{"title":"Strateginė Lietuvos bibliotekų kryptis – susietieji atvirieji duomenys","authors":"Regina Varnienė-Janssen, Jūratė Kuprienė","doi":"10.51740/rt.1.19.2","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.2","url":null,"abstract":"Straipsnio objektas yra susietųjų atvirųjų duomenų paradigma, daranti įtaką kultūros politikos pokyčiams, skatinanti transformuoti bibliotekų duomenų modelius ir modernizuoti arba kurti naujas informacijos sistemas naudojant RDF modelį bei semantinio saityno technologijas, grindžiamas OWL, SKOS ar SPARQL. Pagrindinis tikslas – identifikuoti susietųjų atvirųjų duomenų paradigmos sąrangą ir reikalavimus, keliamus susietiesiems atviriesiems duomenims; nustatyti bibliotekų duomenų modelių plėtrą susietųjų atvirųjų duomenų kryptimi ir metodologinius sprendimus, leidžiančius transformuoti dabartinę katalogavimo praktiką bei modernizuoti informacines sistemas, užtikrinančias susietųjų atvirųjų duomenų rengimą mūsų šalyje bei jų sklaidą semantiniame saityne. Tyrimas grindžiamas fenomenologine metodologija, kuria remiantis siekiama išaiškinti ir suprasti susietųjų atvirųjų duomenų paradigmos kaip fenomeno objektyvų tapsmą ir šio fenomeno poveikį socialinei aplinkai. Tyrimo metu nustatytos susietųjų atvirųjų duomenų paradigmos suformavimo kryptys, tikslai ir metodologinės jos realizavimo galimybės bibliotekų sektoriuje, o išanalizuotos užsienio šalių bibliotekose įgyvendinamos gerosios praktikos susietųjų atvirųjų duomenų iniciatyvos patvirtina investicijų svarbą pridėtinę vertę kuriančioms integralioms informacinėms paslaugoms. Tezaurą būtina keisti formalia ontologija, transformuoti bibliotekose įsitvirtinusią katalogavimo praktiką, taikant bibliotekų duomenų modelius, grindžiamus nauja bibliografine paradigma – kūrinio, išraiškos, apraiškos ir vieneto esybių aprašymu ir disponuojančia esybių, atributų ir santykių struktūra, bei aprūpinti informacinę sistemą specialia semantinės paieškos programine įranga. Straipsniu taip pat siekiama inicijuoti platesnę diskusiją ne tik tarp bibliotekų, bet ir atkreipti politikų, atsakingų už kultūros politikos formavimą, dėmesį į tai, kad ir bibliotekų plėtrai skirtame dokumente svarbu strategiškai pagrįsti šalies bibliotekų duomenų valdymo pertvarką susietųjų atvirųjų duomenų kryptimi, akcentuojant bibliotekų sektoriaus duomenų integralumą ir numatant reikalingą finansinę paramą šiai pertvarkai įgyvendinti.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"14 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130534191","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Mokslo žurnalas „Aktualu rytoj“ tęsia ir naujina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslo leidybos tradiciją","authors":"Vincas Grigas, Darius Žiemelis","doi":"10.51740/rt.1.19.1","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.1","url":null,"abstract":"Nuo redakcijos.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"44 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125172238","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų projektinė veikla 1995–2017 metais","authors":"Petras Biveinis","doi":"10.51740/rt.1.19.5","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.5","url":null,"abstract":"Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų projektinė veikla 1995–2017 m. Jį sudaro dvi dalys. Pirma dalis skirta bibliotekų projektinės veiklos iki 2007 m. apžvalgai: atskleidžiama Atviros Lietuvos fondo parama bibliotekoms, aptariami tarptautinių, nacionalinių ir vietos institucijų paremti projektai, apibūdinamas aljanso „Langas į ateitį“ vaidmuo steigiant viešuosius interneto prieigos taškus, mokant gyventojus kompiuterinio raštingumo. Antroje dalyje analizuojama bibliotekų projektinė veikla 2007–2017 m., pateikiant 2007, 2013, 2015–2017 metų projektų kiekybinius rodiklius ir atskleidžiant jų dinamiką. Pasitelkiant projektų finansavimo šaltinių, rėmėjų, tematikos, partnerysčių analizę apibūdinama jų skaičiaus ir lyginamojo svorio kaita bendroje projektų struktūroje. Atskleidžiama nacionalinių projektų „Bibliotekos pažangai“ (2008–2012) ir „Bibliotekos pažangai 2“ (2013 m. gruodžio mėn. – 2016 m. lapkričio mėn.) reikšmė bibliotekoms, jų bendruomenėms ir visuomenei.