{"title":"Respiracinės infekcijos sukėlėjų mikrobiologinių tyrimų diagnostinė vertė","authors":"Astra Vitkauskienė","doi":"10.37499/pia.166","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.166","url":null,"abstract":"Apatinių kvėpavimo takų infekcijos (AKT), įskaitant ūminį ir lėtinį bronchitą, visuomenėje įgyta pneumonija (VIP), ligoninėje įgyta pneumonija (kitaip dar vadinamą hospitaline pneumonija, HP) arba pneumonija imunosupresiniams bei kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams yra dažniausios infekcijos tiek visuomenėje, tiek stacionare. Ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. Centers for Disease Control and Prevention, CDC) duomenimis, AKT infekcijos sukelia nuo 5 iki 10 proc. visų pacientų mirčių. Lyginant kelis dešimtmečius, pacientų populiacija sparčiai kinta. Daugėja vyresnio amžiaus, vyresnių nei 65metų, slaugos ligoninėse besigydančių, imunosupresinių pacientų, todėl AKT etiologija ir potencialių sukėlėjų spektras taip pat kinta. Klinikinė mikrobiologinė laboratorija atlieka svarbų vaidmenį nustatant šių infekcijų sukėlėjus, tačiau susiduria su daugybe iššūkių, susijusių su AKT infekcijų tyrimo sudėtingumu. Taimėginių kokybė ir įvairovė, tiriamosiosmedžiagos užteršimas orofaringine flora, įvairi galimų patogenų populiacija, įskaitant bakterijas, virusus ir grybus, kompleksinė kvėpavimo takų infekcijų patofiziologija, ypač specialiose sergančiųjų populiacijose. Dažniausi klausimai ir problemos, kurias tenka spręsti: 1. Kokia yra tikroji skreplių, dažytų Gramo būdu, mikroskopijos ir pasėlio vertė? 2. Kokia yra pusiau kiekybinių mikrobiologinių bronchų išplovų ir kiekybinių bronchoalveolinio lavažo pasėlių reikšmė? 3. Koks yra klinikinės mikrobiologijos laboratorijos vaidmuo diagnozuojant lėtinio bronchito paūmėjimą? 4. Kaip reikia optimizuoti cistine fibroze (CF) sergančių pacientų, ypač ligai paūmėjus, mikrobiologinį vertinimą?","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-18","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"132460116","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Atnaujintos plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos","authors":"Neringa Vagulienė, Marius Žemaitis","doi":"10.37499/PIA.109","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/PIA.109","url":null,"abstract":"","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"33 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129375213","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Giedrė Gurevičienė, B. Šitkauskienė, Marius Žemaitis
{"title":"Naviko imuninės mikroaplinkos įtaka sergant nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu","authors":"Giedrė Gurevičienė, B. Šitkauskienė, Marius Žemaitis","doi":"10.37499/pia.133","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.133","url":null,"abstract":"Plaučių vėžys išlieka aktuali problema visame pasaulyje. Moksliniais tyrimais patvirtinta, jog imuninė sistema turi didelę įtaką daugiapakopiame vėžio vystymosi procese. Remiantis šiais duomenimis, kasdienėje klinikinėje praktikoje jau taikomas imunoterapinis gydymas, tačiau susiduriama su nauju iššūkiu – veiksmingiausio gydymo parinkimu konkrečiam pacientui. Dėl šios priežasties tęsiami tyrimai vėžio imunologijos srityje siekiant nustatyti predikcinius biožymenis.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"51 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126655939","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Ilgo veikimo bronchus plečiantieji vaistai – lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymo pagrindas","authors":"Vytautas Ankudavičius","doi":"10.37499/pia.135","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.135","url":null,"abstract":"Stabilios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) medikamentinio gydymo pagrindas – ilgo veikimo bronchus plečiantieji vaistai. Atsižvelgiant į paciento fenotipą ir ligos sunkumą, svarbu ne tik pritaikyti tinkamiausią vaistą, vaistų derinį, laiku paskirti gydymą ar jį intensyvinti, bet ir parinkti jam labiausiai tinkantį