{"title":"Tarp mokslo populiarinimo ir orientacijos į visuomenę: archeologinio paveldo eksponavimo tendencijos Lietuvoje","authors":"Inga Šildiajevaitė","doi":"10.51740/rt.2.21.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.2.21.1","url":null,"abstract":"Muziejai, eksponuojantys archeologinį paveldą, vis labiau atsisako XIX–XX a. pirmojoje pusėje įsišaknijusios eksponavimo praktikos, siejamos su pozityvizmo idėjomis. Nors dauguma Lietuvos muziejų nuolatines archeologijos ekspozicijas yra atnaujinę, naujųjų ekspozicijų kokybė ir jų poveikis visuomenei iki šiol nevertintas. Straipsnio tikslas – taikant šiuolaikiškoms archeologinėms ekspozicijoms būdingus kriterijus ir principus, atlikti nūnai Lietuvoje veikiančių archeologijos ekspozicijų analizę ir tuo pagrindu išryškinti pagrindines archeologinio paveldo eksponavimo tendencijas. Tyrimas parodė, kad Lietuvos archeologijos ekspozicijose dominuoja pozityvistinė eksponavimo prieiga, pasireiškianti chronologiniu-tipologiniu pranešimo konstravimo būdu, faktografinio pobūdžio informacija ir tariamai neutraliu santykiu su praeitimi. Trečdalį ekspozicijų sudaro mišri eksponavimo prieiga, kurioje esama šiuolaikiškų archeologinių artefaktų eksponavimo principų, tačiau skirtingais lygiais pasireiškia ir pozityvizmas. Tarp analizuotų ekspozicijų tik vienas atvejis atitinka naujosios koncepcijos archeologijos ekspozicijos principus. Atskleistos archeologinio paveldo eksponavimo tendencijos lemia, jog praeities artefaktai Lietuvos muziejuose dažnu atveju lieka neprakalbinti, o praeities istorijos, tikėtina, neišgirstos.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"25 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-05-22","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123629195","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Autentiški prisiminimai apie Joną Jablonskį (rankraštis)","authors":"Andrius Vaišnys","doi":"10.51740/rt.1.20.6","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.6","url":null,"abstract":"Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, prisimindamas susitikimus su uošviu, žymiausiu XX a. Lietuvos kalbininku Jonu Jablonskiu, pasakoja, kaip, jo paskatintas, įsigijo Mykolo Daukšos parengtą (išverstą) pamokslų rinkinį – „Postilę“ (1599 m.), kurį perdavė Lietuvos universiteto Kaune rektoriui. Po Antrojo pasaulinio karo šis egzempliorius perkeltas į Vilniaus universiteto biblioteką. Prisiminimuose aprašomos J. Jablonskio gyvenimo detalės, bendravimo stilius, minimos kitos XX a. tarpukario kultūros asmenybės. (Rankraštį parengė, pratarmę ir paaiškinimus parašė Andrius Vaišnys","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"5 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-03-13","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"114084860","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"About the First Edition of ‘Handbook of Lithuanian Information and Documentation Standards’","authors":"Violeta Černiauskaitė","doi":"10.51740/rt.1.20.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.7","url":null,"abstract":"The rapidly increasing diversity of digital content formats and the possibility to preserve such content heightens the necessity of the interoperability of its identification, ascertaining its location and ensuring its access. All this can be realized only by applying standards, i.e., a specific type of documents, which create added value within the intellectual knowledge economy. The Lithuanian library community is not merely a passive consumer of standardization products and services but has a possibility set by law to be their active developer. In 2022, the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania published ‘Handbook of Lithuanian Information and Documentation Standards’ prepared by Dalia Jaskonienė, an aid for better understanding of the standardization of information science and documentation fields important for libraries. This publication must be seen as another important professional information source prepared by the Library’s standardization expert.