Archaeologia Lituana最新文献

{"title":"Monitoring of Immovable Cultural Heritage Implementing 3D and Artificial Intelligence Technologies","authors":"R. Laužikas, Albinas Kuncevičius, Darius Amilevicius, Tadas Ziziunas, Ramūnas Šmigelskas","doi":"10.15388/archlit.2019.20.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/archlit.2019.20.7","url":null,"abstract":"Preservation of immovable cultural heritage is one of the main challenges for contemporary society. Nowadays very often organizations responsible for heritage management constantly have to deal with lack of resources, which are crucial for proper heritage preservation, maintaining and protection.The possible solution of these problems could be automated heritage monitoring, based on the 3D and AI technologies. 3D scanning technology is the most accurate method to capture the situation of an evolving cultural heritage object or complex at a given time. As a cultural heritage object or complex is evolving continuously, AI based comparison of two 3D point clouds created at different time allow to reliably trace potential changes. Proposed solution is realized by project financed by Research Council of Lithuania „Automated monitoring of urban heritage implementing 3D technologies”. The first results of the project are presented at this article.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":"1 1","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"46565800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Atsisveikinant su iškiliu baltų archeologijos ir istorijos tyrinėtoju (Ēvalds Mugurēvičs)","authors":"M. Michelbertas","doi":"10.15388/archlit.2018.19.13","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/archlit.2018.19.13","url":null,"abstract":"[tekstas lietuvių kalba]","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47470848","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Apžiesta keramika jotvingių piliakalniuose","authors":"Dovilė Baltramiejūnaitė","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.9","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.9","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Apžiedimo technologijos pritaikymas ir raida baltų puodininkystėje iki šiol yra menkai pažįstama tema. Šiame straipsnyje, remiantis P. Kulikausko XX a. septintame dešimtmetyje plačiai tyrinėtų Užnemunės piliakalnių medžiaga, siekiama aptarti apžiestos keramikos raidos tendencijas X–XIV a. jotvingiams skiriamos teritorijos šiaurrytinėje dalyje. Nagrinėjant atskirus keramikos technologinius, morfologinius, puošybos požymius, išskiriami chronologiškai jautrūs, jų pagrindu sudaroma klasifikacinė sistema. Išskirti klasifikaciniai keramikos vienetai kiek įmanoma datuojami pagal kontekstinę radimo aplinkybių medžiagą, panašumus ir analogijas artimiausiuose archeologijos objektuose. Identifikuoti keramikos raidos etapai liudija laipsnišką jos raidą, apžiedimo technologijos tobulėjimą ir formų bei puošybos kaitą. Ir nors visiškai atkurti apžiestos keramikos raidos šiaurrytinėje jotvingių teritorijoje paveikslui vis dar trūksta patikimų absoliutinių datų, tikimasi, kad sisteminama medžiaga atvers kelią tolesniam jos tyrinėjimui ir pažinimui.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"43607838","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Hillforts of the Central Nadruvians: A Case Study of Settlement Patterns and Social Organization in Former East Prussia in the First Half of the 1st Millennium AD","authors":"O. Khomiakova, Ivan Skhodnov, Sergey Chaukin","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.5","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000This article is devoted to the Central Nadruvians hillforts, located within the territory of the intercultural area of theWest Balt Circle (the so-called Inster-Pregolian group of sites), and concerns the possible role of hillforts in the context of settlement patterns and social organization in the first half of the 1st millennium AD. Morphological characteristics (sizes, structure) and the dating of Nadruvians hillforts, which can be inhabited in the Roman and Early Migration period, are discussed. Data regarding unfortified settlements and burial grounds are added. According to the results of a survey and a GIS analysis, local centers of settlement patterns in the 1st half of the first millennium AD could be formed in what can be considered a “key” for transport communications between the microregions of the Pregolya river.