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"86 1-2 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"123786085","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Knygų skaitymas gydo: apie projekto „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“ įgyvendinimo veiklas Lietuvos viešosiose bibliotekose","authors":"Daiva Janavičienė","doi":"10.51740/rt.1.19.8","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.8","url":null,"abstract":"Apžvalgoje trumpai pristatomas pirmas Lietuvoje tokios didelės apimties biblioterapijos kompetencijų ugdymo projektas „Biblioterapijos taikymas bibliotekose“, kurio tikslas – ugdyti viešųjų bibliotekų specialistų gebėjimus sprendžiant socialinės atskirties problemas ir didinant kultūros prieinamumą visuomenei. Projekto vykdymo 2020–2021 m. laikotarpiu tinkliniu principu šalies apskričių viešosiose bibliotekose ne tik paskleistos biblioterapijos žinios, bet ir sudarytos sąlygos mokymų dalyviams dalyvauti biblioterapijos užsiėmimuose, jiems patiems sukurti ir įgyvendinti tokio pobūdžio renginį.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"62 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"125020846","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Parlamentinių bibliotekų funkcijos ir valdžių padalijimo principas","authors":"Magnus Tomas Kėvišas","doi":"10.51740/rt.1.19.6","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.6","url":null,"abstract":"Nors analitinė filosofija yra pasiūliusi legitimią atspirties platformą, ant kurios galima sukonstruoti tam tikrą savitų socialinių / politinių mokslų visumą, „valdžių padalijimo“ mechanizmas šioje konkrečioje metodologinėje paradigmoje dar nėra buvęs tyrinėtas. Straipsnyje teikiamas argumentas, kad diverguojanti stratifikacija, kuri yra neišvengiama laisvai sąveikančių racionalių veikėjų lauke, taip pat reiškia dėsningą monolitinės galios / jėgos skilimą. Toliau nagrinėjama, kokios pasekmės lydi šią stratifikaciją informacijos rūpybos ir informacijos adaptavimo / (pri) taikymo / tikslingumo atžvilgiais. Galiausiai šios analizės pagrindu pateikiamas parlamentinio informacinio aprūpinimo apibrėžimas, kuris aptariamas pragmatiniame kontekste. Parlamentinė biblioteka, teikdama savo paslaugas, rengdama kūrinius, turi kiek įmanoma nuosekliau stebėti viešąjį diskursą, idant laiduotų parlamentarizmo (šios sąvokos analitine reikšme) raišką.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"43 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"134477228","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Lietuvos bibliotekininko profesijos transformacijos: profesionalumas ir kompetencijų ugdymas","authors":"Daiva Janavičienė","doi":"10.51740/rt.1.19.3","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.1.19.3","url":null,"abstract":"Straipsnio tikslas yra remiantis šiuolaikinio bibliotekininko profesionalumo samprata ir kokybiniu empiriniu tyrimu išanalizuoti Lietuvos viešųjų bibliotekų direkcijų atstovų suvokimą apie bibliotekininko profesijos transformacijas, bibliotekininko profesionalumą nurodančių kompetencijų kaitą, svarbiausias profesionalumo kliūtis ir iššūkius. Atliktas kokybinis (empirinis) tyrimas patvirtina teorines mokslininkų įžvalgas apie