300 laiškų. Praėjusdviem dešimtmečiams po L. Šepkos mirties, 2006 m. ji perdavė šiuos laiškus (313) Rokiškio krašto muziejui.Pirmą laišką L. Šepka parašė 1970 m. pabaigoje, po to kasmet laiškų gausėjo: nuo 31 laiško 1971 m. iki 78 laiškų 1978 m. Laiškai rašyti mokyklinio sąsiuvinio lapuose, kai jų pritrūkdavo, rašė ant tapetų. Laiškai ilgoki, retas 2–4, dauguma 8–10 puslapių. Juose tilpo visas L. Šepkos gyvenimas, visi įvykiai, visos mintys, visa jo gyvenimo filosofija, ir kiekviename laiške jaučiamas didžiulis rūpestis Danute. Tie septyneri metai, kai buvo rašyti laiškai, suteikia labai daug žinių apie paprasto žmogaus gyvenimą tuometinėje Lietuvoje. Tai savotiškas dienoraštis, kuris vertintinas kaip svarbus XX a. 8 dešimtmečio paprasto žmogaus gyvenimo liudytojas. \u0000 ","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-11-04","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44703535","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

引用次数: 0