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"10 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128037350","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Bibliotekos veikla darnaus vystymosi kontekste: 2012–2021 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos veiklos metinių ataskaitų kokybinė analizė","authors":"Daiva Janavičienė, Darius Žiemelis","doi":"10.51740/rt.1.20.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.3","url":null,"abstract":"Šiame žvalgomajame tyrime, pasitelkus darnaus vystymosi (DV) koncepciją, atlikta 2012–2021 m. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) veiklos kokybinė analizė. Esminiai tyrimo uždaviniai: 1) remiantis dalyko literatūros analize, rekonstruoti bibliotekų veiklos procesų ir išteklių matavimo pokyčių tendencijas įgyvendinti DV tikslus (Jungtinių Tautų (JT) Generalinės asamblėjos „Darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030“ nustatyta 17 universalių, tarpusavyje susijusių DV tikslų); 2) remiantis viešai skelbiamomis 2012–2021 m. LNB veiklos metinėmis ataskaitomis, identifikuoti semantines jos veiklos sąsajas su JT „Darbotvarkėje 2030“ keliamais DV tikslais. Bibliotekų veiklos procesų ir išteklių matavimo tendencijų rekonstrukcija atskleidė priežastinę seką, kaip nuo duomenų rinkimo vidinėms reikmėms einama prie bibliotekos veiklos ekonominio ir socialinio vertingumo atskleidimo bei faktinio jų panaudojimo atstovaujant bibliotekoms ir siekiant DV tikslų. 2012–2021 m. laikotarpiu LNB į DV labiausiai įsitraukė padėdama aptarnaujamai bendruomenei siekti kokybiško išsilavinimo (4 DV tikslas), visiems teikdama prieigą prie informacijos, taip prisidėdama prie taikos ir teisingumo palaikymo (16 DV tikslas) ir bendradarbiaudama su šalies ir tarptautiniais partneriais, kurdama partnerystės tinklus bendriems tikslams (17 DV tikslas). Matomas LNB indėlis siekiant mažinti nelygybę (10 DV tikslas) ir įgyvendinti iniciatyvas dėl darnaus miesto ir bendruomenių kūrimo (11 DV tikslas). Tiriamojo laikotarpio pabaigoje LNB prisidėjo prie geros sveikatos ir gerovės tikslo įgyvendinimo (3 DV tikslas) – visų pirma per COVID-19 pandemiją teikdama vartotojams emocinę paramą ir prevencines apsaugos priemones darbuotojams ir vartotojams.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"13 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2023-01-17","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126603342","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Populizmas ir sąmokslo teorijos: Lietuvos šeimų sąjūdžio atvejis","authors":"Karolis Jonutis","doi":"10.51740/rt.1.20.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.5","url":null,"abstract":"Ištikus visuomenės krizėms suklesti ir populizmas, ir sąmokslo teorijos. Bene didžiausia pastarųjų metų krizė Lietuvoje ir pasaulyje buvo COVID-19 pandemija, kurios metu piką pasiekė naujas populistinis judėjimas mūsų šalyje – Lietuvos šeimų sąjūdis, panaudojęs ne vieną tiek su pandemija, tiek su kitais dalykais susijusią sąmokslo teoriją. Straipsnio tikslas ir yra atskleisti, kokį specifinį vaidmenį atlieka sąmokslo teorijos populistiniame Lietuvos šeimų sąjūdžio diskurse ir kokia yra šio vaidmens dinamika. Remiamasi Ernesto Laclau diskursyvia populizmo konceptualizacija, o atliekant tyrimą naudojamas diskurso analizės metodas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad sąmokslo teorijos Lietuvos šeimų sąjūdžio diskurse atliko specifinį vaidmenį, ypač svarbų laipsniškam, judant nuo konkretumo iki abstraktumo, populistinio priešo identiteto formavimui.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"41 2 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-30","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126096421","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Concept of the Exhibition at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania ‘The Chameleon Colours’: Lithuanian Soviet Photography as a Construct of Ideological Reality in 1978–1982","authors":"Kęstutis Šapoka","doi":"10.51740/rt.1.20.