Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuvele (1702–1762), dienoraštis: tarp itinerarijaus ir egodokumento

Abstract

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje apžvelgiama Mykolo Kazimiero Radvilos, vadinamo Žuve­le, dienoraščio specifika egodokumentinių tyrimų kontekste. Beveik visą gyvenimą sąmoningai didiko rašytas dienoraštis atskleidžia ne tik kultū­rinės Baroko epochos specifiką, bet ir individualius asmenybės bruožus. Pirmame skyriuje pristatoma dienoraščio specifika – šaltinyje gausu iti­nerarinio pobūdžio tyrinėjimams naudingos informacijos, tačiau dėl jo apimamo laikotarpio ir apimties įrašuose pasitaiko informacijos, kuri at­skleidžia didiko charakterio bruožus, santykius šeimoje, sveikatos būklę. Antrame skyriuje pristatomi M. K. Radvilos asmenybės bruožai, kuriuos galime įžvelgti dienoraščio įrašuose, santykiai su šeimos nariais. Saviiro­niškas ir nerimastingas M. K. Radvila palaikė šiltus santykius su pirmąja žmona Pranciška Uršule Višniovecka Radviliene, dukra Teofilija. San­tykiai su valdinga motina Ona Sanguška Radviliene buvo daug labiau įtempti. Taip pat ryškėja Baroko epochos įtaka asmenybės pasaulėžiūrai ir požiūriui į mirtį.