bibliotekininkų profesijos transformacijas ir su tuo susijusius iššūkius. Intensyviausi pokyčiai vyksta dėl sparčiai kintančių technologijų, tačiau Lietuvos bibliotekininkai susiduria ir su politinių pertvarkų, ekonominio vystymosi netolygumų, konkurencijos apraiškomis. Nors viešosios bibliotekos vis labiau imasi lyderystės bendruomenėse vaidmens, siekia geriau pažinti ir atitikti bendruomenės lūkesčius, pripažįsta turinčios nuolat tobulinti kompetencijas ir siekti profesionalumo. Jo kaitos kliūtys reiškiasi ne tik per asmens ribotumus (konservatyvumą, nepakankamą motyvaciją tobulėti ir kt.), bet ir per objektyviai patiriamą bendros bibliotekų politikos stoką, negebėjimą demonstruoti bendruomenei teikiamos naudos. Teminės analizės metodu gauta Lietuvos bibliotekininko profesionalumą žyminčių kompetencijų schema rodo, kad tyrimo dalyviai didžiąja dalimi profesionalumą suvokia per bendrąsias tradicines ir inovatyvias, kūrybiškumą bei orientaciją į lankytoją apibrėžiančias kompetencijas. Būtina sukurti profesijos išskirtinumą sudarančių žinių ir įgūdžių branduolį, kurį turėtų įgyti visi bibliotekose naujai įdarbinami asmenys, o dirbantys bibliotekininkai galėtų daryti karjerą savo srityje pagal visiems žinomą bendrą sąsają tarp įgyjamų kompetencijų ir pasiektų einant tam tikras pareigas rezultatų.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":" 15","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2022-01-28","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"120941800","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Savivaldybių viešųjų bibliotekų mokslo tiriamoji veikla 2010–2015 metais","authors":"Elvyda Skuodytė","doi":"10.51740/rt.v4i.697","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.v4i.697","url":null,"abstract":"Tiriamoji veikla, įvairios jos formos, o ypač moksliniai tyrimai ir inovacijos– viena iš svarbių Europos Sąjungos politikos strategijų, kuriomis kiekvienoje veiklos srityje siekiama įgyti patikimus instrumentus, sudarančius galimybę veikti joje atsakingai, užtikrinti, kad novatoriškos idėjos virstų paklausiais produktais ir (ar) paslaugomis, gerinančiomis žmonių gyvenimą, padedančiomis spręsti ir skubias, ir ilgalaikes visuomenės ar konkrečios bendruomenės problemas.\u0000Savivaldybių viešųjų bibliotekų (SVB) mokslo tiriamoji veikla niekuomet nebuvo specialaus tyrimo objektas, tačiau šias bibliotekas taip pat veikia sunkiai prognozuojama vidinės ir išorinės aplinkos kaita, dažnai tvirtinama, jog jų tikslams stinga aiškumo, o veiklos rezultatai sunkiai išmatuojami. Manoma, jog šiame sektoriuje rečiau nei kitose bibliotekų sistemose tiriamos veiklos plėtros tendencijos, planai, vadybiniai sprendimai grindžiami mokslo duomenimis, menkai kontroliuojamas jų įgyvendinimas, matuojama įvairių veiksnių įtaka, vertinami pasiekti rezultatai. Mokslo tiriamosios veiklos metodais gaunama informacija nelaikoma sprendimų priėmimo ištekliumi, nėra praktinės patirties rengiant prognozes ir panaudojant tam socialinio modeliavimo metodus.\u0000Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokia yra mokslo tiriamosios veiklos būklė SVB sektoriuje, suprasti, ar ir kiek jame yra intelektinio įdirbio kuriant naujas žinias ir (ar) taikant jas praktinėje bibliotekų veikloje.\u0000Tyrimo rezultatai leidžia pastebėti, kad sektoriuje nėra patikimų susitarimų nei dėl šios veiklos terminijos, nei dėl turinio, nei dėl procedūrų. Nors sektoriaus veiklos laukas tyrinėjamas gana intensyviai, SVB indėlis į tiriamąją veiklą sektoriuje kuklus, veiklos institucionalizavimo lygis žemas. Didesnė savarankiškai atliktų tiriamojo pobūdžio darbų dalis sektoriuje nedokumentuojama, o dokumentuoti darbai retai atitinka tam keliamus reikalavimus; mokslo tiriamosios veiklos instrumentai nepanaudojami realioms bibliotekų veiklos problemoms nustatyti, parengti pasiūlymai irgi neatitinka realių bibliotekų poreikių, taigi ir vadybiniai ar technologiniai sprendimai, priimti jų pagrindu, tampa nepatikimi.