inhaliatorių.Daugelio klinikinių tyrimų duomenys parodė teigiamąmonoterapijos tiotropiu poveikį didinant plaučių laidumą,mažinant simptomus, o ypač retinant paūmėjimus. Tačiau tiotropio/olodaterolio tyrimai įrodė gydymo deriniu, palyginus su monoterapija, pranašumą gerinant plaučių funkciją, mažinant simptomus, hiperinfliaciją, didinant fizinį aktyvumą ir ištvermę, retinant LOPL paūmėjimus, patvirtino ankstyvo gydymo dviejų bronchus plečiančiųjų vaistų deriniu naudą, išlaikė panašų saugumo profilį bei užtikrino geresnę pacientų gyvenimo kokybę. LOPL gydymui yra labai svarbus ir tinkamo inhaliatoriaus parinkimas. Patobulintas kartotinio naudojimo Respimat® – tai unikalus inhaliatorius, kurio generuojamos smulkios dalelės patenka giliai į plaučius bei užtikrina 24 val. trunkantį bronchus plečiantį poveikį, tinka daugumai pacientų, sergančių LOPL. Galimybė naudoti tą patį inhaliatorių su 6 užtaisais padės reikšmingai sumažinti aplinkos taršą.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"246 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"124707778","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Triguba terapija gydant LOPL. Klinikinių tyrimų apžvalga","authors":"Jolita Palačionytė","doi":"10.37499/pia.137","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.137","url":null,"abstract":"Pastaraisiaismetais patvirtinti du trijų veikliųjųmedžiagų viename inhaliatoriuje vaistų deriniai sergantiesiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL). Abu vaistų derinius sudaro įkvepiamieji gliukokortikoidai (iGK), ilgo veikimo β2 agonistai (IVBA) ir ilgo veikimomuskarino receptorių blokatoriai (IVMB). Šioje apžvalgoje pateikiami klinikinių tyrimų duomenys apie trigubos terapijos veiksmingumą ir saugumą gydant LOPL. Trijuose iš penkių iki šiol atliktų klinikinių tyrimų (TRILOGY, TRINITY ir TRIBUTE) sergantiesiems LOPL skirtas gydymas beklometazono dipropionato, formoterolio fumarato ir glikopironiumo (BDF/FF/G) deriniu, dviejuose (FULFIL ir IMPACT): flutikazono furoato, vilanterolio irumeklidino (FLF/VI/UMEC) deriniu. Visų tyrimų rezultatai rodo, jog, skiriant trigubą terapiją, sumažėja LOPL paūmėjimų dažnis, pagerėja plaučių funkcija ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė nesukeliant žalos sveikatai. Triguba terapija yra veiksminga gydant LOPL sergančius pacientus, kuriems būdingi nuolatiniai respiraciniai simptomai ir ligos paūmėjimai su nedidele šalutinių poveikių rizika. Be to, tyrimų rezultatai rodo ilgesnį pacientų išgyvenamumą, o pastaraisiais metais tiriamas ir trigubos terapijos poveikis LOPL sergantiesiems, kuriems būdingi nuolatiniai respiraciniai simptomai, tačiau ligos paūmėjimo rizika maža.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129189966","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
Vytautas Ankudavičius, B. Šitkauskienė, Marius Žemaitis
{"title":"Plaučių vėžio imunologiniai mechanizmai","authors":"Vytautas Ankudavičius, B. Šitkauskienė, Marius Žemaitis","doi":"10.37499/pia.117","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.117","url":null,"abstract":"Pastaruoju metu viena labiausiai tyrinėjamų plaučių vėžio vystymosi sričių – tai imuninė sistema. Pakitę imuninės sistemos gynybos mechanizmai ir mikroaplinka sukuria palankias sąlygas atsirasti navikinėms ląstelėms. Svarbus dėmesys tenka ir užsitęsusiems audinių atitaisymo procesams, pakitusiai audinių mikroaplinkai, kuri keičia imuninių ląstelių aktyvaciją, skatina genetinių pažaidų atsiradimą ir navikogenezę.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"37 12","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114002727","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Alergenų specifinės imunoterapijos galimybės sergantiesiems sunkia alergine astma","authors":"B. Šitkauskienė","doi":"10.37499/pia.143","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.143","url":null,"abstract":"Sunki astma yra retesnė nei kiti astmos fenotipai, tačiau ligos keliamos problemos yra daug didesnės nei kitų astmos formų atvejais. Įsijautrinimas alergenams gali turėti reikšmingą vaidmenį sunkios astmos patogenezėje. Alergenų specifinė imunoterapija yra vienintelis pagrįstas gydymas, kurismodifikuoja natūralią alerginės ligos eigą.Apžvalgoje aptariama alergenų specifinės imunoterapijos vieta gydant alerginę astmą, ypač sunkias astmos formas, pateikiant naujausių tyrimų duomenimis pagrįstus įrodymus.