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"41895092","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Lamatos piliakalniai kultūrinio kraštovaizdžio kaitos kontekste","authors":"Mantas Užgalis","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.8","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje analizuojama Lamatos piliakalnių raida kultūrinio kraštovaizdžio raidos kontekste. Aptarus Šilutės–Priekulės–Švėkšnos apylinkėse (VI a. pab.?) VII–XIII a., anot kai kurių tyrėjų, veikusio etnokultūrinio Lamatos darinio susiformavimo ir etninės priklausomybės kontroversijas, detaliau nagrinėjama paleogeografinės aplinkos bei derlingų ir nederlingų dirvožemių įtaka piliakalnių pasiskirstymui ir to pasiskirstymo pokyčiams I tūkstm. ir II tūkstm. pradžioje. Galiausiai analizuojamos atskirų Lamatos piliakalnių funkcinės paskirties pokyčiai po XIII a., kai dabartinės Lietuvos teritorijoje piliakalniai nustojo būti naudojami kaip gynybiniai įtvirtinimai. ","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48332531","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Senieji Trakai – gamtinės aplinkos transformacijos","authors":"Albinas Kuncevičius, Inga Merkytė, Justina Poškienė, Regina Prapiestienė, Rokas Vengalis, Gintautas Vėlius, Jonas Volungevičius","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.7","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000XIII a. pabaigoje–XIV a. Lietuvos valstybėje kūrėsi nauja teritorinė administracinė organizacija, sąlygojusi plačius aplinkos transformavimo darbus. Šis procesas ypač sustiprėjo valdant Gediminaičiams. Aplinkos įsisavinimo procesų, kurie vyko Vilniuje, tyrimai suteikė kokybiškai naujų mokslinių duomenų apie sostinės kūrimąsi ir įtvirtinimą, tačiau kitų istorinių sostinių ir rezidencinių pilių – Kernavės ir (Senųjų) Trakų – formavimasis ir raidos dinamika XIII–XIV a. yra iki šiol menkai tyrinėta tema. Straipsnyje analizuojamas Senųjų Trakų pilies statybos ir šalia jos buvusios gyvenvietės įkūrimo atvejis gamtinės aplinkos, ypač reljefo, transformavimo aspektu. Siekiama pateikti Senųjų Trakų piliavietės ir gyvenvietės archeologinių tyrimų duomenis bei 2018 m. čia atliktų geofizinių, mažos apimties archeologinių žvalgomųjų bei dirvožemių tyrimų rezultatus, atskleidžiant aplinkos pakeitimo darbų pobūdį ir apimtis.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44941327","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"An Overview of Southern Bohemian Hilltop Settlements from Prehistory to the Late Middle Ages","authors":"Josef Hložek, P. Menšík, M. Procházka","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.3","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] \u0000The Southern Bohemian Region belongs to regions where many hilltop settlements had been built since the Early Stone Age. However, the first fortified systems were built in the Late Bronze Age, as hilltops, mountain peaks, and promontories were fortified using complex systems of ramparts and ditches. This phenomenon thereafter continued into younger prehistoric periods, especially the Early Iron Age, resulting in the foundation of hilltops in the Early Middle Ages, starting with the 9th century and frequently continuing in the form of castles and manor houses built in the Middle Ages and the Modern Period. This paper is not only an attempt to summarize and survey the use of hilltop sites and the continuity of settlements but also an effort to state their classification, characteristics, and function considering their practical, social and symbolical roles, which can be detected in both prehistoric (sophisticated fortifications with no practical use, relocation) and medieval (show of power, the question of defence) heritage.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"47275767","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Piliakalniai – nuo atsiradimo iki šiandienos","authors":"Algimantas Merkevičius","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.1","url":null,"abstract":"Šis, 19-asis, Archaeologia Lituana tomas skirtas piliakalniams – svarbiems praeities ir dabarties kultūrinės tapatybės paminklams. \u0000Leidinyje publikuojama vienuolika mokslinių straipsnių, iš kurių devyni parengti 2017 metų spalio 19–21 dienomis vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Piliakalniai. Nuo atsiradimo iki šių dienų“ skaitytų pranešimų pagrindu. Kiti du straipsniai parašyti ne konferencijos dalyvių. \u0000Konferencijos idėja jos organizatoriams kilo sužinojus, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metų birželio 23 dienos nutarimu Nr. XII-1845 2017 metus paskelbė Piliakalnių metais. Ši svarbi Seimo iniciatyva ir inspiravo idėją 2017 metais organizuoti tarptautinę mokslinę konferenciją piliakalnių tyrinėjimams aptarti. \u0000Trijų dienų konferencija vyko Vilniuje ir Klaipėdoje. Joje dalyvavo devynių šalių archeologai, jie per dvi konferencijos dienas perskaitė 25 pranešimus. \u0000Pirmoji konferencijos diena buvo organizuota Lietuvos Respublikos Seime. Konferenciją trumpa sveikinimo kalba pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas Algimantas Merkevičius. Konferenciją pasveikino ir atidarė Seimo nariai akad. prof. Eugenijus Jovaiša ir prof. Arūnas Gumuliauskas. Kitą dieną, spalio 20, konferencijos dalyviams buvo organizuota ekskursija, kurios metu apsilankyta Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir pakeliui iš Kauno į Klaipėdą apžiūrėta keletas