\u0000Tyrimo rezultatai įtikinamai parodo, kad ir mokslinių tyrimų, ir informacinės analitinės veiklos kompetencijos sektoriuje yra nepakankamos. Struktūrinis bibliotekų kapitalas arba nevaldomas, arba tai daroma neefektyviai. Nustatyta neatitiktis tarp veiklos dokumentuose reglamentuojamų nuostatų ir realiai atliekamų darbų, smarkiai skiriasi sektoriuje rengiamų informacinių analitinių darbų (metų veiklos ataskaitų) autorių, jų vadovų ir išorės ekspertų vertinimai.\u0000Deklaruodami mokslo tiriamosios veiklos teorinę reikšmę, jos svarbą bibliotekoms ir jų įsitvirtinimui socialinėse struktūrose, dauguma SVB vadovų ir SVB darbuotojų nemato sektoriaus bibliotekų kaip šios veiklos organizatorių ir savarankiškų vykdytojų. Jie renkasi veiklos modelį, kai šios srities intelektiniai sprendimai ir įgyvendinimo praktika telkiami stambesnėse korp","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"58 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-12-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"130763095","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}
{"title":"Informacinė viešųjų bibliotekų veikla","authors":"Daiva Janavičienė","doi":"10.51740/rt.v4i.698","DOIUrl":"https://doi.org/10.51740/rt.v4i.698","url":null,"abstract":"Straipsnyje apžvelgiama profesinė-mokslinė literatūra apie informacinę bibliotekų veiklą ir ja remiantis kuriamas teorinis modelis. Keliama problema susijusi su bibliotekose teikiamų informacinių paslaugų (bibliotekininko darbo) devalvacija Lietuvos viešosiose bibliotekose, siekiant atnaujinti suvokimą, teikiamų paslaugų reikšmę ir svarbą bibliotekų veikloje. Aptariamas institucinis viešosios bibliotekos išskirtinumas, jo esmės kaita. Apžvelgiami bibliotekų ateities scenarijai ir vizionierių įžvalgos dėl bendrųjų aplinkos pokyčių įtakos bibliotekų veiklai. Akcentuojamas didėjantis papildomos vertės informacijos produktų kūrimo ir jų pagrindu teikiamų informacinių paslaugų reikšmingumas. Analizuojami tarptautinių profesinių organizacijų tuo remiantis parengti dokumentai, atskleidžiami aukšto ekonominio lygio ir besivystančių šalių skirtumai teikiant informacines paslaugas bibliotekose. Nurodomas bibliotekininkų kompetencijų ugdymo poreikis ir reikšmingumas. Identifikuojama moderniai suvokiama informacinės veiklos struktūra ir komponentų tarpusavio priklausomybė. Pristatomos paslaugų kokybės siekių gairės. Priede pateikiama adaptuota empirinio informacinių paslaugų tyrimo schema. Pristatomos mokslininkų įžvalgos dėl inovacijų teikiant informacines paslaugas. Gretinamos tradicinės ir papildomos bibliotekų veiklos kokybės charakteristikos. Pristatomas pakitęs informacijos vartotojų apibūdinimas ir konstatuojamas nuolatinio bibliotekininkų kompetencijų atnaujinimo poreikis. Išanalizavus teorinę informaciją, siūloma informacinių paslaugų viešosiose bibliotekose plėtros schema, svarstoma apie temos plėtros ir empirinių tyrimų perspektyvas.","PeriodicalId":224852,"journal":{"name":"Relevant Tomorrow","volume":"18 1","pages":"0"},"PeriodicalIF":0.0,"publicationDate":"2019-12-09","publicationTypes":"Journal Article","fieldsOfStudy":null,"isOpenAccess":false,"openAccessPdf":"","citationCount":null,"resultStr":null,"platform":"Semanticscholar","paperid":"129910207","PeriodicalName":null,"FirstCategoryId":null,"ListUrlMain":null,"RegionNum":0,"RegionCategory":"","ArticlePicture":[],"TitleCN":null,"AbstractTextCN":null,"PMCID":"","EPubDate":null,"PubModel":null,"JCR":null,"JCRName":null,"Score":null,"Total":0}