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"82 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129392820","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lokaliai išplitusio nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas","authors":"Neringa Vagulienė","doi":"10.37499/pia.144","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.144","url":null,"abstract":"Plaučių vėžys – tai viena dažniausių onkologinių ligų pasaulyje, kasmet nustatoma apie 1,8mln. atvejų. Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo pasirinkimą lemia ligos stadija. Imunoterapija – tai naujausias veiksmingas gydymo metodas sergantiesiems išplitusiu arba metastazavusiu plaučių vėžiu, tačiau yra duomenų, kad šis gydymo būdas gali būti veiksmingas ir sergantiesiems III stadijos plaučių vėžiu.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"8 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"115264168","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Aplinkos veiksnių įtaka astmai bei kitoms alerginėms ligoms pasireikšti","authors":"Laimutė Vaidelienė, Lukas Vaidelys","doi":"10.37499/pia.142","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.142","url":null,"abstract":"Alerginės ligos – tai vienos labiausiai plintančių vaikų ligų Vakarų šalyse. Visiems gerai žinomi alergiją skatinamieji rizikos veiksniai (įvairūs alergenai, ksenobiotikai) bei veiksniai (mikrobai, dieta), kurie apsaugo nuo alergijos. Aplinkos tarša ir rūkymas tai pat turi įtakos minėtų veiksnių poveikiams ir kartu jie lemia genų ekspresijos pokyčiusmūsų organizme. Aplinkos ir genų sąveiką nagrinėja epigenetikosmokslas. Remiantis naujausiais genomo bei epigenomo tyrimais, straipsnyje apžvelgiami svarbiausi duomenys apie epigenetinių modifikacijų įtaką alerginiam uždegimui ir astmos pasireiškimui. Siekiama įrodyti, kokią didžiulę įtaką epigenetiniai pokyčiai gali turėti klinikiniams alergijos pasireiškimams ir kokia tai galėtų būti gera ateities diagnostikos priemonė. Pateikiami įrodymai dėl netolimos ateities epigenetikos analizės galimybių, vertinant imunoterapijos sėkmę bei astmos gydymo veiksmingumą. Naujos technologijos taip pat atveria galimybes inovatyviems gydymo metodams, pvz., epigenetiniam redagavimui.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"24 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"116218975","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Latentinės tuberkuliozės infekcijos diagnostika","authors":"Astra Vitkauskienė","doi":"10.37499/pia.126","DOIUrl":"https://doi.org/10.37499/pia.126","url":null,"abstract":"Latentinė tuberkuliozės infekcija (LTI) yra subklinikinė Mycobacterium tuberculosis (M. tuberculosis) infekcija be klinikinių, bakteriologinių arba radiologinių ligos požymių. Šiuo metu yra dvi LTI nustatymo galimybės: odos tuberkulino testas (OTT) ir gama interferono atpalaidavimo tyrimai (GIT). Tiek OTT, tiek GIT prognozuojamos reikšmės yra ribotos, o jų naudingumas apsiriboja asmenų, kuriems būtų reikalingas profilaktinis gydymas, nustatymu. OTT ir GIT yra priimtini, tačiau netobuli testai ir nė vienas iš šių testų negali tiksliai atskirti LTI nuo aktyvios tuberkuliozės infekcijos, atskirti reaktyvaciją nuoreinfekcijos, ar tiksliai numatyti progresavimą nuo LTI iki aktyvios ligos. LTI diagnostika yra kaip papildomas testas, tuberkuliozės diagnozė turi būti nustatoma tiktai remiantis klinikiniais, radiologiniais bei mikrobiologiniais duomenimis.","PeriodicalId":244051,"journal":{"name":"Pulmonology and allergology","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2020-09-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128691955","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
求助内容：
应助结果提醒方式：
京公网安备 11010802042870号