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.4","url":null,"abstract":"The article presents an explication of the concept of the exhibition ‘The Chameleon Colours’ held at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania from 7 July to 26 August 2022. The exhibition is treated as a response to severe issues related to the political, cultural and even mental legacy of the Soviet era emerging against the background of today’s geopolitical upheavals, one them being the war in Ukraine. The exhibition, the title of which replicates that of the novel by the Lithuanian Soviet author Jonas Avyžius, compared the 1979–1982 propaganda photo reportages by the news agency Elta and samples of visual underground avant-garde works. The factor bridging these works are (social) realities of that time period, but these two categories of works demonstrate diametrically opposite conceptions. The analysis of photo essays by Elta revealed the official Soviet ideological ‘filter’, which was being ‘put’ onto the reality. The samples of the so-called artistic underground, on the one hand, stem from the contemporary situation within the social peripheral or even the out-of-the-margin zones (feelings, conditions and impulsive reflections). On the other hand, the ‘chaos’ and eclecticism of these art objects, photographs and collages are characterized by an internal logic typical for the Western neo avant-garde of the 50s and 60s of the 20th century as well as for the informal conceptualism of Central and East Europe (including the Soviet Union). These works represent the effort to deidealize, disclose and depoliticize and, in a particular way, re-politicize the per se (social) reality.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-12-11","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"131120733","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Ekspertinės švietimo institucijos Lietuvoje: Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) indėlis formuojant nacionalinę švietimo politiką","authors":"Aušra Brazinskaitė, Magnus Tomas Kėvišas","doi":"10.51740/rt.1.20.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.1","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjamas santykis tarp tikslingai kuriamos Lietuvos švietimo sistemos ir vienos iš Lietuvos ekspertinių švietimo institucijų – Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA). STRATA yra seniai švietimo politikos lauke ekspertines išvadas (rekomendacijas) teikianti organizacija, nūdien dar labiau plečianti veiklą. Tokių Lietuvoje veikiančių, sprendimų priėmėjams tyrimais grįstą informaciją teikiančių institutų veiklos poveikis iki šiol nenagrinėtas. Faktiniai 2018–2020 m. švietimo lauke įgyvendinti politikos pokyčiai straipsnyje lyginami su STRATA darbais, siekiant įvertinti šiuos aspektus: pirma, kokia apimtimi, kurie sprendimų priėmėjai, kokiais tikslais naudojasi STRATA produkcija; antra, kokį poveikį faktiniam politikos formavimo procesui turi STRATA nudirbtas darbas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad STRATA indėlis į švietimo politikos sprendimų genezę menkas. Dažniausiai naudojamasi pirminiais STRATA surinktais ir apdorotais duomenimis, bet ne STRATA daromomis išvadomis ar rekomendacijomis. Atlikta analizė laikytina išeities tašku platesnei diskusijai dėl viešaisiais asignavimais finansuojamų ekspertinių analitinių centrų indėlio Lietuvos viešojo politinio gyvenimo procese.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"77 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"126584879","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Žydų kultūros ir istorijos muziejai Europoje ir JAV XX–XXI a.: vaidmens kaitos diskurso analizė","authors":"Irina Pocienė","doi":"10.51740/rt.1.20.2","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.20.2","url":null,"abstract":"XXI a. pradžioje žydų muziejai išgyvena daug pokyčių, tarp jų ir misijos dualizmą. Viena vertus, jie siekia pristatyti ir išsaugoti žydų bendruomenių istoriją ir tapatumą, kita vertus, žydų istorija muziejuose virsta universalaus mokymosi iš šios tautos patirties priemone. Straipsnio tikslas – pasitelkus diskurso analizę, atskleisti žydų kultūros ir istorijos muziejų Europoje ir JAV vaidmenų paieškų XX–XXI a. tendencijas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad žydų kultūros ir istorijos muziejų misijų ir edukacinių veiklų spektras platus – nuo įspėjimo apie žmonių stigmatizavimo, diskriminacijos ir persekiojimo grėsmes iki viltį nešančios žinios apie toleranciją, demokratiją, lygybę ir taiką.