- Book学术

发布求助

文献互助智能选刊最新文献

Bibliotheca Lituana Pub Date : 2018-05-16 DOI:10.15388/bibllita.2018.v.11766

Inga Liepaitė

{"title":"Antano Baranausko Klėtelės svečių knygos – Lietuvos kultūros istorijos tyrimų šaltinis","authors":"Inga Liepaitė","doi":"10.15388/bibllita.2018.v.11766","DOIUrl":null,"url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \nAntano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose saugomos šešios Lietuvos poeto, kalbininko, matematiko, vertėjo, Žemaičių vyskupijos sufragano ir Seinų vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) klėtelės svečių knygos, pildytos jo brolio Jono Baranausko (1828–1904) anūko rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) Klėtelės prižiūrimu, globojamu ir vadovaujamu laikotarpiu. Šiuo straipsniu, pasitelkus nepublikuotus ir publikuotus šaltinius, siekiama keturių uždavinių: 1) atskleisti, kaip A. Vienuoliui-Žukauskui gimė A. Baranausko klėtelės svečių knygos idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta; 2) aptarti pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje lankytojų kontingentą; 3) A. Baranausko klėtelės svečių knygas apibūdinti kaip Muziejaus ir Lietuvos muziejininkystės raidos istorijos tyrimų šaltinį ir 4) nustatyti, ar A. Baranausko klėtelės svečių knygos priskirtinos egodokumentų kategorijai. Tyrimas leido prieiti prie išvados, kad aptariamo žanro paveldo objektams Lietuvoje iki šiol dėmesio skirta per mažai. Vienos ar kitos institucijos nuosekliai pildytos lankytojų ar svečių knygos gali tapti svarbiu pagalbiniu šaltiniu tiek tiriant konkrečios institucijos istoriją, tiek atskleidžiant platesnį tam tikro meto kultūrinį kontekstą. Be to, šio žanro tekstai turi ir autobiografinio pasakojimo elementų. Pamatinė egodokumentų tipologija praplėstina nauju dėmeniu – institucijų lankytojų ar svečių knygomis. Ši nuostata turėtų suaktualinti aptariamo žanro paveldo objektų tyrimus.","PeriodicalId":34319,"journal":{"name":"Bibliotheca Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0000,"publicationDate":"2018-05-16","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":"0","resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":null,"PeriodicalName":"Bibliotheca Lituana","FirstCategoryId":"1085","ListUrlMain":"https://doi.org/10.15388/bibllita.2018.v.11766","RegionNum":0,"RegionCategory":null,"ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":null,"EPubDate":"","PubModel":"","JCR":"","JCRName":"","Score":null,"Total":0}

引用次数: 0

摘要

[立陶宛文文章和摘要；英文摘要]立陶宛诗人、演说家、数学家、翻译家、土地主教选举权人和塞纳河主教安坦·巴拉诺斯克（1835-1902）的六本访问书存放在安耶克什丘塞的安坦·巴拉诺斯克纪念博物馆，在他的兄弟约翰·巴拉诺斯克（1828-1904）、孙子作家安坦·维纳纳·祖卡斯克（1882-1957）的监护、监护和管理期间。这篇文章的目的是通过未出版和已出版的来源，确定四个挑战：（1）《巴拉诺斯克访客之书》的理念是如何产生并由A.Vienna-žukausku实施的；2.讨论立陶宛第一座纪念博物馆的游客配额问题；（3）将Baranausk先生的访客簿描述为立陶宛音乐史演变史的研究来源，并（4）确定Baranausck先生的访客书是否属于自我文献的范畴。调查得出的结论是，立陶宛迄今为止对相关流派遗产的关注太少。一个或多个机构成功完成的访客或访客书籍可能成为相关机构历史和特定时期更广泛文化背景下的重要援助来源。这一类型的文本也包含自传体叙事元素。自我文件的基本类型由一份新的传单扩展——机构的访客或访客手册。这一规定应更新有关性别问题的研究报告。

本文章由计算机程序翻译，如有差异，请以英文原文为准。

查看原文本刊更多论文

Antano Baranausko Klėtelės svečių knygos – Lietuvos kultūros istorijos tyrimų šaltinis

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje Anykščiuose saugomos šešios Lietuvos poeto, kalbininko, matematiko, vertėjo, Žemaičių vyskupijos sufragano ir Seinų vyskupo Antano Baranausko (1835–1902) klėtelės svečių knygos, pildytos jo brolio Jono Baranausko (1828–1904) anūko rašytojo Antano Vienuolio-Žukausko (1882–1957) Klėtelės prižiūrimu, globojamu ir vadovaujamu laikotarpiu. Šiuo straipsniu, pasitelkus nepublikuotus ir publikuotus šaltinius, siekiama keturių uždavinių: 1) atskleisti, kaip A. Vienuoliui-Žukauskui gimė A. Baranausko klėtelės svečių knygos idėja ir kaip ji buvo įgyvendinta; 2) aptarti pirmojo memorialinio muziejaus Lietuvoje lankytojų kontingentą; 3) A. Baranausko klėtelės svečių knygas apibūdinti kaip Muziejaus ir Lietuvos muziejininkystės raidos istorijos tyrimų šaltinį ir 4) nustatyti, ar A. Baranausko klėtelės svečių knygos priskirtinos egodokumentų kategorijai. Tyrimas leido prieiti prie išvados, kad aptariamo žanro paveldo objektams Lietuvoje iki šiol dėmesio skirta per mažai. Vienos ar kitos institucijos nuosekliai pildytos lankytojų ar svečių knygos gali tapti svarbiu pagalbiniu šaltiniu tiek tiriant konkrečios institucijos istoriją, tiek atskleidžiant platesnį tam tikro meto kultūrinį kontekstą. Be to, šio žanro tekstai turi ir autobiografinio pasakojimo elementų. Pamatinė egodokumentų tipologija praplėstina nauju dėmeniu – institucijų lankytojų ar svečių knygomis. Ši nuostata turėtų suaktualinti aptariamo žanro paveldo objektų tyrimus.

求助全文

通过发布文献求助，成功后即可免费获取论文全文。去求助

来源期刊

Bibliotheca Lituana

自引率

0.00%

发文量

审稿时长

48 weeks