piliakalnių ir pilių. Spalio 21-ąją, trečiąją dieną, konferencija vyko Klaipėdos universitete. \u0000Šiame tome skelbiami straipsniai sugrupuoti laikantis chronologinės tvarkos ir apima platų laikotarpį nuo priešistorės iki vėlyvųjų viduramžių ir nuo gyvenviečių įrengimo kalvose ir kitų tipų aukštesnėse vietose pra- džios bei įtvirtintų gyvenviečių atsiradimo iki mūrinių pilių statybos kalvose ir aukštuose upių krantuose. \u0000Pirmas spausdinamas estų archeologo, Tartu universiteto profesoriaus Valterio Lango, konferencijoje per- skaičiusio kviestinį pranešimą apie ankstyvąsias įtvirtintas gyvenvietes Rytų Baltijos regione, straipsnis. Pirmoje šio straipsnio dalyje autorius trumpai apžvelgė ankstyvųjų piliakalnių tyrinėjimus regione ir pateikė ankstesnes jų metu gautų duomenų interpretacijas. Antroje straipsnio dalyje V. Langas, remdamasis įtvirtintų gyvenviečių materialine kultūra bei pastarųjų metų etnogenezės tyrimais, iškėlė naują hipotezę, kad įtvirtintas gyvenvietes rytinėje Baltijos regiono dalyje galėjo įrengti nauji iš Rytų Europos miškų juostos atklydę gyventojai. \u0000Čekų archeologai yra reti svečiai Lietuvoje organizuojamose archeologinėse konferencijose, o apie čekų archeologiją ir jų teritorijoje esančias įtvirtintas gyvenvietes Lietuvoje nedaug žinome, todėl šiame leidinyje publikuojami du čekų archeologų straipsniai yra svarbūs, nes suteikia naujų žinių apie Centrinės Europos piliakalnius. Abu straipsniai skirti Čekijos įtvirtintų gyvenviečių tyrimams ir gyvenviečių pagrindinių bruožų bei raidos aptarimui. Viename jų trys archeologai – Josefas Hložekas, Petras Menšíkas ir Milanas Procházka – apžvelgė gyve","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"44529674","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"Medinio pastato Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje paskirtis ekofaktinių tyrimų duomenimis","authors":"Erika Buitkutė, Giedrė Motuzaitė-Matuzevičiūtė","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.11","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.11","url":null,"abstract":"[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] \u0000Straipsnyje siekiama nustatyti, kokia buvo 2014–2015 m. Vilniuje, Valdovų rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate, vykdytų detaliųjų archeologinių tyrimų metu aptikto medinio dviejų patalpų, 5 × 2,7 m dydžio pastato galima panaudojimo paskirtis. Tikslui pasiekti pasitelkti ekofaktinių tyrimų metodai, kurių didžiausia dalis skirta archeobotaninių duomenų analizei. Šioje neabejotinai atvejo studijoje duomenys interpretuojami archeologinių, archeobotaninių, archeoparazitologinių, vabzdžių liekanų tyrimų ir vieno iš mikromorfologijos – sferolitų analizės tyrimų fone.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48284935","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}

{"title":"The Application of Non-Destructive Geophysical Measurements for Mapping and Surveying the Hillforts in the Czech Republic","authors":"R. Křivánek","doi":"10.15388/ARCHLIT.2018.19.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.15388/ARCHLIT.2018.19.4","url":null,"abstract":"[full article, abstract in English; abstract in Lithuanian] The Czech landscape and its archaeological resources include the most varied types of prehistoric or early medieval hillforts. These fortified sites are found across a variety of different locations and possess different functions and dimensions (very often in units of hectares, unlike the later medieval strongholds, characterized by the dimensions of tenths of hectares of fortified areas). Due to this large area, the hillforts were verified using mainly small-scale archaeological investigations. Many other hillforts are also known to exist without any archaeological trenching, research or exact dating. A combination of various remote sensing techniques and non-destructive methods seems to be, in the last two decades, a fast and low-priced way to acquire new spatial information about these fortified sites. Geophysical measurements of hillforts and different me-thods were under all circumstances limited by various field conditions and the performance of used equipment. But some of the geophysical methods now offer new surveys of large areas of hillforts or nearly complete fortified sites. Seven chosen examples of various geophysical methods and techniques in this paper should illustrate the different possibilities of modern prospection and non-destructive mapping of hillforts. Their results could be used in archaeology, heritage care of intangible archaeological monuments or on different occasions for particular kinds of conservation, new protection or systematic study of hillforts.","PeriodicalId":33149,"journal":{"name":"Archaeologia Lituana","volume":" ","pages":""},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2018-12-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"48648164","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}