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"24 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-10-20","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127203346","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Naujai perskaitytas 1940 metų spalio 22-osios Staffordo Crippso memorandumas","authors":"Magdalena Hułas","doi":"10.51740/rt.1.19.7","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.7","url":null,"abstract":"Šis straipsnis yra gerokai pataisyta ir išplėsta ankstesnio autorės straipsnio, 1993 m. paskelbto mokslo žurnale Dzieje Najnowsze, versija. Straipsnyje aptariamas britų pasiūlymas Sovietų vyriausybei suderinti dvišalius santykius tuo laikotarpiu, kai Sovietų Sąjunga buvo susitarusi su Trečiuoju reichu (pasidalinti įtakos zonomis Vidurio ir Rytų Europoje). Šiam susitarimui susilpninti Didžiosios Britanijos vyriausybė siūlė SSRS naudingų galimybių, ypač susijusių su pokariniais sprendimais Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Daug dėmesio naujame susitarime skiriama Lenkijai, taip pat Estijai, Latvijai ir Lietuvai, galiausiai – Rumunijai. Pasiūlymų autorius buvo Didžiosios Britanijos ambasadorius Maskvoje seras Staffordas Crippsas. Pasiūlymams Londone buvo pritarusi karo metais veikusi vyriausybė, o britų ambasadorius (užsienio reikalų ministro įpareigotas) turėjo juos pateikti Sovietų vyriausybei. Straipsnyje analizuojama dokumento rengimo ir aptarimo raida, lenkų vyriausybės emigracijoje reakcija į britų veiksmus ieškant susitarimo su Maskva. Memorandumas, 1940 m. spalio 22 d. S. Crippso įteiktas SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojui Andrejui J. Vyšinskiui, buvo svarbus Didžiosios Britanijos ir Sovietų Sąjungos dvišalių santykių įvykis, todėl tyrinėjant ir atskleidžiant 1942 m. gegužės 26 d. britų ir sovietų sutarties genezę į jį turi būti kreipiama kur kas daugiau dėmesio. Į jį turi būti atsižvelgiama ir nagrinėjant Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir tautų likimą po Antrojo pasaulinio karo. (Straipsnis parengtas mokslo žurnalo Aktualu rytoj / Relevant Tomorrow redakcinės kolegijos prašymu. Straipsnį iš lenkų kalbos vertė Andrius Vaišnys.)","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"128735645","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lietuvos viešųjų bibliotekų veikla COVID-19 pandemijos ir migrantų krizės akivaizdoje: siekis užtikrinti žmogaus teises","authors":"Rasa Januševičienė","doi":"10.51740/rt.1.19.4","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.4","url":null,"abstract":"Remiantis dalyko literatūros analize ir empirinio tyrimo rezultatais straipsnyje siekiama apibendrinti Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklą užtikrinant žmogaus teisių įgyvendinimą COVID-19 pandemijos ir migrantų krizės sąlygomis bei pateikti viešosioms bibliotekoms rekomendacijas, kaip prisidėti prie nūdienos krizių sukeltų problemų sprendimų šalyje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos viešųjų bibliotekų veiklos COVID-19 pandemijos kontekste ir migrantų krizės akivaizdoje labiausiai orientuotos užtikrinti šių sričių žmogaus teises: prieigą prie patikimų žinių ir informacijos; mokymą(si) ir švietimą; bibliotekos vartotojų lygias galimybes; dalyvavimą bendruomenės kultūriniame gyvenime; sveikos gyvensenos puoselėjimą. Prisidedant prie nūdienos krizių sukeltų problemų sprendimų šalyje, viešosioms bibliotekoms rekomenduojama skirti ypatingą dėmesį medijų ir informacinio raštingumo veikloms ir programoms; sparčiau gerinti fizinę ir informacinę viešųjų bibliotekų infrastruktūrą, skirtą negalią turintiems žmonėms; remiantis pasaulio viešųjų bibliotekų patirtimi, plėsti (tiek į gylį, tiek į plotį) viešųjų bibliotekų dalyvavimą migrantų socialinės integracijos programose; rengti bendruomenės ir potencialių vartotojų poreikių tyrimus.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"1 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"127906500","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}